Kaip manote, ar yra žmonių galinčių gyventi be muilo? Sakysite, taip gali gyventi ne civilizuotuose kraštuose gyvenantys žmonės. Visgi, išsivysčiusiose pasaulio šalyse galima sutikti vis daugiau žmonių, kurie nusprendė nebenaudoti muilo. Įdomu, kodėl?
Buvo atliktas tyrimas: prekybos centre nupirkti keli paprasti muilo gabalėliai. Išsirinkti buvo gana sunku – jų daugybė! Kiekvienas stengiasi patraukti odą puoselėjančiomis savybėmis, nepakartojamais kvapais ir dar daugeliu muilams nebūdingų savybių. Buvo parinkti tie muiliukai, kuriuos dažniausiai matomi televizijos reklamose. Panagrinėkime, ką mums siūlo didieji gamintojai.
Etikečių nagrinėjimas
Norint suprasti muilo sudėtį, reikia būti chemiku, nes paprastam vartotojui reikia skirti nemažai laiko vien tam, kad išmoktum pavadinimus, o ką jau kalbėti apie jų supratimą. Visgi, smalsumas nugalėjo, buvo užrašytos sudedamąsios dalys ir panagrinėtas jų poveikis mums ir aplinkai. Pirksite brangų ar pigiausią vaikišką muiliuką – abiejuose rasite medžiagų, kurios gali pakenkti sveikatai.
Pavojingos medžiagos muiluose, šampūnuose ar net dantų pastose yra putojimą skatinančios medžiagos Sodium Lauryl Sulfite (SLS) ir Sodium Laureth Sulfate (SLSE). Dažnai išgaunamas iš naftos ir maskuojamas pseudo – natūralioje kosmetikoje su žodžiais „išgautas iš kokoso“. Tai pigi plovimo priemonė, naudojama variklių, garažų, grindų, kilimų ir t.t. plovimui. Ko gero tai vienas pavojingiausių priedų.
Naudojant šampūnus ir muilus su šiomis medžiagomis, gali sutrikti regėjimas, imti slinkti plaukai, gali atsirasti širdies darbo, inkstų veiklos sutrikimai. Jis ypač pavojingas vaikams. Stiprūs cheminiai plovikliai, tokie kaip SLS puikiai prausia odą, tačiau pažeidžia jos paviršių.
Nors dėl SLS ir SLES naudojimo ir sukeliamų reakcijų kyla daug diskusijų (Europos Sąjungos šalyse šių priemonių naudojimas nėra ribojamas), Japonijos mokslininkai pateikia šokiruojančių faktų. Anot jų, natrio sulfatas gali sukelti genų mutacijas ir padidinti vėžio riziką. Taip nutinka dėl to, kad SLS ir SLES yra vienintelė medžiaga, galinti prasiskverbti į kraujo apytakos sistemą.
Toliau sudėtyje neaiškus komponentas buvo Diethanolamine (DEA), triethanolamine (TEA). Tai cheminės kilmės (amoniako junginiai) emulsikliai ir putojančios medžiagos, paprastai naudojamos kremų, dezodorantų, šampūnų gamyboje.
Toksiški, jei naudojami ilgą laiką, ir absorbuojami į kūną. Gali būti įvairių alerginių reakcijų priežastimi, dirginti, sausinti odą bei plaukus. Dažnai kosmetikos produktuose taip pat naudojamas Isopropyl Mystrate (aliejaus tipo minkštinanti medžiaga), kuris sujungtas su TEA arba DEA formuoja vėžį sukeliančius kancerogeninius cheminius junginius – nitrozaminus.
Baugūs trumpiniai NTA ir EDTA (natrio tetraacetatas ir etilendiamintetraacetatas) kartais gali būti naudojami skalbimo priemonėse vietoj fosfatų ir yra už juos toksiškesni. EDTA suriša metalų jonus bei purvą, todėl palengvina plovimą. EDTA dirgina odą ir akių gleivinę, taigi gali sukelti įvairią sunkią alergiją. Įdomu, kad vieno lietuviško ekologiško šampūno sudėtyje taip pat užtikta EDTA…
Parabenai (metyl, butyl, propyl, isobutyl). Parabenai turi savybę įsisiurbti į giliausius odos sluoksnius, absorbuotis kraujotakos sistemoje bei susikaupti organizmo audiniuose. Taip šios medžiagos gali pasiekti didelę koncentraciją ir pastebimai kenkti imuninei sistemai. Dėl to gali atsirasti įvairių ligų bei anomalijų. Be to, šios medžiagos per motinos organizmą yra perduodamos palikuonims (parebenai surasti ir motinos piene).
