Seimas, vadovaudamasis Laisvės premijos įstatymu ir Laisvės premijų komisijos sprendimu, nutarė 2012 metų Laisvės premiją paskirti kovotojui už Lietuvos laisvę ir žmogaus teises, aktyviam Lietuvos neginkluoto pasipriešinimo dalyviui, politiniam kaliniui, Lietuvos laisvės lygos įkūrėjui ir vadovui, „45-ių pabaltijiečių memorandumo“ iniciatoriui, pogrindinės spaudos leidėjui Antanui Terleckui.
Už Seimo nutarimą balsavo 64 Seimo nariai, prieš – 1, susilaikiusių parlamentarų nebuvo.
Pasak Seimo nario, Laisvės premijų komisijos pirmininko Petro Auštrevičiaus, A. Terleckas yra ilgalaikės sunkios, bet tikrai nebeprasmės kovos už Lietuvos laisvę simbolis ir gyvoji pamoka jaunimui. „Manau, kad priimdami šį sprendimą, mes tik pateisinsime tuos lūkesčius, kuriuos turėjo daugelis Lietuvos kartų, matydami mūsų šalį laisvą, nepriklausomą, ir A. Terleckas yra visų šių darbų bendražygis ir žmogus vertas visokeriopos pagarbos“, – Seimo posėdyje pristatydamas pretendentą sakė Laisvės premijų komisijos pirmininkas. Kaip tvirtino P. Auštrevičius, A. Terlecko kandidatūrą parėmė Lietuvos žmogaus teisių asociacija, Lietuvos edukologijos universitetas, Nepriklausomybės akto signatarų klubas, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras ir kt.
2012 metų Laisvės premija Antanui Terleckui bus įteikta Laisvės gynėjų dieną – 2013 m. sausio 13-ąją.
2011 m. rugsėjo 15 d. Laisvės premijos įstatymu įsteigta Laisvės premija siekiama įvertinti asmenų ir organizacijų laimėjimus ir indėlį ginant žmogaus teises, plėtojant demokratiją, skatinant tarpvalstybinį bendradarbiavimą kovojant už Rytų ir Vidurio Europos tautų laisvą apsisprendimą ir suverenitetą.
Pirmąją – 2011-ųjų – premiją gavo Rusijos kovotojas už laisvę ir demokratiją Sergejus Kovaliovas.
Lenkiuosi Antanui Terleckui – už tarnystę Laisvei, Tautai, Lietuvai.
Ilgus metus gujamas, dabar statomas ant pjedestalo. Toks disidentų ir visų tikrų intelektualų kelias.
Jeigu ne paslaptis – kas tas vienas, kuris basliavo prieš?
http://www3.lrs.lt/pls/inter/w5_sale.bals?p_bals_id=-14973
Ačiū už nuorodą. Kaip sakoma, jeigu jau durnas, tai ilgam (čia apie tą vieną išryškintą balsą).
Antanas pasielgė protingai, o pats nuolat nusišneki.
Pinigų taškymas – ar nėra nepagydomomis ligomis sergančių, ligonių, našlaičių, senelių ir kt. vargstančių, kad taip yra mėtomi visuomenės daugumos pinigai?
Nesikoliok. Geriau gražiuoju, gal Antanukas ir tavo nepagydomai ligai kokį červonsa duos.
Va, dėl tokių visuomenės lėšų taškymo konserveriai ir buvo išmesti kaip musės iš barščių.
Nepadėjo net probanditinių elementų – žydšaudčių anūkų palaikymas.
Mano senelis buvo 1863m. sukilelis ar tada šaudė anuos nežinau
Nebeapsimetinėk geriau.
Vien tas faktas, kad vėliau didžiausią kritiką įvairiomis prasmėmis A.Terleckas LLL vardu nukreipė prieš Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdį daug ką pasako apie jo keistą, gerokai pasikeitusi resistencinį radikalumą, mano supratimu, nukreiptą priešingai Lietuvos visuomenės daugumos siekiams. Apie Steigiamąjį Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio (LPS) suvažiavimą A.Terleckas aiškina taip: (cituoju) „Tai buvo pirmas Lietuvos istorijoje spektaklis, vykęs vos ne dvi paras be pertraukos. Spektaklis kurį partija transliavo miego poreikį praradusiai lietuvių tautai. (…) Spektaklio režisierius – aišku, kad M.Gorbačiovas, na, ir A.Jakovlevas. O pagrindinis artistas – A.Brazauskas…“ (…)
„Sąjūdžio suvažiavimą laikau homo sovieticus sąlėkiu…“(lit.”Žodžiu ir plunksna…“ 111psl.)
A.Brazauską A.Terleckas kaltina dėl jo (cituoju) “susitarimo su M.Gorbačiovu dėl politinio spektaklio „LKP atsiskyrimas nuo KPSS suvaidinimo Vilniaus operos ir baleto teatre 1989 12 19. Nekelia abejonių, kad KGB bandė nuolat kiršinti Lietuvos Sąjūdį su Lietuvos Laisvės lyga. Taip teigia ir V.Bogušis (lit. 43nr)
Tikėtina, kad prie tokių tikslų savo politine raiška savaip prisidėjo ir A.Terleckas, kuris teigė, kad: (cituoju)
1. „Lietuvos Sąjūdį sukūrė KGB.“
2. „KGB nusprendė sukurti tokį politinį judėjimą, kuris, apsiginklavęs patriotiniais šūkiais, stabdytų tą kovą, vestų tautą nežymių reformų keliu“.
3. „Be jokios abejonės (LPS) Iniciatyvinės grupės nariai čekistai patekdavo CK „svarstyti“ jau aprobuotus Lubiankoje. LPS neturėjo teisės koreguoti KGB strategijos Lietuvoje.“
4. “LPS steigiamasis suvažiavimas parodė visišką LKP ir LPS vadų abejingumą gyvybiniams lietuvių tautos interesamas (…) ir žengė didžiulį žingsnį Lietuvos okupacijos ir aneksijos įteisinimui.“
5. „ LPS politinė struktūra buvo svetimųjų sukurta ir primesta Lietuvai. Kompartijos propagandistai kuriam laikui įtikino didžiulę lietuvių tautos dalį, kad LPS – tai pati Lietuva“.
A.Brazauską A.Terleckas kaltina dėl jo (cituoju)“susitarimo su M.Gorbačiovu dėl politinio spektaklio „LKP atsiskyrimas nuo KPSS suvaidinimo Vilniaus operos ir baleto teatre 1989 12 19.“
Nemažą reikšmę Lietuvos laisvėjimo keliui turėjo tai, kad 1989 m. gruodžio 24 d. SSRS liaudies deputatų suvažiavimas – aukščiausiojo lygio tuometinė Sovietų Sąjungos institucija – priėmė sprendimą, kuriame ne tik pripažino Stalino-Hitlerio (Molotovo-Ribentropo) paktą, jo slaptuosius protokolus, bet ir paskelbė juos teisiškai niekiniais ir negaliojančiais nuo jų pasirašymo dienos.
A.Terlecko kova prieš Lietuvos simbolių susigrąžinimą taipogi patyrė nesėkmę Kai Lietuvos trispalvė vėliava, Vytis, Gedimino stulpai, Tautos himnas buvo paskelbti valstybiniais simboliais, A.Terleckas tai pavadino LKP CK ir KGB lietuviškojo filialo savivale.