Šeštadienis, 6 kovo, 2021
  • Apie Alkas.lt
  • Saulės arkliukai
    • Naujienos
    • Diskusijos
    • Kultūros teorijų labirintai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Nuomonių ratas Lietuvos kūrėjai

D. Vaiškūnienė. Žmogus sukėlęs vėją teatro padangėje (video)

Daiva Vaiškūnienė, www.alkas.lt
2012 07 03 08:40
3
D. Vaiškūnienė. Žmogus sukėlęs vėją teatro padangėje (video)
Juozas Miltinis | A.Aleksandravičiaus nuotr.
Juozas Miltinis | A.Aleksandravičiaus nuotr.

Alkas.lt šiuo straipsniu pradeda naują skiltį – „Lietuvos Kūrėjai“ apie žmones kuriančius Lietuvoje, kuriančius Lietuvai ir kuriančius Lietuvą. Skiltį remia Lietuvos spaudos radijo ir televizijos rėmimo fondas.

Prisimenu J. Miltinio pamokymus, kad be jausmo ir fantazija negyva…  Algimantas Masiulis

Jis formavo mūsų gyvenimą, buitį. Mokė, kaip reikia gyventi. Dvasine veikla užkrėtė. Jis vedė visus savo jėga, savo įsitikinimais. Pasidarėme pasekėjais. Donatas Banionis

Apie Juozą Miltinį kalbama kaip apie didį Režisierių – pusiau Dievą, pusiau šėtoną – išugdžiusį gausybę garsių aktorių. Su jo vardu siejamas lietuviško teatro iškėlimas į aukščiausią lygį. Jo 1940 metais įkurtas ir nuo 1995 metų Jo vardu vadinamas Panevėžio dramos teatras iš karto tapo nepaprastos traukos centru: žmonės per naktis stovėdavo bilietų į spektaklius, žiūrovai į teatrą veržėsi iš visų Lietuvos miestų. Žiūrėti J.Miltinio spektaklių atvažiuodavo teatro ir kino profesionalai ir iš visos Sovietų Sąjungos, ir net iš kitų šalių. Salėse žiūrovai netilpdavo. Netoli nuo teatro netgi buvo pastatytas viešbutis, kad po spektaklio atvažiavusieji svečiai iš įvairių šalių galėtų pernakvoti.

J.Miltinio kūryba visuomet kėlė didžiulį teatro žmonių ir visuomenės susidomėjimą bei ginčus. Vieni juo žavėjosi, kiti neigė ir aštriai kritikavo. Abejingų nebuvo. Tačiau į Miltinio spektaklius, ne tik į premjerinius, bet ir į visus anksčiau sukurtus, žiūrovams patekti būdavo ypač sunku. Panevėžio teatrą išgarsinęs nepaprastai originalus režisierius, ne tik sutraukdavo žiūrovų būrius į savo spektaklius, bet tuo pačiu ir kurstė vis didesnį žmonių susidomėjimą teatru.

J.Miltinis atribojo savo teatrą nuo publikos linksmintojo ir moralizuotojo vaidmens. Jis pasirinko poetinio, filosofinio, intelektualaus teatro kryptį. Jam buvo itin brangios pjesės, iškeliančios žmogų, kaip didžiausią vertybę bei siekiančios atskleisti žmogaus būties  prasmę. Pasak Miltinio, teatro paskirtis yra ugdyti žmonių dvasingumą, padėti atskirti tikrąsias vertybes nuo tariamų, skiepyti laisvės ilgesį; teatro poveikis žiūrovams gali būti labai stiprus, nes jis ugdo žmonių jautrumą,  pažadina kasdienybės ir buities monotonijoje užsnūdusį protą.

