Penktadienis, 13 vasario, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Naujienos Lietuvoje

Dž.Velsas: Žalgirio mūšis tarp lietuvių ir lenkų

www.alkas.lt
2012-06-01 10:20:21
15
PERŽIŪROS
5
Dž.Velsas. Š.Mažeikos nuotr. (DELFI)

Dž.Velsas. Š.Mažeikos nuotr. (DELFI)

Dž.Velsas. Š.Mažeikos nuotr. (DELFI)
Dž.Velsas. Š.Mažeikos nuotr. (DELFI)

„Wikipedia“ įkūrėjas Džimis Velsas (Jimmy Wales) vakar, gegužės 31 dieną, Vilniuje skaitė savo pranešimą didžiausioje Baltijos šalyse progreso konferencijoje „Login 2012“.

Tai buvo jau nebe pirmas Dž.Velso apsilankymas Lietuvoje. Pirmą kartą jis mūsų šalyje lankėsi 2005 metais. Tuomet jis buvo dar mažai kam žinomas internetinės enciklopedijos sumanytojas. Tąkart i susitikimą atvyko tik šeši žmonės (įskaitant patį pranešėją).

Antrasis vizitas į Lietuvą buvo susilaukė kur kas daugiau susidomėjimo – pagrindinė konferencijos salė buvo sausakimša.

Savo kalboje jis minėjo, jog 2005 metų vizito metu susitiko su Seimo nariu, kurio pavardės įvardyti negalėjo. Paaiškėjo, jog tai buvo Česlovas Juršėnas, kuris Dž.Velsui parodė keturiomis kalbomis atspausdintą tekstą iš „Wikipedia“ enciklopedijos apie Žalgirio mūšį, kurio pavadinimo Dž.Velsas vakar ir vėl negalėjo pasakyti. Č.Juršėnas tąkart parodė, jog lenkų ir lietuvių kalbomis parašytas skirtingas mūšio aiškinimas.

Tačiau labiausiai visus pritrenkė, jog Dž.Velsas, negalėdamas įvardyti apie kokį mūšį kalba, pasakė, jog tai mūšis tarp lietuvių ir lenkų. Dar pridūrė, jog mes jį žinome iš mokyklos laikų.

Nerašyta taisyklė sako, jog einant kalbėti prieš auditoriją būtina pasitikrinti faktus ir duomenis apie kuriuos teks kalbėti. Vakarykštes klaidas galima laikyti, kaip nepagarba ne tik susirinkusiems konferencijoje, bet ir šaliai, kurioje vieši.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Lietuvoje viešės „Wikipedia“ įkūrėjas

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 5

  1. savas says:
    14 metų ago

    O,ką-lenkų buvo kryžiuočių pusėj,……………………ir ne mažai.

    Atsakyti
    • laikiuxasxx says:
      13 metų ago

      gal 😀

      Atsakyti
  2. Kažin says:
    14 metų ago

    Jogaila buvo lietuvis, todėl jo kaip Karaliaus valdoma to meto Lenkija priklausė LDK. Pagal tai Jogailos ir Vytauto kariuomenė, kovojusi Žalgirio mūšyje prieš kryžiuočius, to meto supratimu gali būti laikoma lietuvių, o kryžiuočių – lenkų kariuomine. Juolab, kad kryžiuočius kovai su lietuviais (baltais) kurtis savo teritorijoje pasikvietė Lenkija.
    Taigi istoriniai šaltiniai rodo, kad yra pagrindo Žalgirį laikyti lietuvių pergale prieš lenkus. Iki šiol buvęs šio mūšio traktavimas, kaip lietuvių ir lenkų perglė prieš kryžiuočius peržiūrėtinas, tam duotų racijos ir kitų istorijos įvykų naujas analizavimas.

    Atsakyti
  3. Vilmantas Rutkauskas says:
    14 metų ago

    Šišis istorinių įskiepų teisuoliškas užstalės formato straipsnis pigiais pamokymais neperlipo savęs: vienanur rašoma “Džimis Veslas”, kitatur – “Dž. Velsas. Bet tai nesvarbu.
    Kalbamama ne apie Balandžio 1- ąją, ne apie istorinį, o šiandienaninį bet kurį gatvės expertą, kuris paliudytų, kad tadais kryžčionių nualinta dievybių Aukuruos besišildanti stebuklinga Baltų tauta Žalgirio lauke prie švento Nemuno pakirto kryžiuočių ordiną, bet ne jo teologinę ideologiją. Klūpantys ir su kryžiuočių teologinėmis biblijomis rankose Baltai kaip atpildu 1569 prakeiktai lemtingai pasirašo Liublino uninyją ir “pan” (ponų) Valakų reformą. Ta re-forma įtvirtino palivarkinį lažinį ūkį, o su juo ir krikščionišką baudžiavą.

