Kovo 7 d., ketvirtadienį, 17 val. Lietuvos dailės muziejus kviečia į keturių parodų atidarymą Prano Domšaičio galerijoje (Liepų g. 33, Klaipėda).
Sveika, jūra!
Marinistiniai peizažai XVII–XX a. tapyboje iš Lietuvos dailės ir Nacionalinio M. K.
Čiurlionio dailės muziejų rinkinių
Jau sulaukusi didžiulio susidomėjimo Vilniuje, iki vasaros sezono pabaigos marinistinių
peizažų paroda „Sveika, jūra!“ džiugins klaipėdiečius ir miesto svečius. XVII–XX a. olandų, anglų, rusų, norvegų, vokiečių, lietuvių tapytojų realizmo, romantizmo, impresionizmo stiliaus drobės atskleidžia neišsenkančią jūros temos įvairovę.
Kaip savarankiškas tapybos žanras marinistinis peizažas arba marinà susiformavo XVII a. Olandijoje. Tik marinas tapę dailininkai paveiksluose vaizdavo jūrų mūšius ir pergales, garsių laivų „portretus“, laivus, stovinčius uostuose, plaukiančius ramioje jūroje ar kovojančius su vandens stichija. XIX a. romantizmo tapytojai mėgo fiksuoti audringą jūrą, besileidžiančios saulės ar mėnesienos virš jūros būsenas. Impresionistai jūros vaizduose atskleidė beveik neaprėpiamą nuolat kintančių atspalvių ir nuotaikų įvairovę. Jūrą ir pajūrį savo kūriniuose dažnai vaizdavo ir XIX–XX a. lietuvių dailininkai – Kanutas Ruseckas, Petras Kalpokas, Adomas Galdikas ir kt., o Česlovas Janušas marinistinį peizažą pasirinko pagrindine savo kūrybos sritimi.
Parodoje išsiskiria flamandų mokyklos atstovų Peeterso Bonaventuros ir Matthieu van Platte-Montagne‘s barokiškai efektingos kompozicijos, anglo Williamo Collinso „Audringa jūra“, žymiausio rusų marinisto Ivano Aivazovskio „Jūros peizažas“, Aleksejaus Bogoliubovo didžiulio formato epinė drobė „Kronštato reidas“, norvegų tapytojo Adelsteeno Normanno atšiauria gamtos didybe alsuojantys fiordų vaizdai, impresionistinė Richardo Levicko „Venecija migloje“.
Veiks iki 2013 m. rugsėjo 29 dienos.
XVI–XIX amžių Vakarų Europos meistrų grafika
Iš Lietuvos dailės muziejaus rinkinių
Lietuvos dailės muziejaus grafikos rinkiniuose saugoma daugiau nei 12 000 Vakarų Europos šalių dailininkų sukurtų estampų. Tai viena didžiausių ir išsamiausių kolekcijų Lietuvoje, atspindinti šios dailės rūšies raidą nuo renesanso, manierizmo, baroko iki neostilių. Ekspozicijoje pristatyti išskirtiniai, vertingiausi grafikos kūriniai, dauguma kurių eksponuojami pirmą kartą.
Ne kasdien Klaipėdoje galima pamatyti XVI–XIX a. vario, plieno raižinius, ofortus sukurtus Nyderlandų, Vokietijos, Prancūzijos, Italijos graverių, tyrinėti, kas ir kaip juose vaizduojama, įsitikinti, kokio ir meniškumo ir amato lygio buvo pasiekta.
XVI a. Europoje pirmavo Vokietijos ir Nyderlandų grafika. Parodoje išsiskiria vokiečių dailininko Albrechto Diurerio grafikos kūrinys, vaizduojantis Šv. Eustachijų, Nyderlandų menininko Luko van Leideno ir jo pasekėjo Nikolo de Breino kompozicijos pagal Biblijos siužetus. Žiūrovų dėmesio nestokos XVII a. flamandų grafikos mokyklą atstovaujančių dailininkų Scheltės Adamo Bolsverto ir Pauliaus Pontijuso sukurtos garsiojo tėvynainio Peterio Pauliaus Rubenso paveikslų motyvais. Šio laikotarpio reprezentacinio portreto meistras vokietis Elijas Haincelmanas įamžino Lenkijos ir Lietuvos valdovo Jono Sobieskio atvaizdą.
