Rugsėjo 21 d., penktadienį, 18 val., kai švenčiama astronominė rudens pradžia, visi kviečiami susiburti Šiaulių „Aušros” muziejaus Žaliūkių malūnininko sodyboje (Architektų g. 73, Šiauliai). Čia drauge su Šiaulių kultūros centro Aklųjų ir silpnaregių skyriaus ansambliu „Sedula“ (vad. Virginija Gintilaitė) bei jų romantiška programa „Vasaros nakties sapnas“ susirinkusieji sulauks meto, kai diena vėl susilygina su naktimi, bus skaitomos poetų Vytauto Sirijos Giros, Petro Vaičiūno, Bronės Buivydaitės, Salomėjos Nėries, Vaidoto Spudo, Onos Miliūtės eilės, prisimenamos rudens lygiadienio šventimo tradicijos, degs šventinis laužas. Apsilankiusieji išvys Šiaulių miesto ikimokyklinio ugdymo įstaigų auklėtinių iš gamtinės medžiagos sukurtas mozaikas. Renginys nemokamas.
Šiemet pirmą kartą rudens lygiadienį kartu su „Aušros“ muziejumi pasitiks Šiaulių miesto ikimokyklinio ugdymo įstaigos. Nuo 10 iki 12 val. Žaliūkių malūnininko sodyboje mažieji šiauliečiai dėlios mozaikas iš lapų, kaštonų, gilių, kankorėžių, akmenukų, smėlio, gėlių, grūdų ir kt. Tokias mozaikas ant žolės, smėlio, žemės prieš penkerius metus pradėjo dėlioti lopšelio-darželio „Coliukė“ vaikai, jų tėveliai, darbuotojai. Pirmosios mozaikos buvo sudėliotos darželio kieme, o šįkart įvairiaspalviai rudens ženklai: saulė, mėnulis, žvaigždės, paukščiai, gėlės ir kiti gamtos reiškiniai nusileis prie Žaliūkių malūno. Vaikų sukurtos mozaikos miestiečiams bus pristatytos rudens sambario šventėje.
Ruduo – tai derliaus, talkų ir pabaigtuvių laikas, ruošimasis metų pabaigai, žiemai. Kai užbaigiami visi svarbiausi rudens darbai, kai diena vėl susilygina su naktimi, visoje Lietuvoje žmonės burdavosi švęsti. Tokius suėjimus vadino sambariais. Šiaurės Lietuvoje sambariais vadintos sėjos ar derliaus nuėmimo šventės, kurių metu susiburdavo visi kaimo žmonės: gėlėmis, vainikais išpuošdavo trobos vidų, kiemą, sodą, pasikviesdavo muzikantų ir prasidėdavo šventė.
Tai viena iš kaimynų bendravimo formų, turinti ilgą istorinę praeitį. Nuo žilos senovės žinomi papročiai šiuo metų laiku atnašauti dievybėms už išaugintą, subrandintą derlių. Itin svarbus vaidmuo šiuo laikotarpiu skirtas ugniai. Per pavasario lygiadienį ugnis užgesinama, o per rudens – uždegama. Ugnis yra ir Baltų vienybės simbolis, uždegama aukščiausiose apylinkės kalvose ir piliakalniuose – baltų gentys signaliniais laužais įspėdavo viena kitą apie artėjantį priešą. Tad Žaliūkių malūniuko sodyboje vyksiančioje šventėje bus prisiminta ir Baltų vienybės diena, liudijanti apie svarbų įvykį – 1236 m. rugsėjo 22 d. susivienijusios baltų gentys pasiekė triuškinančią pergalę prieš Kalavijuočių ordiną Saulės mūšyje.