Ištrauka iš Raimundo Banionio dokumentinio filmo „J.Miltinis. Nežinomas interviu“:

„Teatras – gyvenimo metafora, gyvenimo studijavimas, sugebėjimas įžvelgti audringoje buities tėkmėje tai, kas turi prasmę, siekimas tą prasmę atskleisti ir išsaugoti. Dramos studijoje gavęs vaidmenį, aktorius jau žinodavo savo būsimą likimą, bet scenoje jis turėdavo gyventi lyg nieko nežinodamas. Iki paskutinės akimirkos. Gyvenime juk mes niekada nežinome, koks bus galas. Žinome tik apskritai, kad bus galas, bet apie tai pamirštame, ir mūsų juoko pirmajame gyvenimo veiksme netemdo būsima mirtis paskutiniajame.“ (T. Sakalauskas „Monologai“, 1981).

J.Miltinis mokė aktorius suvokti teatrą kaip meno šventovę, kurioje aktoriai turi būti kūrėjai ir pasišventėliai, atsižadėję asmeninio gyvenimo vardan kūrybos.

Vienas iš pirmųjų režisieriaus mokinių aktorius Stasys Paska prisimena: „Galėjai jo klausyti visą parą. Surinko mus iš gatvės, ir pats skaitydavo visas paskaitas, nieko negailėjo savo aktoriams. Visos kalbos – apie meną, apie teatrą. Asmeniško gyvenimo neturėjo… Be galo reiklus, drausmingas. Nepaprastos energijos žmogus, niekad nemačiau, kad pavargtų… Per „Volponės“ repeticiją ėjome per sceną (buvo pasibaigusi mūsų scena) ir aš degiausi cigaretę… Po trijų dienų turėjau visų akivaizdoje atsiprašyti. Pereiti per sceną rūkant ar su kepure čia buvo tolygu šventvagystei“.

O pats Miltinis yra pasakęs: „Aš aktorių nemokau. Mokyti gali tik gamta. Tiktai paakinu. Žadinu jų smalsumą. Išjudinti reikia, bet ne dėstyti, kas yra kas“.

Nuolat tvirtindamas savo mokiniams, kad brandus teatro kolektyvas gali susiformuoti tik nuosekliai ir sistemingai dirbant, J.Miltinis numatydavo teatro kūrybinę programą daugeliui metų į priekį. Jis būsimuosius aktorius mokė tarties, kalbos dalykų, režisierius aptardavo su jais įvairias teatro sistemas, kalbėdavo apie didžiųjų menininkų kūrybą, mokydavo atpalaiduoti kūną, įveikti scenos baimę. Kasdien studijoje ir repeticijose buvo dirbama nuo ankstyvo ryto iki vėlyvo vakaro. Aktoriai ir mokėsi, ir repetavo spektaklius, ir patys dirbo ūkio bei administracijos darbus, tvarkė sceną, kūrė dekoracijas, montavo apšvietimą, siuvo kostiumus, mokėsi grimuoti.

Šalia profesinių pratybų J.Miltinis skaitė auklėtiniams paskaitas literatūros, muzikos, filosofijos, logikos, estetikos ir kitomis temomis. Atrinkdavo ir pasiūlydavo būtinas perskaityti knygas, o jausdamas filosofijos, menotyros, psichologijos ir kitų sričių literatūros stygių lietuvių kalba, pats vertė žymių autorių veikalus, kuriuos buvo skaitęs Paryžiuje, Londone, Maskvoje. J.Miltinio aktoriai, savo nenuilstamo mokytojo dėka, turėjo galimybę susipažinti su literatūra, kuri buvo neprieinama daugumai kitų Lietuvos kultūros veikėjų, nemokėjusiems anglų, vokiečių, prancūzų ir kitų užsienio kalbų.

Studijuodamas Paryžiuje ketverius metus J.Miltinis susipažino su įvairiais garsiais Paryžiaus teatralais, menininkais, poetais. Vaidindamas Paryžiaus teatruose, kine  – gyvendamas pasaulio kultūros ir meno sostinėje – Miltinis suvokė, kad režisieriaus ir aktoriaus profesija nėra amatas. Teatras reikalauja universalaus išsilavinimo ir plačių pažiūrų.

