Lietuvos nacionaliniame dramos teatre (LNDT) režisierius Oskaras Koršunovas pakvietė į Justino Marcinkevičiaus dramą „Katedra“. Spektaklio premjera įvyko lapkričio 29 ir 30 dienomis.
Atradęs J. Marcinkevičių ir kaip dramaturgą, režisierius O. Koršunovas ypač pabrėžia „Katedros“ teksto intonavimo problemą ir tos intonacijos paiešką su jaunaisiais aktoriais, kurie ir patys sako sunkiai ieškoję, kaip gana pakilų, net patosišką dramos tekstą perteikti šiuolaikiniam žiūrovui. „Manau, kad Katedra dabar yra pamiršta. Visi žinome, kur jinai stovi, bet ką ji mums reiškia, ką ji reiškė J. Marcinkevičiui? Juk Katedra yra ne tik tikėjimo židinys, ji yra visos tautos namai, visų vertybių židinys“, – kalbėjo O. Koršunovas.
LNDT meno vadovas Audronis Liuga sako, kad J. Marcinkevičius turėjo sugrįžti į Nacionalinį teatrą, jis apeliavo ne į žmonių protus, o į jų širdis. Tačiau kyla problema, kaip intonuoti prieš keturis dešimtmečius sukurtą J. Marcinkevičiaus tekstą, todėl teatrui tenka didelė rizika ir atsakomybė atrasti tą intonaciją, kuria kreiptųsi į žiūrovą šiais laikais. „Spektaklio kūrėjams pavyko rasti tą intonaciją – gimsta sąžiningas ir gilus „Katedros“ traktavimas, tos vertybės gali ir šiandien suskambėti“, – kalbėjo A. Liuga.
Dailininko Vytauto Narbuto sukurtas scenovaizdis, pasak autoriaus, turėtų suteikti spektakliui didingumo. Nors jame daug simbolikos, tačiau jokio Katedros vaizdo, net jos detalių scenoje nebus. Kūrėjai sako neprisirišą prie istoriškumo, tačiau bandantys užuominomis, formomis, bendru vaizdu jungti dabartį su praeitimi, dėl kurios daug konsultavosi su istorikais. Šių tikslų siekė ir kostiumų dailininkė Sandra Straukaitė, kompozitorius Antanas Jasenka, savo muzika interpretavęs sukrečiančią lietuvės moters raudą.
Pagrindinį architekto Lauryno vaidmenį kuria aktorius Marius Repšys. Ankstesniame O. Koršunovo spektaklyje „Išvarymas“ Vandalą vaidinęs aktorius, pasak režisieriaus, „Katedrai“ pasirinktas kaip tikras, unikalus ir labai švarus žmogus, turintis stiprios energetikos, kad J. Marcinkevičiaus tekstas netaptų skaitymu, nes Laurynas – tai ir paties rašytojo, kūrėjo „alter ego“.
Dramatišką vyskupo Masalskio vaidmenį kuria du žinomi aktoriai – Vytautas Anužis ir Dainius Gavenonis. Pasak V. Anužio, vyskupas – tai valdžios kryžių nešantis žmogus, kuris tapatinasi netgi su pačiu Dievu, nors yra žemiškas, kūniškas, nebijantis pripažinti savo kalčių ir silpnybių.
Ievą Teresę vaidins dvi jaunosios kartos aktorės – Monika Vaičiulytė ir Toma Vaškevičiūtė. Kitus personažus kuria Vytautas Rumšas, Saulius Bareikis, Arūnas Sakalauskas, Vitalija Mockevičiūtė.
Nacionalinio dramos teatro direktorius Martynas Budraitis sako, kad žiūrovų susidomėjimas J. Marcinkevičiaus dramos pastatymu – milžiniškas, o bilietų į dešimt „Katedros“ spektaklių jau nelikę. Šįkart žiūrovai turėjo galimybę paremti spektaklį pirkdami ir brangesnius bilietus – tokių „paramos bilietų“ parduota apie dešimtadalį. Spektaklį parėmė ir privačios įmonės, o Kultūros rėmimo fondas skyrė 80 tūkst. litų.
