Nors medikai kasmet įspėja, kad saulė pavojingiausia pavasarį, tačiau žmonės, vos atšilus orams, noriai lepinasi jos spinduliuose. Pasak Santariškių klinikų Dermatovenerologijos centro direktorės dr. Matildos Bylaitės, gydymo įstaiga, kaip bebūtų keista, jau sulaukė stipriai nudegusių pacientų. Medikė atkreipė dėmesį, kad pirmasis vasariškai šiltas savaitgalis paženklintas ir didesniu Saulės aktyvumu, kuris gali turėti pasekmių ne tik odai, bet ir sveikatai, todėl patarė žmonėms elgtis itin atsargiai.
Po valandos parke – į ligoninę
„Saulė pakankamai aktyvi visus metus, tačiau šį savaitgalį iš tiesų prognozuojama, kad ji bus šiek tiek aktyvesnė, t. y. bus didesnis jos radioaktyvumas, ji švies stipriau ir ilgiau. Žmonėms reikėtų prisiminti skrybėlaites, akinius nuo saulės ir neskubėti išsirengti. Viena vertus, dar veikia po žiemos esantis įšalas, todėl galime nė nepajusti, kaip sušalsime. Be to, stipresnė saulė gali suaktyvinti herpio infekciją. Ketinant būti tiesioginiuose saulės spinduliuose daugiau nei valandą, rekomenduojama pasitepti apsauginiu kremu, o vidurdienį visai nereikėtų joje būti – geriausia pralaukti patalpoje ar kur nors miške, medžių pavėsyje.
Suprantu, kad žmonės labai nori kuo greičiau padeginti po žiemos išbalusią odą, tačiau jau turime pacientų, kurie, valandą pasėdėję saulėje ant suoliuko parke, atvyko pas mus nudegusiais kaklais ir veidais. Taigi jau ir šiomis dienomis galima nudegti“, – įspėjo pašnekovė.
M. Bylaitė patarė išsitepti apsauginiu kremu nuo saulės net ir tuo atveju, jei saulėje ketinama būti trumpai, tačiau planuojama tikslingai pasideginti. Tai apsaugos odą nuo lupimosi.
Anot medikės, pirmosios saulės vonios turėtų trukti vos 15–20 min. Taip pat būtina žinoti, kad kuo baltesnė oda, tuo greičiau ji nudega. Visgi net ir rudesnio atspalvio odos savininkams nepatartina piktnaudžiauti šiuo malonumu ilgiau nei pusvalandį. Mat oda, veikiama pirmųjų saulės spindulių, pradeda išskirti ir gaminti daugiau melanino, kuris apsaugo odą – taip oda ginasi. Kai jau atsiranda paraudimas, oda pažeidžiama ir praranda gebėjimą apsisaugoti. Taigi daug naudingiau, kad oda paruduotų palaipsniui – tuomet ji pati jau gali atspindėti dalį saulės spindulių ir neleisti jiems paveikti odos ląstelių.
„Taip pat verta atkreipti dėmesį ir į saulės aktyvumą – kuo ji aktyvesnė, tuo didesnė rizika, kad sukels nudegimą. Mat tokiu atveju prasiskverbia daugiau jos spindulių. Ultravioletinių spindulių prognozes skelbia meteorologiniai tinklapiai. Beje, saulės aktyvumas sukelia ir kitokius sveikatos negalavimus: pabuvus saulėje gali pakilti temperatūra, žmonės skundžiasi silpnumu, pykinimu. Kartais tam užtenka ir valandos. Žmogus turėtų stebėti savo būseną ir rasti tokią buvimo saulėje trukmę, kuri nekelia diskomforto tiek jo sveikatai, tiek odai. Pavyzdžiui, vidutinio aktyvumo saulė daugeliui žmonių nesukelia neigiamų padarinių, tačiau jei joje išbūsime ilgai, galime juos pajusti“, – pasakojo M. Bylaitė.
Odos vėžį skatina suminė spindulių suma, melonomą – spindulių stiprumas
Anot pašnekovės, odos vėžiui atsirasti įtakos turi suminė spindulių suma (kai žmogus pastoviai saulėje būna daug metų, net jei vieno buvimo trukmė nėra ilga), o melonomai – spindulių stiprumas. Taigi ir vienu, ir kitu atveju padidėjęs saulės radioaktyvumas yra rizikos veiksnys, kadangi mūsų oda gauna didesnį spindulių kiekį.
„Melonomos atsiradimą gali stumtelėti labai stiprūs nudegimai, ypač patirti vaikystėje. Todėl tėvai turėtų labai saugoti nuo nudegimų vaikus, paauglius. Ne veltui pastariesiems draudžiama lankytis soliariumuose. Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, juose besilankantiems paaugliams odos vėžio rizika padidėja net iki 75 proc. Kalbant apie suminį saulės poveikį, pacientai neretai sako, kad jie vengė saulės. Tačiau dažnai paaiškėja, kad žmonės saugosi tik keletą metų, o iki tol 50 metų aktyviai degindavosi. Deja, paskutiniai metai nebegali pašalinti per gyvenimą prikauptų pasekmių“, – teigė M. Bylaitė.
Medikė jau ne vienerius metus yra ir Euromelanomos komiteto koordinatorė. Jau penktus metus vykstančios Euromelonomos dienos proga gegužės 7 d. žmonės galės nemokamai pasitikrinti savo odą. Šios akcijos pagrindinis tikslas – skleisti pirminę ir antrinę odos vėžio bei melanomos prevenciją, mažinti šių navikų sergamumą ir padarinius visuomenei. Šiemet Euromelanomos dienos akcijoje sutiko dalyvauti apie 40 viešųjų ir privačių gydymo įstaigų. Žmonių, pageidaujančių profilaktiškai pasitikrinti Euromelanomos dienos akcijos metu, išankstinė registracija vyks gegužės 2–3 d. nuo 9 val. iki 16 val. Tel. 8-800 7 09 01 ir 8-800 7 09 02.
„Žmonės dažnai nežino, ką odoje turi pamatyti. Todėl mes kviečiame visus specialistus – taip pat ir kirpėjus, masažistus, kitų profesijų atstovus, jeigu jie pastebi keistą darinį, kad bent paklaustų, ar žmogus jį matė ir tikrinosi. Svarbiausia, kad žmonės laiku kreiptųsi, nes tik tuomet galima padėti. Kai žmogus ateina įsisenėjus ligai, jau gali būti vėlu. Stengsimės pasiekti ir šeimos gydytojus, supažindinti juos, į ką jie turėtų atkreipti dėmesį, nes nemažai pacientų su melonoma vaikšto pas šeimos gydytoją, o šis nemoka jos diagnozuoti. Iš esmės visų profesijų medikams norime priminti, kad perspėtų žmogų, jeigu pamatė kažką įtartina. Viską, kas negyja keletą mėnesių, reikia parodyti dermatologui“, – teigė pašnekovė.
Lietuvoje kasmet nustatoma daugiau nei 200 melanomos ir per 2000 kitos kilmės odos vėžio atvejų. Per paskutinį dešimtmetį medikai stebi sparčią jų augimo tendenciją. „Tuo tarpu tyrimai rodo, kad jei žmogus žino, kas yra odos vėžys, jis geriau ir apsisaugo nuo jo. Žinoma, odos vėžio išsivystymui įtakos turi ir genetika, gyvenimo būdas, bet saulė šiuo atveju visgi pagrindinis veiksnys. Ultravioletiniai spinduliai pripažinti kancerogenu“, – įspėjo medikė.
