Kaip nepriminsi klasikinės rytietiškos pasakos ir miestiečius raminančio posakio: „v Bagdadie vsio spokoino“ („Bagdade visai ramu“; rusiškai jis skamba geriau). O Vilniuje? O Lietuvoje? Paskatintas Vytauto V.Landsbergio publicistinių štrichų viename portale, pabandžiau atkreipti dėmesį į keletą detalių, kurios toli gražu nenusako globalinių tendencijų ar pražūtingų tautinės savimonės pokyčių. Tiesiog nieko neatsitiko, ir „Vilniuje visai ramu“…
***
Per šventes atsiradęs fekalinės žiniasklaidos požymis – drabstymasis nešvarumais tarp Algio Ramanausko-Greitai ir Artūro Račo – atrodo, duos pradžią tokiam šios antros pasaulio profesijos pasireiškimui, kuris atvers ir apnuogins dar neregėtas mūsų tautos „čachras“: išvietės žodynui, paniekai, nesiskaitymui su viešąja nuomone, chamizmui ir rašymui „bile ką“. Iki to artėjome nuosekliai: jeigu lietuviškas humoras, tai apie aną galą, jeigu užsienietiškų filmų vertimas, tai būtinai su bjauriausiais pasturgalio terminais, jeigu menininkė apsinuogina, tai šitaip ji atskleidžia savo „vidinį dvasinį potencialą“…
Mėgaujamės, linkčiojam galvomis, mūsų vaikai tučtuojau perima lakią terminologiją, ir jau kasdienėje kalboje vietoj gerbiamo politiko Šadžiaus sakome „šūdžius“… Penkiametis anūkas irgi ne pėsčias: juk taip darželyje sako…
Ką ten E.Jakilaitis – dviejų minties ir liežuvio palaidulių jokios etikos komisijos ar teismai nepažabos. Jie, mat, tautos šviesuliai.
***
Trys Karaliai. Vakare įsijungiu TV. Nuo ko jos pradeda svarbiausias vakaro žinias, tai yra visos dienos informacinę suvestinę? Labiausiai nustebino TV3, kuri taip jautriai, taip įdėmiai ir profesionaliai pajautė tautos pulsą tą šventą dieną. Pirmosios žinios: ten apvirto, ten avarija, ten nužudė, ten girtuoklis „uždubasino“ moterį, o štai Grigiškėse ugniagesiai pusę dienos iš medžio vadavo įstrigusį katiną… Pabaigoje – per Vilnių iškilmingai pražygiavo Trijų Karalių, užbaigiančių didžiąsias šventes, eisena. Paskui – sportas, orai. Taškas.
Taip formuojama visuomenės nuomonė, kuriamas šalies įvaizdis. Tokie gerai informuoti ir suformuoti rinkėjai rinks tautos Seimą ir patį Prezidentą.
***
Taip, Radžis gali pretenduoti į kultūros ministrus, jeigu dabartinis ištvers iki bulviasodžio (bulviakasio). Juk garsus, gerai dainuoja, romų kilmės, atlaidus, moka pakalbėti ir t.t. O tai, kad šalia jos lyg tos vergės Izauros sukinėjasi keletas moterų, „tipo“ pretenduojančių į žmonas garsenybei – tai tik iš užsienio pasiskolinto realybės šou projekto lietuviška versija. Nesvarbu, kad prodiuseriai, įsigiję licenciją kurti šį šou, niekinamai elgiasi su moterimi, ją atveda į žmogų žeminančią aplinką, išryškina jo neigiamas savybes ir aistras. Daugelis žiūrovų ploja: panašu, kad tai dabar žiūrimiausia TV pramoginė laida…
Taip, Radžis būtų geras ministras. Pinigingas geidžiamiausias Lietuvos jaunikis.
***
Na, iš tiesų, Lietuvoje tiesiog nieko neatsitiko. Miegokite ramiai: „v Vilniusie vsio spokoino“ („Vilniuje visai ramu“). Tik viršutinių kaimynų vaikas veda iš proto – kalą ir kala grindis. Einu, aš jiems parodysiu…
tokios trumpos aiškios (gal ne visiems) mintys visada geriau negu “paklodės”. Linkiu geriau įvaldyti šį esė žanrą…
Pritariu 🙂 malonu skaityt :]
nereikia čia tiek daug komentuoti PROFESORIAUS, geriau jo paklausti asmeniškai ir tiesiai, kiek kartų per dieną sumeluoja ir iškoneveikia Lietuvos žmones?
Taip taip, ne tik Vilniuje, bet ir pasaulyje yra taip ramu, kad atrodo, jog apskritai žmonija neturi, o gal jau negeba, ką nors didingesnio ar tautiškesnio kurti. Trys Karaliai pražygiavo net nesustoję. Visur tik šiukšlynėliai beržtvynėliai…, po kuriuos pavaikštinėjančių pabambėjimus teišgirsi.
Pasaulis vis dar baigiasi…, o juk turėjo jau pasibaigti.
Vajetau, Iškauskas su W. Landsbergiu darbus pabaigė ir neturi ką daryti…, sąjūdžio Nr. 2 kaip nėr, taip nėr, o dėl tos Maskvos jau ir dairytis nusibodo…, be to, ir Lietuva jai sako, – papūsk į uodegą, aš jau pusiau UK’ė.
O katiną be reikalo nukėlė. Jis ten gyveno tame medyje.
Katinai medžiuose negyvena, o žinia, nepaneigsite – svarbi…Liudija apie lietuvio gerą širdį…