Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre gruodžio 5 d. rodomas Rodiono Ščedrino baletas „Ana Karenina“ skirtas Rodiono Ščedrino kompozitoriaus 80-mečiui. Spektaklyje pagal garsųjį Levo Tolstojaus romaną šoks Olga Konošenko, Martynas Rimeikis – pirmą kartą Vronskį, taip pat Vytautas Kudžma, Nailia Adigamova, Eligijus Butkus, Živilė Baikštytė, Margarita Verigaitė. Diriguos Alvydas Šulčys. Tai – 2005 m. pastatymas, kurio choreografiją kūrė Aleksejus Ratmanskis (Rusija).
Rodionas Ščedrinas – vienas garsiausių šių dienų kompozitorių. Jis gimė Maskvoje 1932 m. gruodžio 16 d., jo tėvas taip pat buvo kompozitorius ir muzikos mokytojas. Mokėsi Maskvos choro mokykloje ir Maskvos konservatorijoje, kurią 1955 m. baigė įgydamas fortepijono (Jakobo Fliero klasė) ir kompozicijos (Jurijaus Šaporino klasė) specialybes. 1958 m. vedė primabaleriną Mają Pliseckają, daugelio jo kūrinių įkvėpėją, taip pat ir baleto „Ana Karenina“ (1972). Nuo 1969 m. yra laisvas menininkas. Rusijos kompozitorių sąjungos įkūrėjo D. Šostakovičiaus pageidavimu 1973 m. tapo jo įpėdiniu – ilgalaikiu šios organizacijos pirmininku, nuo 1989 m. – garbės prezidentu.
Rodionas Ščedrinas yra Lietuvos Respublikos pilietis ir Lietuvos kompozitorių sąjungos garbės narys.
Savo kūryboje R. Ščedrinas daugiausia įkvėpimo semiasi iš rusų folkloro, poezijos ir literatūros. Jo operos ir baletai parašyti beveik vien tik pagal didžiųjų rusų autorių – N. Gogolio, A. Čechovo, L. Tolstojaus, V. Nabokovo, N. Leskovo – siužetus. Pasitelkęs šiuolaikinius kompozicijos metodus, taip pat aleatorinę ir serijinę techniką, tradiciją jis sujungė su naujomis formomis. R. Ščedrinas – vienintelis per visą 200 m. Maskvos didžiojo teatro istoriją kompozitorius, kurio net septynių sceninių kūrinių (operos „Mirusios sielos“, baletų „Karmen siuita“, „Ana Karenina“, „Žuvėdra“, „Dama su šuniuku“ ir kt.) premjeros įvyko šiame teatre.
Lietuvos operos ir baleto scenoje buvo pastatyti trys R. Ščedrino veikalai: opera „Ne vien tik meilė“ (1973), baletai: „Ana Karenina“ (1975, 2005) ir „Karmen siuita“ (1992).
R. Ščedrinas ne kartą pats atliko savo kūrinius, tarp kurių – šeši koncertai fortepijonui, sonatos, pjesės, kiti kameriniai kūriniai fortepijonui. Dažnai atliekami ir jo choriniai kūriniai pagal rusų poetų tekstus, trys simfonijos, penki koncertai orkestrui.
Griuvus Geležinei uždangai sulaukė didžiulio tarptautinio pripažinimo – vien 1994 m. jo kūrinių premjeros įvyko Stokholmo karališkoje operoje (opera „Lolita“), Londone (Koncertas violončelei ir orkestrui), Pitsburge (Koncertas trimitui).
Nuo 1976 m. R. Ščedrinas yra Bavarijos dailiųjų menų akademijos, o nuo 1989 m. – Berlyno menų akademijos narys. 1985 m. tapo Tarptautinės muzikos tarybos prie UNESCO garbės nariu. 1997 m. jis tapo Maskvos konservatorijos garbės profesoriumi.
Kompozitorius – daugelio premijų laureatas, tarp jų – Rusijos valstybinė premija (1992), D. Šostakovičiaus premija (1993), 1995 m. Šveicarijoje, Davose, vykusio Pasaulinio ekonomikos forumo premija „Crystal Awards“. 2001 m. jo „Concerto cantabile“ pristatytas „Grammy“ apdovanojimui kaip geriausia metų kompozicija. 2002 m. Rusijoje kompozitorius apdovanotas II laipsnio ordinu „Už nuopelnus Tėvynei“, tais pačiais metais Pitsburgo simfoninis orkestras išrinko R. Ščedriną Metų kompozitoriumi.