„Kad kiekvieną vakarą pakeltum nepaprastai didelį emocinį ir intelektualinį krūvį, reikia būti stipriam. Todėl aš esu už aktoriaus asketišką gyvenimą: savidrausmė, nustatytas dienos režimas, fizinis grūdinimasis, įvairūs pratimai, tvarkingumas, punktualumas, saikingas mėgavimasis žemiškais džiaugsmais. Aktoriui pravartu daug skaityti, daug mąstyti, branginti vienatvę. Man rodos, žmogus, bijantis vienatvės, nenori galvoti, vengia bendrauti su pačiu savimi, jis nenuoširdus, jis nepažįsta nevilties jausmo. O kad patirtum džiaugsmą, reikia patirti ir skausmą“, – tai suvokęs J.Miltinis to paties reikalavo ir iš savo mokinių.

„Šiaudinė skrybėlaitė“ (E. Labišo). 1958 m. Režisierius J. Miltinis. Fadinaras – A. Masiulis, Emilis Taverujė – S. Petronaitis, Anė – L. Adamavičiūtė. | LLMA. F.152.3.75.L.5
„Šiaudinė skrybėlaitė“ (E. Labišo). 1958 m. Režisierius J. Miltinis. Fadinaras – A. Masiulis, Emilis Taverujė – S. Petronaitis, Anė – L. Adamavičiūtė. | LLMA. F.152.3.75.L.5

Baigiantis studijoms Prancūzijoje Miltinis sužinojo, kad jį kviečia Lietuvos Kultūros departamentas dirbti aktoriumi ir režisieriumi Valstybės teatre. Tačiau tuometinis Valstybės teatras neleido J.Miltiniui teatre savarankiškai pasirinkti pjesių nei jų savarankiškai režisuoti. Todėl, J.Miltinis atsisakė darbo Lietuvos teatre, kurį laiką rašė apie teatrą – daugiausia kritinius straipsnius –  „Naujojoje Romuvoje“, o po to išvažiavo į Londoną. Nuvykęs mokėsi anglų kalbos, lankė teatrus, skaitė, kaupė žinias.

Grįžęs iš užsienio J.Miltinis neilgai užtruko Kaune, nes pagarsėjęs kaip įžūli ir prieštaringa asmenybė, su nedidele grupele jaunų būsimų aktorių 1940 metais išvyko į Panevėžį, kuriame ir įgyvendino savo svajonę – įkūrė savo teatrą.

Ištrauka iš Vilniečio Antano Maciulevičiaus ir panevėžiečio Alberto Petrausko režisuoto dok. filmo „Labas vakaras, monsieur Miltini“:

Pirmoji premjera įvyko 1941 metų pavasarį. Tai buvo pagal N.Pogodino pjesę Juozo Miltinio režisuotas spektaklis „Sidabrinis slėnis“. Žiūrovai ir to meto spauda iš karto pastebėjo teatro išskirtinumą ir jaunųjų aktorių nepaprastą užsidegimą bei nuoširdumą: „Artistai ne vaidina, kaip kituose teatruose, o gyvena“.

J.Miltinio „Sidabrinio slėnio“ repeticija 1940m. | iš K.Vitkaus asm. archyvo
J.Miltinio „Sidabrinio slėnio“ repeticija 1940m. | iš K.Vitkaus asm. archyvo

Aktorius Stasys Petronaitis, J.Miltinio mokinys pasakoja, kaip nelengva būdavo nepasiduoti nenuspėjamoms Miltinio „provokacijoms“: „Tave vakar gyrė, šiandien prikibs: „Ko tu šiandien toks susirūpinęs? Išvis susirūpinęs žmogus. Nervai. Tai tada reikia pagalvoti apie teatro metimą. Nervai, nervai. Sėdi susirūpinęs, dantis iškišęs ir žiūri“. Kitą dieną vėl pagirs.“

Apie išėjimą iš teatro savo noru, J.Miltinis dažnai „užsimindavo“ savo auklėtiniams, kai tik jie atsipalaiduodavo ar pasijausdavo žvaigždėmis.

„Ar ne šėtoniška kiekvieną dieną sakyti čia vienam, čia kitam: „Blogai vaidinai. Turi pagalvoti apie išėjimą iš teatro“. O poryt sakys: „O, matosi, padarei išvadas“. Taip sakyti žmogui, kuris atidavė visas jėgas ir jaučia, kad gerai suvaidino! Ar ne šėtoniška taip naikinti žmogų? Paskui aš pamačiau, kad nereikia visko klausyti, ką jis sako, nesiduoti sulaužomam. Bet moterys priimdavo viską, dažnai būdavo ašarų pakalnės. Toks žmogus atėjo į teatro padangę, sukėlė vėją“, – prisimena nelengvą mokytojo būdą S.Petronaitis.

Panevėžio teatre J.Miltinis ne visuomet turėjo galimybę dirbti. „Už netinkamą vadovavimą teatrui“, ir už tai, kad rinkosi „neteisingą“ repertuarą, 1956 metais jis buvo atleistas iš Panevėžio dramos teatro direktoriaus ir vyriausiojo režisieriaus pareigų ir paskirtas LSSR kino studijos dubliažo režisieriumi. Tačiau ir tuo metu lankė repeticijas, susitikinėjo su savo mokiniais, tol kol buvo išleistas naujas Kultūros ministro įsakymas, draudžiantis J.Miltiniui net užeiti į teatrą repeticijų metu!

Sklando tokia legenda: kartą iškviestas pasiaiškinti LKP CK sekretoriui Petrui Griškevičiui dėl teatro repertuaro J.Miltinis jam pasakė „Oi, Petriuk, kaip aš noriu miego…“ ir prigulė ant sofutės CK sekretoriaus kabinete…

„Po to jį išsiuntė į Maskvą mokytis režisūros. Ne į Sibirą, bet į Maskvą, kad pakeistų savo orientaciją ir taptų tarybinis. O jis vietoj to, kad klausytų paskaitų, užsirašydavo į Lenino vardo biblioteką, į trečią skyrių, kur buvo draudžiama literatūra, ir skaitė tas draudžiamas knygas angliškai, prancūziškai. Galima sakyti, įgijo vakarietišką išsilavinimą“, – prisimena jo mokinė aktorė Nijolė Blėdienė.

Į teatrą J.Miltiniui,  jo mokinių pastangomis, leido sugrįžti tik 1959 metais ir vadovauti iki 1980 metų.

Tai buvo labai kūrybingas laikotarpis. Panevėžio teatro scenoje buvo pastatyti garsiausi pasaulinės dramaturgijos šedevrai: V.Šekspyro, V.Borcherto, F.Diurenmato, A.Strindbergo, Sofoklio pjesės. Originalus ir talentingas, nepaprastai intelektualus, nenuspėjamo charakterio menininkas ir sparčiai garsėjanti jo vadovaujama aktorių trupė – Vaclovas Blėdis, Algimantas Masiulis, Regina Zdanavičiūtė, Romualdas Urvinis, Bronius Babkauskas, Donatas Banionis, Eugenija Šulgaitė, Gediminas Karka, Stasys Petronaitis ir daugelis kitų – įsiveržė stipriu vėjo gūsiu į tuometinį teatro gyvenimą.

Panevėžio dramos teatro aktorių išvyka. Iš kairės: Algimantas Masiulis, Bronius Babkauskas, Vacys Blėdis (sėdi), už jo – Gediminas Karka, Ona Banionienė, Donatas Banionis. 1953 m. | LCVA. 1-22650
Panevėžio dramos teatro aktorių išvyka. Iš kairės: Algimantas Masiulis, Bronius Babkauskas, Vacys Blėdis (sėdi), už jo – Gediminas Karka, Ona Banionienė, Donatas Banionis. 1953 m. | LCVA. 1-22650

J.Miltinis turėjo nepaprastą pedagoginį talentą įtikinti ir įvairiausiais metodais pasiekti, kad aktoriai lyg savaime sukurdavo tokius vaidmenis, kokių reikėjo jo sumanytam spektakliui. Jis didžiulę reikšmę teikė improvizacijai, jam neegzistavo jokios ribos, jokie rėmai, jokie autoritetai. Kiekvienąkart viską kūrė iš naujo, niekada negrįždavo prie jau aptartos temos. Repeticijų metu pačiam kūrybos procese, prie kavos puodelio ar vyno taurės jis provokuodavo ginčus, skatindavo improvizuoti. Miltinis neleisdavo, kad teatre būtu ramu. Jis įvairiausius kūrybinius ar gyvenimiškus reiškinius analizuodavo audringai, kandžiai, sąmojingai. Dažnai tai išsiliedavo į ilgus nepertraukiamus monologus, kuriuose klausantieji išgirsdavo ir atrasdavo daiktų, reiškinių ir žodžių gelmes.

