Gegužės 12 d. 17 val., Vilniaus Universiteto teatro dramos trupė „Minimum“ kviečia į teatralizuotą meninę akciją, kuri vyks Gedimino pilies kalno pietinėje papėdėje šalia neveikiančios vasaros kavinės „Rotondos“.
Rengiama akcija yra atsakas į visuomenėje kilusį triukšmą dėl Gedimino pilies kalno šlaituose pjaunamų medžių. Nors specialistų teigimu augantys medžiai yra vienas iš pagrindinių veiksnių ardančių kalno šlaitus, visuomenėje pasirodo esą daug medžių mylėtojų neigiamai žiūrinčių į šiuos pokyčius.
Tačiau, prieš darant skubotus vertinimus vertėtų pasigilinti ir į šios vietos istoriją, nes toks kalnas kokį jį matome dabar, anksčiau niekada nebuvo. XIV – XV a., Gedimino pilies kalnas ir ant jo pastatyta pilis, visų pirma atlikdavo gynybinę funkciją, kad būtų lengviau gintis nuo užpuolikų. Medžiai tam būtų tik trukdę. Štai 1390 m., vyko didelis Vilniaus pilių šturmas. Jame kartu su kryžiuočiais dalyvavo ne tik Vytautas, bet ir Derbio grafas vėliau tapęs Anglijos karaliumi Henriku IV ir daug kitų to meto kilmingų Europos riterių. Puolimo metu buvo sudeginta Kreivoji pilis, tačiau Aukštutinė ir Žemutinė pilys atsilaikė. Vis dėl to, kryžiuočiai sučiupo Lenkijos karaliaus brolį Karigailą, nukirsdino jam galvą ir pamovę ant baslio gąsdino pilies gynėjus. Tačiau, tuo tą kartą viskas ir pasibaigė. Jei tuo metu Gedimino pilies kalnas būtų buvęs apaugęs medžiais, turbūt ant jų šakų būtų labai greitai pamauti pilies sargybiniai.
XVI a. pradžioje, Vilnių apjuosus gynybine siena, Gedimino pilies kalnas iš dalies prarado savo gynybinę funkciją. Aukštutinėje pilyje kurį laiką veikė kalėjimas. Tačiau ir tuo metu čia buvo gausiai sodinami ne medžiai, o karo belaisviai. Tiesa, tanki augmenija tuo metu galbūt būtų labiau trukdžiusi kalinių lankytojams, nes šie dažnai leisdavo laiką mėtydami akmenis į Žemutinės pilies rūmus ir daužydavę jų langų stiklus bei stogo čerpes.
Ir tik XIX a. ši teritorija buvo po truputį apleista. Po 1831 m. sukilimo, čia buvo įkurta ir iki 1878 m. veikė Rusijos armijos tvirtovė. Kad būtų patogesnis apšaudymo laukas, caro kariuomenė išgriovė prie Katedros stovėjusius pastatus ir gynybinės sienos likučius, taip suformuodama mūsų visų mėgiamos susitikimų vietos – Katedros aikštės dabartinį vaizdą. Tvirtovė gyvavo kelis dešimtmečius, po jos panaikinimo 1878 m., Gedimino pilies kalnas po truputį užžėlė ir buvo užsodintas medžiais, kuriais ir džiaugėmės iki šiol.
Dramos trupė „Minimum“ savo trumpa menine akcija panaudodama teatro kalbą primins Gedimino pilies kalno istorijos faktus ir galbūt atsakys į amžiną klausimą: Kas būtų jeigu būtų?
Vilniaus Universiteto teatro dramos trupės „Minimum“ pasirodymas yra XIII-to Tarptautinio universitetų teatrų forumo dalis, kurio metu rengiamos teatralizuotos akcijos, skirtos įvairių epochų Vilniaus jaunimo susitikimų vietoms pažymėti. Jos vyks šeštadienį, gegužės 12 dieną įvairiose Vilniaus vietose.
Teatralizuotos akcijos autorius: Atas Žvirblys, Teatro vadovas: Rimantas Venckus
