Kol Europos lyderiai derasi dėl ES biudžeto, o Baltijos šalių nariai streikuoja reikalaudami vienodų išmokų, gamtosaugininkai taip pat siūlo skiriant paramą ūkininkams remtis lygybės principu: išmokas skirti atsižvelgiant į ūkininkų nuopelnus aplinkai. Iki šiol vykdyta Bendroji žemės ūkio politika (BŽŪP) nepateisina likusios ES visuomenės dalies lūkesčių, todėl, jei ir toliau bus besąlygiškai remiamas ūkininkų verslas, neatsižvelgiant į tai, kiek viešųjų gėrybių jie sukuria, 2020 m. visuomenė veikiausiai bus prieš ūkininkų rėmimą bet kokia forma.
Prieš lemtingąjį Europos Vadovų Tarybos posėdį vasario 7–8 dienomis, kuriame Europos lyderiai turi susitarti dėl ES biudžeto, Pasaulio gamtos fondas (World Wide Fund for Nature) atliko nuomonės tyrimą, kuris atskleidė, kad dabartinė Bendroji žemės ūkio politika (BŽŪP) nepateisina visiškos daugumos didžiųjų ES šalių piliečių lūkesčių ir jie norėtų, kad parama ūkininkams būtų skiriama atsižvelgiant į jų pastangas aplinkosaugos ir sveikatos apsaugos srityse.
Lenkijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Italijoje, Švedijoje ir Rumunijoje atliktos apklausos dalyviai išreiškė stiprų įsitikinimą, kad išmokos ūkininkams turėtų būti atlygis už jų gerus darbus kuriant viešąsias gėrybes. Daugiausia respondentų už aplinką tausoti skatinančią Bendrąją žemės ūkio politiką pasisakė Italijoje – 96 proc., vidutinis palaikymas visose šalyse, kur atlikta apklausa – 90 proc.
Pasaulio gamtos fondo Europos politikos biuro vadovas Tony Long įsitikinęs, kad tvirtinant naująją Bendrąją žemės ūkio politiką būtina atsižvelgti į visuomenės lūkesčius: „Politiniai lyderiai negali nepaisyti visuomenės nuomonės. Mokesčių mokėtojai, iš kurių kišenės skiriama parama ūkininkams, nori, kad būsimoji BŽŪP užtikrintų aplinką tausojantį žemės ūkį ir saugų maistą. Iki šiol šis viešasis interesas buvo ignoruojamas. Jei visuomenės nuomonės bei poreikių ir toliau bus nepaisoma, didelė tikimybė, kad kitos reformos metu, 2020 m., visuomenė nepritars žemės ūkio sektoriaus rėmimui jokia forma“, – perspėja T. Long. Jis pastebi, kad jei iki šiol ir buvo abejonių dėl visuomenės nuomonės, jas išsklaidė atlikta apklausa: visuomenė nori remti ne ūkininkų verslą, o jų gerus darbus – aplinkos išsaugojimą ir sveiko maisto užtikrinimą.
Apklausos rezultatai byloja, kad tai, apie ką kalbama Europos šalių vadovų derybose, kuriose aptariama ir BŽŪP, yra labai smarkiai nutolę nuo visuomenės poreikių. Europos Sąjungos šalių narių vadovai vasario 7–8 dienomis siekia susitarimo dėl ES biudžeto, tarp kurio ir parama žemės ūkiui. Naujausi skelbti pasiūlymai prieštarauja visuomenės nuomonei, nes numato besąlygišką ūkininkų rėmimą ir mažesnį finansavimą gamtinių vertybių, kraštovaizdžio išsaugojimui ir aplinkos būklės gerinimui. Beveik pusė viso ES biudžeto skiriama Bendrajai žemės ūkio politikai įgyvendinti – apie 55 mlrd. EUR (apie 190 mlrd. LT) per metus.
Iki šiol trys ketvirtadaliai biudžeto buvo skiriama tiesioginėms išmokoms, kurių dydis priklauso tik nuo ūkininko valdos dydžio, neatsižvelgiant į tai, kokiais metodais ūkininkaujama ir koks ūkininkavimo poveikis aplinkai. Be to, remiantis istorine sąsaja su ankstesnėmis išmokomis, didžioji dalis paramos atitenka turtingiems žemės valdytojams senosiose ES šalyse. Tik vienas ketvirtadalis šio biudžeto skiriama Kaimo plėtros programai, kurioje numatytos aplinkos gerinimo priemonės.
„Nors visoje ES turėtų būti vienodos konkurencijos sąlygos, nepalaikome mūsų žemdirbių dėl tiesioginių išmokų didinimo. Vis tiek liūto dalis atiteks stambiesiems žemvaldžiams, o ne smulkiems ir vidutiniams ūkiams. Todėl geriau Naujųjų ES šalių ūkininkai reikalautų didinti finansavimą Kaimo plėtros programai, kurioje numatytos tikslingos priemonės didinti žemės ūkio konkurencingumą, tausoti aplinką ir kraštovaizdį, o tuo pačiu gerinti ir gyvenimo kokybę kaimo vietovėse“, – įsitikinęs Lietuvos gamtos fondo gamtosaugos specialistas Nerijus Zableckis.
Prognozuojama, kad planuojamas BŽŪP biudžetas bus mažesnis nei iki šiol, deramasi dėl to, kaip jis bus apkarpytas. Labai svarbu, kad parama būtų paskirstyta atsižvelgiant į visuomenės lūkesčius ir daugiau paramos skiriama tiems ūkininkams, kurie sukuria daugiau viešųjų gėrybių.
Išsami apklausos Pasaulio gamtos fondo atliktos apklausos ataskaita.
Lietuvos gamtos fondo pranešimas
Išmokas padidins tik tada, kai mūsų žemę nupirks