Savavališkai pastatyto statinio savininkai turi tris pasirinkimus: nugriauti pastatytą statinį, jį įteisinti be įmokos dabar arba sumokėjus įmoką kitąmet.
Iki savavališkų statybų įteisinimo „amnestijos“ pabaigos liko trys su puse mėnesio. Ar suspėsime? Aplaidžiųjų laukia kontrolierių patikrinimai, baudos ir reikalavimai nugriauti savavališkai pastatytus statinius. Kita vertus, žmonės neretai be reikalo gąsdinami, nes pagal naujus reikalavimus kai kurių statinių net nebūtina įteisinti.
Lengvatinio įteisinimo laikas senka
Per dvejus metus apdairūs piliečiai jau pasinaudojo galimybe be įmokos įteisinti savavališkas žemės ūkio ir kitų statinių statybas. Tiesa, dar liko šiek tiek laiko – vadinamosios paliaubos nesilaikiusiems įstatymų baigsis paskutinę šių metų dieną. „Ši galimybė šalyje gerokai „apšvarins“ savavališkai pastatytų statinių teisinę padėtį, tačiau tikrai negalėčiau garantuoti, kad ja pasinaudos visi“, – prognozavo Utenos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vedėjas Jonas Spietinis. Kodėl? Kai kurie žmonės tebegalvoja, kad jeigu jie pastatė statinius savo sklype, kurie niekam netrukdo, tai jie yra tarsi ir teisėti. Deja, žmonės klysta, juk jie neturi jokių dokumentų.
Įmanoma išvengti baudų, bet ne atsakomybės
Kai kurie piliečiai džiaugiasi dėl senaties termino išvengę baudų už savavališkai pastatytus statinius. Pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksą senaties terminas tėra 6 mėnesiai, todėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovai neretai nesuspėja užfiksuoti pažeidimų.
„Tačiau šis džiaugsmas yra trumpalaikis, nes ir tokiais atvejais atsakomybės išvengti nepavyks. Anksčiau ar vėliau savavališkai pastatyto statinio savininkas turės tik du pasirinkimus: nugriauti pastatytą pastatą arba sumokėti įmoką ir jį įteisinti“, – sakė Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Strategijos ir analizės skyriaus vedėjas Arūnas Minius.
Neįteisintų statinių – gausybė
Ar daug yra savavališkų statinių? Pasak A.Miniaus, šalyje statoma tikrai daug, o tikrintojai kiekviename rajone tėra 1–2: „Pirmiausia jie reaguoja gavę pranešimus apie galimus pažeidimus. Kai pranešimų nėra, rengiami reidai. Pažeidimų dažniausiai randame.“ Kaip pažeidėjus galėtume apibūdinti?
„Yra trys pažeidėjų kategorijos. Vieni nuoširdžiai nežinojo, kad tai – savavališka statyba. Kiti žinojo, bet ignoravo, manė, kad savo žemėje gali statyti ką nori. Buvo ir manančiųjų, jog kaip nors išsisuks, gal duos kyšį ir taip sutvarkys dokumentus“, – vardijo A.Minius. Tiesa, anot J.Spietinio, pastaraisiais metais daugiausia nustatoma pažeidimų, kai be leidimo pastatai buvo rekonstruojami – perstatomi ar atstatomi sugriuvę statiniai. Tokius statinius reikia įteisinti.
Tiesa, nesudėtingiems statiniams statyti ir rekonstruoti leidimų jau nereikia.
Tačiau yra ir kuriozinių atvejų. Štai į VL kreipėsi didmiestį į Žemaitijos miestelį iškeitęs kaunietis Antanas N. Žmogus paveldėjo gyvenamąjį namą viename gražiame Žemaitijos miestelyje ir įklimpo į nepavydėtiną istoriją. Antanas N. norėjo pasinaudoti galimybe įteisinti priestatą prie namo, tačiau paaiškėjo, kad tas priestatas pateko į numatytą miestelio kapinių teritoriją. Tokio statinio įteisinti nepavyks, priestatą teks nugriauti. Nepadės net Antano N. bandymai dalyvauti rinkimuose į Seimą.
Kitąmet reikės mokėti įmokas
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos skyriaus vedėjas A.Minius VL skaitytojus ramino: „Statinius bus leidžiama įteisinti ir vėliau, tiesa, teks mokėti įmoką.“ Kokio dydžio įmoka? Teoriškai įmoka gali siekti nuo 300 Lt iki 500 tūkst. Lt, tačiau realiai ji nebus labai didelė. Jos dydis priklausys nuo statinio vertės, įskaitant ne tik išlaidas panaudotoms medžiagoms, bet ir darbų kainą.
Pavyzdžiui, jeigu statinio vertė sieks 40 tūkst. Lt, tai įmoka bus 1 600 Lt. Kaip ji skaičiuojama? A.Minius su VL pasidalijo formule: darbų bei medžiagų vertę keliame kvadratu ir padalijame iš milijono. Kam gresia maksimali 500 tūkst. Lt įmoka? Ji numatyta padariusiems itin šiurkščius pažeidimus ir pastačiusiems stambius pastatus asmenims.
Taigi įmoka už neįteisintus priestatus žemės ūkyje ar ūkininko sodyboje tikrai nesieks dešimčių tūkstančių, o juo labiau maksimalios sumos. „Be to, reikės kreiptis į rajono savivaldybės administraciją leidimo, kurį reikės pateikti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai, ir tik tada mes panaikinsimereikalavimą nugriauti statinį“, – priminė A.Minius.
Ateityje reikalavimai bus paprastesni
Jau dabar nesudėtingus pirmos grupės statinius savo sklype galima statyti be leidimų ir jų nereikia įregistruoti. Pasak A.Miniaus, nereikia registruoti nedidelio, pavyzdžiui, apie 50 kv. m pagalbinio ūkio pastato. Tai – tik pirmas žingsnis liberalizuojant statybų tvarką. „Ateityje statybos leidimų tvarka bus paprastesnė, kaip yra kai kuriose ES šalyse. Pavyzdžiui, jeigu bus parengtas teritorijų planavimo dokumentas, detalusis planas, kuriame nurodyta, kiek ploto gali būti užstatyta, kokiu tankumu, kokio aukščio gali būti statomi pastatai, tai, mano supratimu, tegul žmonės suderina su architektu architektūrinius klausimus ir stato. Leidimų tokiais atvejais ateityje tikriausiai nereikės“, – svarstė A.Minius.
Štai ūkininkaujantis Jonas Nastopka klausia, kaip jam elgtis su jo sklype nuo sovietinių laikų stovinčiu 25–30 kv. m ploto svirnu. Nėra ir niekada nebuvo jokių šio statinio dokumentų. „Jeigu ūkininkas labai nori, tai gali jį įregistruoti kaip žemės sklypo priklausinį. Tačiau šiaip tas svirnas kaip stovėjo iki šiol, taip gali stovėti ir toliau“, – patarė A.Minius.
Įteisinti galima ne visus statinius
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Inžinerinio skyriaus vyresnysis inžinierius Alminas Brusokas sakė, kad statinių įteisinimas pradedamas nuo statybos techninio projekto parengimo. Šis darbas neretai užtrunka 3–4 mėnesius. Tiesa, būna išskirtinių atvejų, kai derinimai užtrunka kelerius metus. Kokių dokumentų reikia kreipiantis parengti statinio statybos projektą? „Būtina turėti nuosavybės teisės dokumentus. Be to, reikia nepažeisti savivaldybės urbanistikos skyriaus architektų keliamų reikalavimų. Pavyzdžiui, nepavyks statinio įteisinti, jeigu jis savavališkai pastatytas draustinio teritorijoje arba kitoje saugomoje teritorijoje“, – perspėjo A.Brusokas.
Kiek statybos projektas kainuoja? Lemia užsakovų apetitas. VL žiniomis, šie darbai kainuoja vidutiniškai 4–10 proc. statybų vertės. Jeigu projektas labai sudėtingas, tai jo kaina bus didesnė. Kita vertus, ar visada statinį verta įteisinti? Gal labiau apsimoka jį nugriauti? Neverta tikėtis, kad iki šių metų pabaigos bus galima įteisinti visus statinius. Ne. Tik tuos, kurie pastatyti nepažeidžiant reikalavimų, kai statinys savo charakteristika ir paskirtimi neprieštarauja galiojantiems teritorijų planavimo dokumentams, aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams.