    Atsakyti
  4. Prusas says:
    14 metų ago

    pagaliau pasakyta tiesa – Lietuva Zalgirio musyje nugalejo jungtine europos ir lenkijos kariuomene

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Neetatiniams aplinkosaugininkams būtina suteikti daugiau įgaliojimų
Lietuvoje

Pradedami rinkti parašai dėl T. Domarko pašalinimo iš Seimo Aplinkos apsaugos komiteto

2026 02 13
Žvejyba
Gamta ir žmogus

Mažėja žvejų laimikis Kuršių mariose

2026 02 13
Klaipėda
Lietuvoje

Klaipėdoje siūloma pakeisti kai kurių gatvių pavadinimus

2026 02 13
Į Lietuvos zoologijos sodą atvyko dvipirštis tinginys
Gamta ir ekologija

Metai Lietuvos zoologijos sode: naujos rūšys, šimtai naujakurių ir jauniklių

2026 02 13
Vasario 16-oji
Lietuvoje

Vasario 16-ąją Vilniuje nemokamas viešasis transportas, bus eismo ribojimų

2026 02 13
Vasario 16-ajai – trys kanklių muzikos albumai: profesorės R. Bilbokaitės dovana Lietuvai
Istorija

Vasario 16-ajai – trys kanklių muzikos albumai: profesorės R. Bilbokaitės dovana Lietuvai

2026 02 13
Filmo „Kas buvome mes“ kadras
Astronomija ir kosmonautika

Sengirės kinas: interviu su kosmoso sociologe dr. I. Popovaite

2026 02 13
Baltosios Vokės šlapžemių kompleksas
Gamta ir ekologija

Dieveniškėse pristatyta nuotraukų paroda apie atgimstantį Baltosios Vokės šlapžemių kompleksą

2026 02 13

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • skt. apie Dieveniškėse pristatyta nuotraukų paroda apie atgimstantį Baltosios Vokės šlapžemių kompleksą
  • GINTARAS apie G. Navaitis. Nesėkmių politikos šaknys: kodėl daromi nevykę sprendimai
  • nuomonė apie Seimo komisijos aptars Lietuvai svarbaus lituanistikos paveldo užsienyje apsaugos ir įprasminimo kryptis
  • Mikabalis apie Seimo komisijos aptars Lietuvai svarbaus lituanistikos paveldo užsienyje apsaugos ir įprasminimo kryptis

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Pradedami rinkti parašai dėl T. Domarko pašalinimo iš Seimo Aplinkos apsaugos komiteto
  • Mažėja žvejų laimikis Kuršių mariose
  • Klaipėdoje siūloma pakeisti kai kurių gatvių pavadinimus
  • Metai Lietuvos zoologijos sode: naujos rūšys, šimtai naujakurių ir jauniklių

Kiti Straipsniai

S. Birgelis. Žalgirio mūšio lauke (II)

S. Birgelis. Žalgirio mūšio lauke (II)

2025 09 18
Tuščioje klasėje mokiniai spokso į telefonus, projektorius rodo serialo plakatą, o istorinė Vyties vėliava kabo sukritusi kampe – Žalgirio metinių pamiršimo metafora.

L. Kalėdienė. Žalgiris šiandien

2025 07 15
Edmundo Žiauberio (1932–1985) piešinys „Durbės mūšis“ (1958)

Pergalei prie Durbės – 765 metai!

2025 07 15
Lietuvos kariai Žalgirio mūšio lauke paminėjo 614-ąsias pergalės metines | A. Jankausko nuotr.

Lietuvos kariai Žalgirio mūšio lauke paminėjo 614-ąsias pergalės metines

2024 07 18
Įvyko minėjimai Žalgirio mūšio lauke ir Pščelnike | punskas.pl nuotr.

Įvyko minėjimai Žalgirio mūšio lauke ir Pščelnike

2024 07 17
Seime pristatytas Žalgirio mūšio triptikas „Diena, pakeitusi istoriją“ | lrs.lt nuotr.

Seime pristatytas Žalgirio mūšio triptikas „Diena, pakeitusi istoriją“

2024 03 08
Gedimino pilis | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

A. Damijonaitis. Kas sugriovė Gedimino pilį? Klausimas istorijos mokytojui

2023 08 14
Lenkijoje vyko Žalgirio mūšio minėjimas | LR ambasados Lenkijoje nuotr.

Lenkijoje vyko Žalgirio mūšio minėjimas

2023 07 19
Paminklas Vytautui Didžiajqm Birštone | commons.wikimedia.org nuotr.

S. Buškevičius, R. Girinskas, L. Astra. Lukiškių aikštėje turi stovėti paminklas Vytautui Didžiajam

2023 01 03
Vytautas Žalgirio mūšyje (Jano Matejkos paveikslo „Žalgirio mūšis“ dalis) | wikipedia.org nuotr.

Lenkijoje – atnaujintas Žalgirio mūšio muziejus

2022 09 24

Skaitytojų nuomonės:

  • skt. apie Dieveniškėse pristatyta nuotraukų paroda apie atgimstantį Baltosios Vokės šlapžemių kompleksą
  • GINTARAS apie G. Navaitis. Nesėkmių politikos šaknys: kodėl daromi nevykę sprendimai
  • nuomonė apie Seimo komisijos aptars Lietuvai svarbaus lituanistikos paveldo užsienyje apsaugos ir įprasminimo kryptis
  • Mikabalis apie Seimo komisijos aptars Lietuvai svarbaus lituanistikos paveldo užsienyje apsaugos ir įprasminimo kryptis
  • patarimas apie Seimo komisijos aptars Lietuvai svarbaus lituanistikos paveldo užsienyje apsaugos ir įprasminimo kryptis
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Seimui vengiant rimto Garliavos įvykių tyrimo, šios iniciatyvos imasi visuomenininkai

Seimui vengiant rimto Garliavos įvykių tyrimo, šios iniciatyvos imasi visuomenininkai

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | Daigyklos | gta 5 mods | Paskolos iš SAVY

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai