Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) ilgametis pirmininkas Zenonas Vaigauskas toliau tęsia komisijos vadovo pareigas. Z. Vaigausko kandidatūrą į VRK pirmininkus naujai kadencijai Seimo pirmininkė Irena Degutienė pateikė dėl to, jog Seimo nariai antradienį atsisakė į šias pareigas tvirtinti Vidaus reikalų ministerijos Teisės departamento Teisėkūros skyriaus vadovą Audrių Kasinską.
Jį parėmė 70 Seimo narių, 24 buvo prieš, 21 parlamentaras susilaikė.
Seimas priėmė įstatymą dėl naujos (VRK) sudėties 86 Seimo nariams balsavus už, 1 balsavus prieš ir susilaikius 3.
VRK nariais yra Lietuvos teisininkų draugijos deleguoti asmenys – Julius Jasaitis, Ligita Klapavščiuk, Laura Matjošaitytė ir Jonas Udris.
Į VRK sudėtį įtraukti ir keturi Teisingumo ministro pasiūlyti asmenys – Laura Gumuliauskienė, Elena Masnevaitė, Liutauras Ulevičius ir Justinas Žilinskas.
Naujos sudėties VRK taip pat dirbs parlamentinių partijų deleguoti atstovai: Valdas Benkunskas (Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai), Reda Daniškevičiūtė (Darbo partija), Danutė Markeliūnienė (partija Tvarka ir teisingumas), Inga Milašiūtė (Liberalų ir centro sąjunga), Rokas Stabingis (Liberalų sąjūdis), Živilė Verbylaitė (Lietuvos socialdemokratų partija).
Tai kiekgi Z.Vaigauskas turi metų- neteko matyti tokios informacijos. Visos informacijos priemonės apie tai, kaip susitarę, nutyli. Tai gal ir “glavlitas” – sakau, jau veikia visu pajėgumu.
O juk VRK pirmininkas ne koks nors brigadininkas, o vienos iš svarbiausių demokratinės respublikos institucijų vadovas. Tokiu atveju pensijinio amžiaus žmogus jau negalėtų būti skiriamas į tokias atsakingas pareigas. Matyt, pensijinis amžius ir yra šiuo atveju ta jo nutylėjimo priežastis. Net Kuolys su juostelėmis nepasirodė šio demokratijos gyvavimui svarbiaus įvykio metu…
Tikrai valstybė valdoma labai negarbingais gudravimais, tai kur tada savigarbos turintys asmenys nebėgas iš Lietuvos. Tokie savos valdžios veiksmai yra skaudesni už okupanto priespaudą…
Trumpai: išeivių paskaičiavimais VRK pažeidžia rinkimų įstatymą neteisingai/nekvalifikuotai sudarydama rinkimų apygardas. (Jau gautas atsakymas – palyginkit patys – https://docs.google.com/open?id=0B4DHoTH-m8zwb2NRblQ5S2xhOTQ )
Pagal statistikos departamento netto migracijos, vietos deklaravimo ir surašymo skaičius, oficialiai per paskutinį dešimtmetį iš Lietuvos išvažiavo(atmetus naturalią kaitą) apie 323tūkst. žmonių arba vidutiniškai 8.5 rinkimų apygardos(skaičiuojant, kad rinkimų apygardoje yra 37,9tūkst. rinkėjų). Tačiau pats būdamas išeivijoje, ir žinodamas, kad oficialūs duomenys tėra koks trečdalis realaus skaičiaus, ir įtraukiant ir pirmojo nepriklausomybės dešimtmečio skaičius, manau, kad išvykusių yra tikriausiai tris kart tiek. Kyla klausimas ar teisingai ir teisėtai, išvykę Lietuvos piliečiai gali išreikšti savo valią – t.y. deleguoti savo atstovą į Seimą? LR konstitucijos 4 straipsnis sako „Aukščiausią suverenią galią Tauta vykdo tiesiogiai ar per demokratiškai išrinktus savo atstovus.”
Norėčiau pastebėti, kad šiuo metu išeivijoje laikinai gyvenantys išeiviai negali demokratiškai išrinkti savo atstovus dėl toliau vardinamų priežasčių. Išvykę yra priversti nedemokratiškai balsuoti už Naujamiesčio apygardos gyventojų atstovą. Dar daugiau, pažeidžiamas LR Seimo rinkimų įstatymo 9 straipsnio pirma punktas 1. Ten sakoma „Rinkėjų skaičius apygardoje turi būti nuo 0,8 iki 1,2 vidutinio rinkėjų visose vienmandatėse rinkimų apygardose skaičiaus.” Tačiau mano paskaičiavimais Vilniaus Naujamiesčio apygarda paskutinius dešimt metų viršijo šias ribas 2000 metais maksimalus skaičius apygardoje turėjo būti 44 tūkst, bet Naujamiesčio apygardoje balsavo 48tūkst, atatinkamai 2004metais galėjo tik 45tūkst, bet balsavo 54tūkst., o 2008 vietoj 46 tūkst. balsavo 51 tūkst.