Daugelis režisieriaus išugdytų garsių aktorių jam dėkoja už tai, kad juos mokė būti ne tik aktoriais, o ugdė juose asmenybę. Miltinis, repetuojant Frydricho Diurenmato(Friedrich Dürrenmatt) „Fizikus“, mokė, kad „reikia suvokt, kad žinojimas nėra įgyjamas. Žinojimas yra tik blykstelėjimas, žinojimas yra tik akcija, yra veiksmas, kuris teka kaip srovė. Ir jeigu tik sustojai, užtvenkei savo žinojimo kryptingumui ar siekimui kelią – baigta. Stagnacija, paralyžius, mirtis.“ („Juozo Miltinio repeticijos“, I knyga).

Miltinio aktoriai buvo mokomi persikūnyti į atliekamą vaidmenį taip, kad suvaidintas personažas įtikintų savo tikrumu ir paprastumu, kad neliktų jokio patoso ir dirbtinumo, kaip buvo įprasta tuomet kituose Lietuvos teatruose. Tai buvo nauja, kitokia teatro kryptis, kurią J. Miltinis pasirinko ir perėmė iš savo mokytojo Šarlio Diuleno, einančio Konstantino Stanislavskio nurodyta kryptim. Miltinis repeticijos metu pasiskundusiam Donatui Banioniui, kad šis „visiškai nieko“ nesupranta, paaiškino: „Na vaidink save! Bet kad būtų gyvas žmogus…“ („Juozo Miltinio repeticijos“, I knyga).

Ir aktoriai scenoje kurdavo gyvenimą.

Po spektaklio nei režisierius, nei aktoriai niekada neišeidavo nusilenkti, nes Miltinis stengėsi išlaikyti teatro magiją, dvasią, sukurti paslaptingumą, nenorėjo subuitinti žiūrovus apėmusių jausmų pakylėjimo.

Be Juozo Miltinio visai kitoks būtų mūsų teatras. Jo asmeniniai bruožai – gyvybingumas, panieka miesčioniškumui, pajuoka standartiniam elgesiui ir mąstymui – virtę legendomis neatpažįstamai pakeitė lietuvšką teatrą. Dabar aplinkui tvyro Miltinio dvasia, ją skleidžia jo išugdyti mokiniai, ją spinduliuoja nuolatinis prisiminimas ir pasakojimai apie legendinį Lietuvos Kūrėją Juozą Miltinį.

„Lietuvos Kūrėjai“

 

 

 

Spausdinti 🖨

Nėra susijusių.

ALKO TURINYS

Pastabos 3

  1. zemaiciu zydas says:
    9 m. ago

    Tas buvo Milzinas…Prisiminus tokius zmones pagalvoji…juk negalejo visa tai dingti be pedsaku, turi Juk praeities gigantai kazkada reinkarnuotis…

    Atsakyti
    • Jonas Vaiškūnas says:
      9 m. ago

      Gražiai pasakyta – „praeities gigantai reinkarnuotis“. Gal jie tarp mūsų? Tik nemokame atpažinti?

      Atsakyti
  2. Atgalinis pranešimas: Švenčiamos 75-osios Juozo Miltinio dramos teatro sukaktuvės | Alkas.lt

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Po dešimtmečio pertraukos šalies mokyklas šiemet pasieks daug naujų kompiuterių

Kauno abiturientams – nemokama papildoma mokytojų pagalba

2021 03 05
Elektriniu traukiniu nuo Lietuvos ir Baltarusijos sienos iki Klaipėdos bus galima pasiekti jau nuo 2022 m.

Kaune – dar viena požeminė geležinkelio perėja

2021 03 02
Frankofonijos mėnuo Kaune: prancūziški bruožai – išskirtiniuose virtualiuose renginiuose ir ne tik

Frankofonijos mėnuo Kaune: prancūziški bruožai – išskirtiniuose virtualiuose renginiuose ir ne tik

2021 02 28
Kauniečiai kviečiami gražinti daugiabučių aplinką

Kauniečiai kviečiami gražinti daugiabučių aplinką

2021 02 27
Kaunas | lrv.lt nuotr.

Kauno savivaldybė ketina naikinti mero pavaduotojo pareigybę, tam pritaria ne visi

2021 02 22
Kauniečiai kyla prieš miesto valdžią ketinančią Ąžuolyne įrengti aikštę automobiliams

G. Labanauskas. Kauniečiai, Ąžuolyną asfaltui kertantys…

2021 02 17
Kaunas tęsia paprotį: apdovanojimais „Aš – dalis Tavęs“ pagerbtos iškilios asmenybės ir reikšmingi darbai

Kaunas tęsia paprotį: apdovanojimais „Aš – dalis Tavęs“ pagerbtos iškilios asmenybės ir reikšmingi darbai

2021 02 17
D. Pakštienė. Arvydo Juozaičio knyga „Kauno saulė“

D. Pakštienė. Arvydo Juozaičio knyga „Kauno saulė“

2021 02 15
Neetatiniams aplinkosaugininkams būtina suteikti daugiau įgaliojimų

Surengtas bendras Aplinkos apsaugos ir Kultūros komitetų posėdis dėl Ąžuolyne numatytos automobilių aikštelės (tiesioginė transliacija)

2021 02 10
Kaunas | lrv.lt nuotr.

Strateginiame veiklos plane – kultūros sostinės renginiai, švietimas ir sportas

2021 02 06
Rodyti daugiau

Naujienos

Sapiegų parko architektūriniam konkursui pateiktas vienas projektas
Lietuvoje

Sapiegų parko architektūriniam konkursui pateiktas vienas projektas

2021 03 05
Egzaminų baimė. Kaip ją įveikti?
Lietuvoje

Ministrės ir mokyklų vadovų susitikimuose – pasiruošimas brandos egzaminams

2021 03 05
Lietuvos Respublikos Vyriausybė | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

Seimo nariai, Kauno ir Alytaus regionų merai kreipėsi į Vyriausybę dėl kelio Kaunas–Alytus) rekonstrukcijos

2021 03 05
Aplinkos ministro pokalbiuose – apsaugos nuo korupcijos priemonės
Gamta ir ekologija

Aplinkosaugininkų pagalbininkams siūloma suteikti daugiau įgaliojimų

2021 03 05
Kiek kainuoja maisto gaminiai prekybos tinklų parduotuvėse?
Lietuvoje

Rengiami siūlymai dėl švietimo pagalbos specialistų atlyginimų didinimo

2021 03 05
Gitanas Nausėda | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

Prezidentas: vystomojo bendradarbiavimo politikai Lietuvoje reikalingi pokyčiai

2021 03 05
„Kino pavasaris“ savivaldybėje
Kultūra

„Kino pavasaris“ mėnesiui įsikūrė savivaldybėje

2021 03 05
Vasarį daugiausia pranešimų aplinkosaugininkai gavo apie įvykius su laukiniais gyvūnais
Gamta ir ekologija

Vasarį daugiausia pranešimų aplinkosaugininkai gavo apie įvykius su laukiniais gyvūnais

2021 03 05


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Svajonė apie M. Tamošiūnas. Gražūs priesaikos žodžiai, o darbai?
  • Didysis šeimos gynimo maršras apie D. Norkūnas. Kam reikia Stambulo konvencijos (video)
  • Atgimimai apie Piliečių reikavimas nušalinti Žmogaus teisių komiteto pirmininką susilaukė NS palaikymo
  • Astronomas, geofizikas 41-jų tremtinys inž. Romualdas Zubinas apie Senovinių medžių liekanos padėjo atskleisti Žemės orų lūžį prieš 42 tūkstančius metų (video)