XVIII a. Europoje suklestėjo reprodukcinė grafika, buvo kuriamos garsių tapybos kūrinių grafinės interpretacijos. Flamandų kilmės grafiko, neoklasicizmo atstovo Žeraro Edelinko kompozicija „Nukryžiuotasis tarp angelų“, išraižyta pagal Liudviko XIV dvaro dailininko Šarlio Lebreno drobę, išsiskiria teatralizuota patetika, elegancija ir grakštumu. Ne mažiau įspūdingi prancūzų ir italų graverių kūriniai, atkuriantys Nikolà Puseno, Rafaelio, kitų garsių tapybos meistrų paveikslus. Parodoje pristatoma ir XVIII a. pab. Anglijos grafikos mokykla. Neoklasicizmo ir neoromantizmo bruožai pastebimi venecijiečio Džovanio Batistos Piranezio ofortuose. Pagrindinė jo kūrinių tema – Romos architektūra, miesto praeities vaizdai ir architektūrinės fantazijos. G. B. Piranesi mistiniai Romos peizažai vaizdavo didingus, bet realybėje tose vietose niekad nestovėjusius statinius taip tikroviškai, kad Johanas Volfgangas Gėtė, iki tol matęs Romą tik iš dailininko darbų, atvykęs į miestą, truputį juo nusivylė.
Veiks iki 2013 m. birželio 16 d.
Nuo baroko iki secesijos
Europos meno stiliai XVIII–XIX a. taikomosios dailės kūriniuose iš Lietuvos dailės muziejaus rinkinių
Parodoje, sukomplektuotoje iš Lietuvos dailės muziejaus Taikomosios dailės rinkinių, pristatomi įvairių epochų nedideli meno dirbiniai, kuriuos turtingi pirkliai, dvarininkai bei pasiturintys miestiečiai naudojo buityje, puošė jais savo namų interjerus. Tai stilingi daiktai iš porceliano, stiklo, metalo, tekstilės ir kitų medžiagų, pagaminti žymiausiose Europos manufaktūrose ir nedidelėse privačiose dirbtuvėse.
Prie XVII a. įsigalėjusio puošnaus ir didingo baroko XVIII a. pradžioje prisišliejo grakštus, įnoringas rokokas, vėliau jo pozicijas užėmė klasicizmas, o XIX a. pradžioje – ampyras, apie 1820 m. peraugęs į paprastesnį ir praktiškesnį miestietišką šio stiliaus variantą – bydermejerį. XIX a. antroje pusėje sugrįžo, tik jau nauju pavidalu, istoriniai stiliai: renesansas, barokas, rokokas. XIX a. pabaigoje Austrijoje susiklostė naujas stilius, vadinamas secesija.
Parodoje išsiskiria labai reti, neįprastos rudos spalvos porceliano indai. Juos 1709 m. sukūrė saksų alchemikas Johanas Biotgeris, išsiaiškinęs tikrojo porceliano masės sudėtį, iki tol kinų keramikų laikytą paslaptyje. 1710 m. buvo įkurta Meiseno porceliano manufaktūra, pirmoji porceliano gamykla Europoje. Pristatomi Vienos (Austrija) ir Sevro (Prancūzija) karališkųjų porceliano manufaktūrų dirbiniai. Iš eksponuojamų angliško porceliano bei fajanso pavyzdžių bene prabangiausiai atrodo Vedžvudo manufaktūros indai.
Parodoje gausu XIX a. Bohemijos stiklo, žavinčio giliomis rubino, kobalto spalvom ir sudėtingomis daugiasluoksnio stiklo technologijomis. Originalūs XIX–XX a. sandūroje atsiskleidusios secesijos stiklo pavyzdžiai, dauguma jų – stiklininkų eksperimentai. Žymiausias stiklo ekspozicijos eksponatas – Prancūzijos stiklo legendos Emilio Galė dirbtuvėse sukurta kamėjinio stiklo dėžutė.