Vidutinėje rinkimų apygardoje 2008 metais buvo 38 tūkstančiai balso teisę turinčių žmonių. Taigi jeigu paskaičiuosime pagal oficialius aukščiau minėtus šaltinius, jei išvyko 323tūkstančiai žmonių, tai padalinus šį skaičių iš 38tūkstančių, gautume kad išvyko mažiausiai 8.5 apygardos, t.y. tiek turėtų būti apygardų skirta vien išvykusiems Lietuvos piliečiams. Kadangi oficialios Lietuvos Respublikos institucijos patvirtino šiuos skaičius, tai negalima kaip nors dar kitaip juos interpretuoti. Taip pat įstatyme nėra numatyta išimtys dėl apygardų dydžių.
Toliau peršasi būtinybė:
1. Taip pakoreguoti Naujamiesčio apygardos rinkėjų sąrašą, kad nebebūtų pažeidžiamas įstatymas.
2. Išvykę Lietuvos piliečiai turi būti tiksliau įtraukiami į rinkimų sąrašus, t.y pagal išvykimo deklaracijas, ir dabartinę gyvenamos vietos deklaraciją. Ypač po PSD įmokų patikslinimų, dabar turėtų būti žymiai daugiau tikslios informacijos kur Lietuvos piliečiai gyvena užsienyje ir iškart pagal tai turi būti sudaromi rinkėjų sarašai diplomatinėse tarnybose, nelaukiant kol jie patys užsiregistruos – taip kaip ir Lietuvoje registruojami tikslios vietos neturintys gyventojai, jiems nėra būtina registruotis, kad pagal jų skaičių būtų sudaromos apygardos.
3. Pagal informaciją plaukiančią iš aukštesnių punktų, turėtų automatiškai susidaryti pakankamai didelis skaičius žmonių, kurie būtų registruojami diplomatinėse atstovybėse, todėl logiška, kad jie netilptų į vieną ar net kelias Naujamiesčio(ten kur yra LRS) apygardas. Kaip suprantu šiam patikslinimui yra reikalingas skubus įstatymo pakeitimas/patikslinimas. Kvalifikuotų statistų turėtų būti paskaičiuotos naujos apygardų ribos, turint galvoje išvardytus aukščiau skaičius ir principus. Natūralu, kad mažesni miesteliai, ypač tie iš kurių daugiausiai išvyko svečion šalin, turėtų būti sujungiami ir deleguotų bendrą atstovą, kaip tai ir anksčiau darė mažesnieji, o išeiviams turėtų atsirasti arba virtualios apygardos arba prijungtos prie tam tikrų Pasaulio regionų(žr. žemiau Prancūzų atvejį) arba nekeičiant įstatymo galima išeivius simboliškai priskirti negyvenamiems Lietuvos teritorijų vienetams(jeigu galima tarti, kad jie gyvena seime, tai galima priskirti kad jie gyvena ir kokiame miške, bet jau balsai nesipjautų su vietinių gyventojų).
4. Taip pat norėčiau pastebėti, kad išeiviai nepakankamai dalyvauja rinkimų procese. Man tenko du kartus dalyvauti rinkimų komisijose, vieną kartą Lietuvoje, kitą – Londone. Noriu pastebėti, kad Lietuvoje apylinkės komisijose nedalyvauja valdžios atstovai, o išeivijoje dauguma komisijos narių sudaro ambasadų darbuotojai ir jų nuolatiniai pagalbininkai, bet ne partijų/visuomeninių organizacijų atstovai. O tai nėra demokratiška, didina atskirtį tarp piliečių, daro rinkimus mažina skaidrumą, pasitikėjimą ir neskatina aktyviau domėtis Lietuvos politiniu gyvenimu.
Su Prancūzijos išeivijos atstovavimo modeliu jau ne pirmus metus bandau supažindinti A. Kubilių, Z. Vaigauską ir kitus pareigūnus. 2010 metais Prancūzija norėdama sustiprinti ryšius su savo išeivija, perskirstydama savo 577 rinkimų apygardas, 11 jų skyrė tik išeiviams pagal išeivių skaičių Pasaulyje(žr. prisegtą žemėlapį). Manau šis precedentas yra be galo vertingas URM, VRK ir LRV, kurie visi įgyvendiną LRS ir kitų institucijų patvirtintą “Globalios Lietuvos” strategiją, o toks ryšių stiprinimas yra kertinė priemonė.
Pagalbinės nuorodos:
http://www.bbc.co.uk/news/uk-17893296
http://en.wikipedia.org/wiki/Constituencies_for_French_residents_overseas
Manau, kad dar dėl Vaigausko palikimo kėdėje ne viskas prarasta. Galima nedelsiant reikalauti Seimo rinkimų įstatymo pakeitimų, kad teisė deleguoti asmenis į apygardų ir apylinkių rinkimų komisijų pirminkus būtų suteikta ne Seimo partijoms ir jų vadomoms valdžios institucijoms, kaip yra dabar, o savivaldybių seniūnijų bendruomenėms, kitoms NVO. Pagal dabartinę rinkimų tvarką gaunasi, kad Seimo partijos pačios kandidatuoja, pačios balsus skaičiuoja.
Demokratinėje šalyje to negali būti, ypač žinant Lietuvos politikų nesąžiningumą.