Lietuvos, Latvijos ir Estijos žemdirbiai, pernai rudenį Briuselį pasiekę „Baltijos traktoriumi“, organizuoja naują protesto akciją, kurioje bus reikalaujama teisingos ir sąžiningos ES Bendrosios žemės ūkio politikos ir primenama apie nelygiavertį požiūrį į Baltijos žemdirbius skirstant tiesiogines išmokas.
Šį kartą Lietuvos žemdirbių interesus Briuselyje gins daugiau kaip pusšimtis Lietuvos kaimo jaunuolių – jaunieji ūkininkai ir žemdirbiškų specialybių studentai. Jaunimui, norinčiam likti ir ūkininkauti Lietuvoje, tiesioginių išmokų problema yra labai aktuali. Europos Vadovų Tarybos sprendimas dėl BŽŪP finansavimo ir ypač dėl paramos, tenkančios Baltijos šalims, nulems šių jaunų žmonių ateitį.
Lietuvos delegacija į protestą išvyks 2013 m. vasario 4 d. Anksti ryte, 6:45 val. vyks jaunimo išlydėtuvės Aleksandro Stulginskio universitete, aikštelėje prie 4-ųjų rūmų. Protestuotojai į Briuselį bus išlydėti su dainomis, suliepsnos vilties laužas, išvykstantiems jaunuoliams sėkmės palinkės ASU rektorius ir Žemės ūkio rūmų vicepirmininkas Sigitas Dimaitis.
Protestas truks dvi dienas: 2013 m. vasario 6 d. Baltijos šalių žemdirbių delegacija dalyvaus COPA/COGECA – įtakingiausios Europos Sąjungos žemdirbių ir kooperatyvų organizacijos – prezidiumo posėdyje, kur bus diskutuojama dėl Bendrosios žemės ūkio politikos biudžeto. Protesto akcija vyks Europos Vadovų Tarybos posėdžio metu, 2013 m. vasario 7 d., 14:00-17:00 val. prie Šumano žiedo. Taikios akcijos metu skambės Baltijos šalių liaudies dainos, protestuojantis Lietuvos kaimo jaunimas prašys nežlugdyti jų ateities.
Kaip sako LR žemės ūkio rūmų pirmininkas Andriejus Stančikas, Baltijos šalių žemdirbiai neketina taikstytis su tolesne diskriminacija.
„Šiuo metu Baltijos šalys gauna mažiausias tiesiogines išmokas Europos Sąjungoje, nors mūsų gamybos kaštai ir išlaidos yra tokie pat, o kai kuriais atvejais netgi didesni, negu kitose ES šalyse. Vienodi ir aplinkosaugos, gyvūnų gerovės, maisto saugos ir kiti reikalavimai – kurie, beje, yra griežčiausi pasaulyje. Todėl Baltijos šalių žemdirbiams yra pernelyg sunku konkuruoti bendroje ES rinkoje“ – teigė A.Stančikas ir pridūrė, kad žemės ūkio išsaugojimas ypač svarbus jaunajai kartai.
„Mūsų jaunimas nori likti Lietuvoje ir dirbti iš tėvų paveldėtą žemę. Tačiau konkurencinės sąlygos šiuo metu yra tokios iškreiptos, jog jauniems žmonėms labiau apsimoka būti samdiniais užsienyje, nei šeimininkauti tėvynėje. Ūkininkai Lietuvoje sensta – didelė jų dalis jau perkopė 65 metus. Laikas būtų perduoti žemę jaunajai kartai, tačiau kol tiesioginės išmokos nepadidės, jaunimui savo ateitį kurti Lietuvoje bus pernelyg sunku“ – kalbėjo ŽŪR pirmininkas, pats užauginęs 11 vaikų.
Baltijos šalių žemdirbiai, įvertinę bendrą Lietuvos, Latvijos ir Estijos Respublikos žemės ūkio ministrų bei nevyriausybinių žemės ūkio organizacijų vadovų deklaraciją, pasirašytą 2012 m. sausio 20 d. Berlyne, ir bendrą Baltijos šalių peticiją, kurią pasirašė beveik 100 000 Baltijos šalių piliečių ir kuri 2012 m. birželio 28 d. įteikta ES Parlamento pirmininkui Martinui Šultsui (Martin Schultz), o 2012 m. lapkričio 22 d. – Europos komisarui Algirdui Šemetai, reikalauja:
1. Stiprus ir sąžiningas BŽŪP 2014-2020 m. biudžetas turi užtikrinti maisto produktų tiekimą, darbo lygį kaimo vietovėse ir žemės ūkio sektoriaus bei kaimo vietovių konkurencingumą ir stabilumą, kuris padėtų pasitikti ateities iššūkius;
2. Baltijos šalių ūkininkams mokamų tiesioginių išmokų lygis jau nuo 2014 m. sausio 1 d., be jokių pereinamųjų laikotarpių, turi būti lygus ES vidurkiui arba kiek įmanoma jam artimas;
3. Biudžetas turi užtikrinti reikiamą finansavimą tiek tiesioginėms išmokoms, tiek kaimo plėtros politikai. Turi būti skatinama tvari žemės ūkio ir kaimo vietovių plėtra Europos Sąjungoje. Tam, kad būtų žymiai pagerinta Baltijos šalių žemės ūkio struktūra, kaimo plėtros finansavimas Baltijos šalyse negali būti mažesnis, nei yra dabartinėje daugiametėje finansinėje perspektyvoje (2007–2013).
Baltijos šalių žemdirbiai tiki, kad bendromis pastangomis pavyks rasti priimtiną sprendimą, kuris didintų visuomenės pasitikėjimą žemės ūkiu ir aiškiai parodytų, jog kiekvienas Europos Sąjungos pilietis turi teisę į teisingas bei sąžiningas ūkininkavimo aplinkybes ir sąlygas.