Metalo ekspoziciją parodoje sudaro Vakarų ir Rytų Europos dirbtuvių produkcija iš sidabro, bronzos, alavo ir ketaus. Dėmesį patraukia baroko laikotarpio sidabro indai – prašmatnios banguotų formų sriubinės, vaisių vazos, žvakidės, padėklai, gausiai puoši akanto lapais, kriauklėmis, amūrais.
Parodos kolekciją papildo XVIII–XIX a. smulkūs dirbiniai iš kaulo, vėžlio kiauto, agato ir kt. Iš jų buvo gaminamos papuošalų ir kosmetikos reikmenų dėžutės, pudrinės, tabokinės, greitai plitusios po Europą.
Veiks iki 2013 m. birželio 16 dienos
Dionyzo Varkalio kolekcija
Iš Lietuvos dailės muziejaus Klaipėdos krašto
XIX–XX a. pr. taikomosios dailės rinkinio
Rinkinio pagrindą sudaro Klaipėdos krašte XIX–XX amžiaus pradžioje plitusių dailiųjų metalo ir keramikos dirbinių kolekcija, kurią surinko klaipėdietis Dionyzas Varkalis ir 1988 m. perdavė Lietuvos dailės muziejui. D. Varkalio kolekcija buvo kelis kartus trumpai eksponuota Prano Domšaičio galerijoje. Pastaraisiais metais augantis susidomėjimas Mažosios Lietuvos praeitimi paskatino surengti ilgalaikę kolekcijos parodą.
Restauratoriaus, gintaro meistro, Kalvystės muziejaus įkūrėjo D. Varkalio įvairiapusė veikla yra susieta su Klaipėdos krašto kultūros, dailės paveldo išsaugojimu. Restauruoti senoviniai laikrodžiai iš jo kolekcijos papildė Laikrodžių muziejaus ekspoziciją. Surinkti senųjų kalvių įrankiai ir dirbiniai, išgelbėtos nuo metalo laužo likimo naikinamų senųjų Klaipėdos miesto kapinių meniškos kalinėtos tvorelės davė pradžią Kalvystės muziejui, kuriame D. Varkalis šiandien ir dirba.
Parodoje eksponuojami porceliano, fajanso indai, bronzinės skulptūrėlės, medaliai, žvakidės, sidabro ar pasidabruotos vazos, stalo reikmenys ir papuošalai. Visi jie mena Klaipėdos ir pamario krašto kasdienį gyvenimą, atspindi vidutiniojo luomo bei eilinių miestiečių estetinį skonį. Nemaža dalis keramikos dirbinių – puodeliai, lėkštės ir lėkštutės, įvairūs suvenyrai yra puošti Klaipėdos miesto ir krašto vietovių vaizdais arba pažymėti buvusių restoranų, smuklių, viešbučių užrašais. Keli metalo indai, šakutės su įspaudu „Herm. Blode“ primena Nidos dailininkų kolonijos, kurios dalyviai apsistodavo garsiajame menininkų globėjo „tėtušio Blodės“ viešbutyje, laikus.
Kolekcijoje yra lietuvių dailininkų Juozo Zikaro, Petro Rimšos, Adomo Smetonos, Kajetono Sklėriaus XX a. pirmoje pusėje sukurtų medalių, ženklų, skirtų pažymėti svarbius Lietuvos istorijos įvykius. Dėmesį patraukia puodelis su lėkštute iš tapytojo Adomo Varno jubiliejiniams Vytauto Didžiojo metams (1930) suprojektuoto kavos servizo. Gausus ikikarinės Klaipėdos vaizdų atvirukuose rinkinys, o uostamiesčio specifiką atskleidžia originalūs žvejų ir jūreivių amuletai.
Kolekcija vertinga istoriniu ir meniniu požiūriu. Keramikos dirbiniai pažymėti garsių Europos porceliano ir fajanso manufaktūrų ženklais; bronzinės skulptūrėlės, žvakidės, stalo reikmenys taip pat sukurti įvairių Europos kraštų dailininkų ir amatininkų. D. Varkalio kolekcijos eksponatai ne tik pratęsia parodos „Nuo baroko iki secesijos“ temą. Jie kelia ypatingas emocijas – tai Klaipėdos miesto, krašto praeities liudininkai. Žvelgdami į juos, pasijuntame tarsi kelionės laiku dalyviais.
Veiks iki 2014 metų gruodžio 31 d.
