Europos Sąjunga milijonus investuoja į Lietuvos gamtos ir kultūros paveldo tvarkymą, jo traukimą iš šabakštynų, gelbsti nuo irimo, nykimo, bet tautiniai savanaudžiai vis tiesia nagus į bendrą gėrį.
Net maldos namų ansambliai, net legendomis apipinti piliakalniai, ant kurių degame bendrystės laužus, kenčia nuo to paties – brutalaus plėšimo, vagysčių ir savavalių gobšų nebaudžiamumo.
Rambyno regioninio parko direkcija, neseniai visuomenei pristačiusi trejus metus Skalvos žemėje vykdyto projekto rezultatą – atgaivintus, sutvarkytus, kultūringam ir patogiam lankymui parengtus Opstainių, Šereiklaukio ir Vilkyškių piliakalnius, jau patyrė ir barbarų antpuolių padarytą žalą.
Tvirti, sunkūs, gerai impregnuoti, stipriais varžtais prie atramų prisukti ąžuoliniai laiptai, vedantys į Opstainių piliakalnio viršūnę, neseniai buvo išlaupyti. Jų pakopas, montuotas stačiausioje įkalnėje, vagis išlupo ir išsivežė. Žinoma, kad panaudotų savo valdoje ar parduotų kitam – žmogui be garbės.
Rambyno regioninio parko direktorė Diana Milašauskienė padarytą žalą saugomos teritorijos infrastruktūrai įvertino keliais tūkstančiais litų ir kreipėsi į Pagėgių policiją. Bet dėl padaryto nuostolio viešajam interesui kaltininkų pareigūnai dar nerado, įtarimai niekam nepareikšti.
Keliais etapais 2010-2012 metais Rambyno regioniniame parke vykęs Opstainių, Šereiklaukio ir Vilkyškių piliakalnių, Rambyno alkakalnio tvarkymo projektas iš viso kainavo apie pusantro milijono litų. Šiemet atidaryto Lankytojų centro statyba ir įrengimas – dar 1,4 mln. litų.
Europinės paramos ir Lietuvos biudžeto lėšos, investuotos į šios saugomos teritorijos kultūrinių ir gamtinių vertybių išsaugojimą, jas atvėrė, atgaivino ir teikė keliautojams atgaivą ir pasigėrėjimą.
„Įvykdžius tvarkybos darbus, archeologinės Skalvos krašto vertybės naujai atsivėrė tiek Pagėgių krašto gyventojams, tiek šį kraštą lankantiems svečiams. Šie pokyčiai mus visus – lankytojus ir vietinius gyventojus – įpareigojo atidžiau saugoti gamtinį ir kultūrinį paveldą. Tai reprezentuoja mūsų kraštą“, – pristatymo metu kalbėjo Rambyno regioninio parko direktorė D. Milašauskienė.
Kad tik porą metų Opstainių piliakalnis išlaikys reprezentacinį vaizdą, direktorė neįtarė. Dabar ji suka galvą, kaip iš skurdaus įstaigos biudžeto rasti lėšų laiptų atkūrimui.„Jei gobšuoliai ims plėšti visus kitus infrastruktūros objektus visame atnaujintame parke, grįš nykuma“, – sako direktorė.
Nuo Opstainių piliakalnio atsiveria panoraminis vaizdas į šalia telkšantį tvenkinį, viršūnėje įrengta apžvalgos aikštelė, sutvirtinti šlaitai, papėdėje įrengta atokvėpio vieta, takas, automobilių apsisukimo vieta, pastatytas informacinis stendas su svarbiausia turistams reikalinga informacija.
Visi trys viena linija išsidėstę piliakalniai – Opstainių, Šereiklaukio ir Vilkyškių – pasiekiami keliu, vedančiu nuo Vilkyškių. Ši gyvenvietė stovi prie kelio Jurbarkas–Pagėgiai–Šilutė–Klaipėda.
Šereiklaukio piliakalnis senovėje buvo reikšmingu forpostu ties Nemuno ir Jūros upių senąja santaka. Piliakalnis jau pirmajame tūkstantmetyje leido Skalvos žemės gyventojams kontroliuoti laivybą upėmis ir pakrančių prekybos kelius.
Dabar ši teritorija yra Lietuvos–Rusijos Kaliningrado srities pasienio zona. Nelegalios prekybos interesai čia gyvi ir dabar, nes nenumarinami per šimtmečius. Bet kontrabandos vežikus kultūros paveldo niokojimu, ąžuolinių laiptų vagyste kažin ar galima būtų įtarti. „Greičiausiai tai yra lobti kitų sąskaita įpratusio pinigo vergo darbas“, – apgailestauja savo darbui pasišventę kultūros žmonės.
Tai laiptai į lietuvišką dangų.
“Nėra nieko švento – vagys nusitaikė į ąžuolinius piliakalnio laiptus”
Užvadinimas kalba,pats už save…
Šventus Ąžuolus,mat laiptais pavertė,paskui dejuoja,kad už tokias “lėšas”,dar “tokius” laiptus pavogė,matyt laptai “šventi” į Dangų ėjo,kad tiek “lėšų” praplaut reikėjo…
Apskritai Ąžuolo niokojimas jau yra prakeiksmas,nesvarbu kokia tai išraiška daroma(menas,mokslas,pažinimas, ir t.t)..
Dažnas namie turi Ąžuolinius baldus,grindis,laiptus,duris,palanges ir t.t.. tai kelias į prakeiksmą – gyvenimas prakeikime..
Gerbdami vieną “kažkokį” dirbtinai iškeltą seną Ąžuolą,aplink kertam kitus neužrašytus – neiškeltus Ąžuolus..
Tvarkydami “su paramomis” (dažnu atveju sau asmenines kišenes) “reikšmingą istorinį” piliakalnį,paliekame šimtus nereikšmingų apleistų piliakalnių…
Gamta Sau laiptų nesudėliojo,sudėjome mes juos….
Ar neužtenka apavo,su lyg kurio įvyko pirmas atitrūkimas nuo Žemės – Gamtos,per pado storį,dar ir laiptais ir pakylomis atitolinti norima vis….
Ech..
Tai manai, kad į Jį reikėtų kopti basomis ?
Taip,Vilmantai.
Dažnu atveju Kūlgrindos būdavo,kūliais grįsti takai..
Mat ES nepripažįsta kaip “saugius” takus,tad ir “lėšų” neduoda..
Pasirodo toje vietoje ar Papročiai – Paveldas svarbiau,ar “ES tradicijos kultūrinės”…
Perkūniškai kietų minčių mestelėjai.
Žinai, ant Veršvų piliakalnio Kaune pastatėme Aukurą ir svajojome, į ką po Gelūno kadencijos reikės kreiptis pagalbos – bent į stačiąją Piliakalnio viršūnę pastatyti laiptus. Tai manai, kad tų laiptų GERIAU ir nereikėtų, nes tikrai užtrauktume prakeiktybę?
O jeigu tie laiptai būtų ne iš ąžuolo, o kitokio medžio ?
O jeigu tie laiptai būtų ne iš Ąžuolo, o kitokio medžio ?
–
Žodį “Ąžuolas” turbūt reikia rašyti iš didžiosios. Jei Jis lentose – tai Jo galia mirusi ?
Čia labai tinkamas posakis iš Gintarinės posakių skrynios:
“Nevaryk Dievo (“Veido”) į medį”
Dažnai Ąžuolas sudievinamas,šalia Uosis ne..
Kur toji Darna pripildyta Taurumo…
Kur toji Darnioji raiška,voka,žiūra,jauta…
Pagal rastas senovines probočių stebyklas,panaudotos Gintarinės sakinės pušys..
Liepa kuri palieja,aplieja,liepia taipogi sudievinta yra,Drebulė pasmerkta bulėje drebėti..
Gamta yra visų mūsų Motina,juk pačių mūsų Mamos neskirstė,kam Duonos rieke duoti,o kam iš rankų atimti Ją..
Suprantama,kodėl Jurgaičių Piliakalnį beveik visi kryžiai Ąžuoliniai,bažnyčių suolai Ąžuoliniai,net ir grindys kartais yra Ąžuolinės…Bet,kai paliečiami Piliakalniai ir pradedami jie “tvarkyti” su Ąžuolais Galiūnais,prasilenkiama su taisyklingu mąstymu visiškai…Bandoma “atkurti” tai,ko niekados nebuvo ir “stendą” uždeda kaip ES visokie “fondai” fondina Lietuvos ateitį…Tai gal tegul “užfondina” iki galo visus Piliakalnius su kryžiais ir turėsim piliakryžius…
Pati direktorė to “parko” yra praktikuojanti katalikė,kaip ir daugelių valstybininkų yra praktikuojantis ne Lietuvos labui ir gerovei…
Tad nėra nuostabu,kad prasilenkiama dažnai su papročiais,o (su)kuriamos tradicijos..
…..
Taip. Nėra ką bepridurti.
Panašu, kad Lietuva niūriai beskęsta krikščionybėje. Kokie prie Ugnies žodžiai Dievams prisišaukti (ar prisišnabždėti) tiktų?
Ir aš, kaip koks Žemaitės Tarbakrauskis, nematau čia nieko stebėtino,- taigi tėmpia visi kai bėbrai, kas ką gali. Kai šalyje kažkur neskaidriai nusėda melejardai, kai vagia kunigai, mokytojai, gydytojai, net teisėjai, kam ten berūpi kažkokie pagaliniai laiptai į kažkokias ten šventvietes, kuriose net nėra ką pavogt. Nebent aukuro akmenis išvietės pamatukui…
Va, pamenu, nekenčiamais nekenčiamų rusų laikais, kai kažkokie partkomiečiai nusprendė Kryžių Kalną palyginti buldozeriais, žmonės savo tikėjimą užstojo savo kūnais. Dabar Lietuvoj viskas- daug progresyviau, daug europietiškiau…