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Sapiegų parko architektūriniam konkursui pateiktas vienas projektas
  • Ministrės ir mokyklų vadovų susitikimuose – pasiruošimas brandos egzaminams
  • Seimo nariai, Kauno ir Alytaus regionų merai kreipėsi į Vyriausybę dėl kelio Kaunas–Alytus) rekonstrukcijos
  • Aplinkosaugininkų pagalbininkams siūloma suteikti daugiau įgaliojimų

Skaitomiausi straipsniai

  • Č. Iškauskas. Žydai – bolševikų tarnyboje peržiūrėta: 1272; komentarų: 14
  • Grupė visuomenininkų reikalauja stabdyti propagandinius išpuolius priešinančius tautines mažumas ir lietuvius peržiūrėta: 1189; komentarų: 17
  • R. Karbauskis. Ar tradicinės šeimos gynimas bus pripažintas nusikaltimu? (video) peržiūrėta: 918; komentarų: 49
  • M. Kundrotas. Nužmoginimas ir nužmogėjimas. Ką pasakė Artūras Žukauskas? peržiūrėta: Array; komentarų: 24
  • M. Kundrotas. Nužmoginimas ir nužmogėjimas. Ką pasakė Artūras Žukauskas? peržiūrėta: Array; komentarų: 24
  • V. Valiušaitis. Išdrįsti atsistoti prieš Legioną peržiūrėta: 500; komentarų: 7

Artimiausi renginiai

  1. Rasos

    2021-06-23 08:00 - 2021-06-24 17:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

Kauno abiturientams – nemokama papildoma mokytojų pagalba

by Ditė Česėkaitė
2021 03 05
0
Po dešimtmečio pertraukos šalies mokyklas šiemet pasieks daug naujų kompiuterių

Stiprėjant susirūpinimui dėl artėjančių brandos egzaminų, Kaune prasideda nauja iniciatyva – nemokami lietuvių kalbos, matematikos, chemijos, fizikos ir biologijos užsiėmimai...

Skaityti toliau

Kaune – dar viena požeminė geležinkelio perėja

by Ditė Česėkaitė
2021 03 02
0
Elektriniu traukiniu nuo Lietuvos ir Baltarusijos sienos iki Klaipėdos bus galima pasiekti jau nuo 2022 m.

Kaune ties Ugniakuro gatve baigti požeminio tunelio pėstiesiems po geležinkeliu įrengimo darbai. Pasak „LTG Infra“ generalinio direktoriaus Karolio Sankovskio, nuo...

Skaityti toliau

Frankofonijos mėnuo Kaune: prancūziški bruožai – išskirtiniuose virtualiuose renginiuose ir ne tik

by Kristina Aleknaitė
2021 02 28
0
Frankofonijos mėnuo Kaune: prancūziški bruožai – išskirtiniuose virtualiuose renginiuose ir ne tik

„Bonjour, Kaunas“, – drauge su ateinančiu pavasariu visą kovo mėnesį kauniečius sveikins jau papročiu tampantis Frankofonijos renginių ciklas. Dėl karantino...

Skaityti toliau

Naujausios pastabos

  • Svajonė apie M. Tamošiūnas. Gražūs priesaikos žodžiai, o darbai?
  • Didysis šeimos gynimo maršras apie D. Norkūnas. Kam reikia Stambulo konvencijos (video)
  • Atgimimai apie Piliečių reikavimas nušalinti Žmogaus teisių komiteto pirmininką susilaukė NS palaikymo
  • Astronomas, geofizikas 41-jų tremtinys inž. Romualdas Zubinas apie Senovinių medžių liekanos padėjo atskleisti Žemės orų lūžį prieš 42 tūkstančius metų (video)
  • Pajūrietis apie V. Valiušaitis. Išdrįsti atsistoti prieš Legioną
Kitas straipsnis
Dubingių piliavietė | Valstybinės saugomų teritorijos tarnybos nuotr.

Valstybės diena Asvejos regioniniame parke

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi rašiniai
Pradžia

 

Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Apie Alkas.lt
  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai