Didžioji Lietuvos gyventojų dalis tvirtina namuose taupantys elektrą, ir taip darantys dėl didelės elektros energijos kainos, rodo elektros skirstymo bendrovės LESTO užsakymu „Baltijos tyrimų“ atlikta apklausa. Tačiau tyrimas rodo, kad lietuvių teiginiai prasilenkia su veiksmais – trečdalis vartotojų, paklausti, kokias žino taupymo priemones, nepaminėjo nei vienos, o dauguma taupymą sieja tik su taupiosiomis lemputėmis ir išjungtu apšvietimu.
„Tyrimo rezultatai stebina – net 80 proc. gyventojų teigia elektros energiją namuose vartojantys taupiai, motyvuodami didele elektros energijoskaina ir sunkia finansine padėtimi. Antra vertus, dalis gyventojų apskritai nežino taupymo priemonių, trečdalis gyventojų žino, kaip sutaupyti, bet tų priemonių netaiko. Tačiau gyventojai teigia, kad labiau taupytų, jei išaugtų elektros energijos kaina“, – teigia Mantas Vaskela, AB LESTO Veiklos plėtros skyriaus vadovas, racionalaus elektros energijos vartojimo ekspertas.
Sutinkančiųjų, jog elektros energiją naudoja netaupiai, per dvejus metus sumažėjo beveik tris kartus – 2010 m. atliktos apklausos metu 37 proc. gyventojų teigė elektros netaupantys, 2012 m. pabaigoje netaupantys elektros prisipažino 14 proc. Elektros naudojimo įpročiai taip pat keičiasi – lyginamuoju laikotarpiu nuo 55 proc. iki 71 proc. padidėjo ekonomiškas lemputes naudojančių gyventojų dalis, nuo 48 proc. iki 65 proc. padidėjo nakčiai išjungiančių nenaudojamus buitinius prietaisus gyventojų dalis, daugiau žmonių išeidami iš patalpų išjungia šviesą (2010 m. – 71 proc., 2012 m. – 90 proc.).
„Tyrimas patvirtino, kad neefektyviausiai elektros energiją naudoja 18-34 amžiaus žmonės, mažiausiu polinkiu taupyti taip pat pasižymi vilniečiai ir gyventojai su aukštesnėmis nei vidutinėmis pajamomis. Darbo vietoje žmonės nelinkę galvoti apie elektros tausojimą – netaupiai elektrą darbe naudoja ketvirtadalis dirbančiųjų, trečdalis studentų elektros netaupo ugdymo įstaigose“, – teigia M. Vaskela.
Labiausiai taupyti elektros energiją savo būste linkę nedirbantys pensininkai – net 93 proc. iš jų atsakė, kad elektrą naudoja taupiai ir greičiau taupiai, netaupantys elektros – tik 5 proc. senjorų. Taupiai naudoti elektros energiją savo būste kiek dažniau linkusios moterys (83 proc.) nei vyrai (76 proc.), vyresni nei 50 metų žmonės (91 proc.), bei respondentai, kurie savo šeimos finansinę padėtį apibūdina kaip blogą (87 proc.).
Populiariausias elektros energijos taupymo būdas, kurį naudoja daugiau nei pusė šalies gyventojų, yra apšvietimo išjungimas išeinant iš patalpos (90 proc.), elektros energiją taupančių lempučių naudojimas (71 proc.), prietaisų išjungimas iš elektros lizdų išeinant ilgesniam laikui (65 proc.) bei mažai elektros naudojančių buitinių prietaisų naudojimas, pvz., perkant A klasės elektros prietaisus (56 proc.). Maždaug trečdalis gyventojų teigia žinantys taupymo priemonių, tačiau namuose jų netaiko.
Taupytų labiau pabrangus elektrai
Kaip parodė apklausa, tausoti elektrą gyventojus paskatintų elektros kainų augimas (38 proc. nurodė, kad tada jie taupytų daugiau). Tačiau pastebėtina, kad lygiai taip pat netaupantieji teigė ir prieš dvejus metus, kai elektros energijos kainos buvo bent 10 proc. mažesnės.
Kas antras respondentas (54 proc.), kuris netaupo elektros savo būste, atsakė, kad tokio įpročio neturi. Trečdalis (35 proc.) netaupo, nes mano, kad elektros tausojimas lygus įprasto komforto praradimui, o penktadalis (19 proc.) nurodė, kad jų šeima sunaudoja pernelyg mažai elektros energijos, todėl jos taupyti neverta.
Tik trečdalis (33 proc.) apklaustųjų nurodė, kad jie analizuoja savo elektros energijos sąskaitas tam, kad galėtų ją naudoti racionaliau. 38 proc. namų ūkių tai daro kartais, 7 proc. tokią sąskaitų analizę daro retai, nes jie atsiskaito tiesioginio debeto būdu, o 13 proc. atsakė, kad nekreipia į tai dėmesio ir niekada neanalizuoja savo sąskaitų už elektros energiją.
„Tik po truputį į lietuvių sąmonę skinasi kelią supratimas, kad racionalus energijos naudojimas tausoja ir mūsų aplinką, kad norint pradėti taupyti, visai nebūtina atsisakyti įprastų patogumų. Vien pakeitę elektros naudojimo įpročius, galime 20 procentų sumažinti vidutines jai skiriamas išlaidas, o atnaujinę savo būsto elektros ūkį – net iki 40 procentų. Pradėti taupyti galima nuo mažų dalykų – išjungti nenaudojamus įrenginius, rinktis energiją tausojančius prietaisus. Perkant energiją tausojantį šaldytuvą, televizorių ar elektros lemputę ilgainiui sutaupyta suma bus kelis kartus didesnė už momentinį sutaupymą perkant pigesnį įrenginį“, – aiškina M. Vaskela.
Lietuvos elektros energijos naudojimo efektyvumą parodantis naudojamos elektros santykis su BVP kasmet gerėja ir artėja link Europos vidurkio, tačiau tebėra maždaug dvigubai didesnis už ES vidurkį. 1995 m. šis santykis buvo beveik penkis kartus didesnis.
Devyni iš dešimties (91 proc.) apklaustų gyventojų teigė turintys automatinę skalbimo mašiną, kiek daugiau nei trečdalis (36 proc.) savo būste naudoja elektrinę viryklę, ketvirtadalis (23 proc.) savo būste vandenį šildo elektra ir 15 proc. respondentų nurodė, kad jie turi indaplovę. Elektra šildomas grindis (5 proc.) ar elektrinį gyvenamųjų patalpų šildymą (4 proc.) turi tik vienas iš dvidešimties apklaustų namų ūkių. LESTO duomenimis, vidutiniškai per mėnesį vienas vartotojas sunaudoja 138 kWh elektros energijos. Sumažinus šį suvartojimą 20 proc., per metus sutaupoma suma vienam namų ūkiui sudarytų apie 170 Lt.
Naudingus patarimus, kaip gyventojai savo namuose gali taupiai vartoti elektros energiją, LESTO pateikia „Tiek, kiek reikia“ internetinėje svetainėje. Projektas „Tiek, kiek reikia“, skatinantis racionalų elektros vartojimą, vykdomas nuo 2009-ųjų metų. Bendrovė projektą organizuoja keliomis kryptimis, efektyvaus elektros vartojimo svarbą akcentuodama atskiroms vartotojų grupėms: gyventojams, verslo įmonėms, mokykloms. Svetainėje galima rasti elektroninę tausojančio elektros vartojimo „Receptų knygelę“, kuri sudaryta iš gyventojų atsiųstų patarimų. Knygelę galima atsisiųsti arba paskaityti svetainėje.