Antiseptinis (antibakterinis) muilas – prie kenksmingųjų?
Antibakteriniai muilai nuo paprastų skiriasi tuo, kad į juos papildomai įdėta mikrobus naikinančių medžiagų. Antibakterinės medžiagos sunaikina ant odos esančius naudingus mikroorganizmus, kurie neleidžia daugintis ligas sukeliančioms bakterijoms. Dažnai jis pateikiamas vos ne kaip gydomoji priemonė. Potencialiems pirkėjams peršama mintis apie apsaugines tokio muilo savybes.
Žmogaus oda – tai organas, kurio pagrindinė funkcija apsaugoti. Tačiau visas sudėtingas jos apsauginis mechanizmas sutrinka panaudojus antiseptinį muilą. Žmogus tampa labiau pažeidžiamas, neatsparus užkrečiamoms ligoms, kurios kartais sukelia pavojų net gyvybei.
Kalifornijos Devise universiteto mokslininkai, pirmą kartą pasaulyje, atliko išsamų antibakterinio muilo poveikio sveikatai tyrimą. Paaiškėjo, kad kai kurios medžiagos, įeinančios į muilo sudėtį, gali pridaryti žmogaus organizmui daug žalos.
Triklozanas yra sintetinis antimikrobinis agentas. Dėl savo plataus spektro antibakterinio poveikio jis tapo populiarus ir vartojamas asmens priežiūros produktų, kosmetikos, antimikrobinių kremų, losjonų, muilų gamyboje.
Prisilietus prie šio chemikalo nors 20 sekundžių, o prausiamės ilgiau, jo poveikis išlieka 12 valandų. Tai reiškia, kad prausdamiesi tokiais „muilais“ gauname pastovią dozę.
Baltijos aplinkos forumo svetainėje nurodoma, kad per didelis sterilumas gali sukelti daug problemų:
- Tai gali būti silpno imuniteto priežastis. Patekęs į ne tokias sterilias sąlygas, organizmas nepajėgia susitvarkyti su mikroorganizmais.
- Vystosi šioms medžiagoms atsparios bakterijos, kurių poveikiui gydyti gali prireikti stiprių antibiotikų.
- Triklozanas kaupiasi organizmuose (rastas motinos piene, žuvyse) ir gali sukelti vystymosi sutrikimus.
- Gaminant ir deginant triklozano turinčius produktus ar esant saulės poveikiui formuojasi dioksinai, sukeliantys vėžį.
Oda iš aplinkos absorbuoja įvairias medžiagas, tiek gydomąsias, tiek toksines. Todėl net priausiantis nereikėtų to pamiršti.
Kodėl per dažnas muilo naudojimas – negerai?
Dažnai naudojant putojančius prausiklius, muilą, kinta odos paviršiaus mikroflora – šarmėja (suardomas rūgštinis apsauginis paviršius). Tai dirva aknę sukeliančioms bakterijoms bei odos išsausėjimui.
Vietoj muilo…
Odos valymo tikslas turėtų būti ne tik pašalinti nešvarumus, bet ir nesuardyti apsauginio paviršiaus ir taip išsaugoti sveiką odą. Yra daugybė priemonių, kurias galime naudoti vietoj muilo. Juk muilas atsirado palyginti neseniai, o iki tol žmonės kažkokiu būdu prausėsi. Kaip alternatyva dabar yra siūloma Gasulo (Rasulo) molis, muilo riešutai, linų sėmenys. Turintys laiko ir noro, gali patys pamėginti pasigaminti muilą namuose. O jei neišeina, paieškokite, kas prekiauja namų gamybos muilais, paprastai jie būna labai švelnūs, be kenksmingų priedų ir labai skaniai kvepia.
Kas pakeis muilą ateityje?
Australijos ir Kinijos mokslininkų grupė išrado nešiojamo šaltos plazmos generatorių. Su šiuo aparatu rankas galėsime plautis ne po vandens srove, o po dezinfekcinės plazmos srove.
Portale Technologijos.lt rašoma, kad šaltos plazmos generatorius formuoja elektros iškrovas, kurių trukmė – 100 nanosekundžių, o dažnis – 20 kilohercų. Ore tokių parametrų elektros iškrovos sukuria 20–23 °C temperatūros plazmą. Nešiojamame plazmos čiaupe įdiegti ir saugikliai, neleidžiantys kilti plazmos temperatūrai.
Nors dezinfekcinė priemonė rekomenduojama lauko sąlygomis dirbantiems medikams ir kariams, nesunku numanyti, jog kada nors tokie įrenginiai galėtų pakeisti vandens čiaupus bei muilą.
