Pasak finansų analitikų, akcizo mokesčio sumažinimas gali padidinti valstybės biudžeto deficitą, o kontrabandinių degalų mastams įtakos neturės.
Šią savaitę Seime po pateikimo pritarta Tvarkos ir teisingumo partijos frakcijos iniciatyvai mažinti akcizą benzinui. Siūloma akcizą mažinti iki minimalios Europos Sąjungoje leidžiamos ribos. Pasak iniciatorių, benzinas pigtų apie 30 centų. Jiems pritaria ir naftos produktų prekybininkų atstovai. Tačiau finansų analitikai abejoja, kad sumažinus akcizo mokestį, sumažės ir benzino kainos degalinėse, praneša LTV „Savaitė“.
Degalai brangsta ne pirmą kartą, tiesa, tik dabar pasiekė 5 litų ribą, tačiau politikų veiksmuose galima įžiūrėti ir artėjančių rinkimų šleifą, nes kalbos apie norą sumažinti benzino kainas turėtų pridėti populiarumo rinkėjų akyse.
Prekiautojų naftos produktais duomenimis, didžiausią degalinėse parduodamo benzino kainos dalį sudaro didmeninė kaina, priklausanti nuo pasaulinės rinkos tendencijų. Lietuvoje galutinę didmeninę degalų kainą nustato naftos produktų gamintojas „Orlen Lietuva“. Kitą degalų kainos didesniąją dalį sudaro valstybės mokesčiai: akcizo ir pridėtinės vertės. Trečioji dalis – degalinių antkainis. Degalų prekybininkai tikina, kad jie tokio mažo benzino pardavimo antkainio dar nėra turėję. Panašios ir dyzelinio kuro kainos dedamosios.
Tvarkos ir teisingumo partijos atstovai Seime teigia, kad benzino akcizo mokestį sumažinus iki Europos Sąjungoje leistino minimumo, benzinas galėtų atpigti apie 30 centų.
„Opozicijos dėka dyzelio akcizo mokestis buvo sumažintas iki reikalaujamo minimalaus Europos Sąjungoje, tai kodėl mes turime skriausti tuos žmones, kurie važinėja benzininiais automobiliais, juolab, kad tai yra galimybė ir žmonėms sutaupyti pinigų ir padidinti apyvartą. Apyvartos pasididinimo keliai tik du – mažinti mokesčius ir rimčiau kovoti su kontrabandiniais srautais. Taip kartu padėtume ir žmonėms, ir biudžetui“, – kalbėjo Seimo „Tvarkos ir teisingumo“ partijos frakcijos seniūnas Valentinas Mazuronis.
Degalų pardavėjai taip pat tikina, kad prieš trejus metus padidintas akcizas benzinui, esą, nepasiteisino.
„Mūsų duomenys rodo, kad per didelio akcizo tarifo benzinui įvedimas trečius metus iš eilės nepasiteisina. Benzino realizacija degalinėse mažėja, o tai reiškia, kad mažėjant realizacijai, mažėjant vartojimui, biudžetas surenka mažiau pinigų negu planuota. Akcizo sumažinimas pagyvintų prekybą benzinu, vartotojai grįžtų į Lietuvą, nes šiuo metu renkasi kitas šalis“, – aiškino Naftos produktų prekybos įmonių asociacijos prezidentas Lukas Vosylius.
Finansų analitikai sako, kad sumažinus degalų akcizą iki leistinos Europos Sąjungoje ribos, nebūtinai tiek sumažės ir degalų kainos.
„Šiuo metu prekybininkų antkainis, marža yra sumažėjęs iki mažiausios ribos per paskutinius du metus. Tikėtina, kad dalis mokesčio sumažėjimo atsidurtų antkainio padidėjime ir ta pilna nauda nesiektų 30-ies centų šalies gyventojams, benzino vartotojams, bet dalis galėtų atsidurti ir prekybininkų kišenėse. Apskritai reikėtų suprasti, kad akcizo mažinimas nėra bloga iniciatyva, jei dėl to sumažėtų kontrabanda, bet ir turint mažiausią dyzelino leidžiamą akcizą, maža kontrabanda netapo, per sieną įvežama daug nelegalaus kuro, kuriuo prekiaujama Lietuvoje. Tai tikėtina, kad šis akcizo sumažinimas iš esmės kontrabandos srautų nepakeistų ir su šiuo neigiamu reiškiniu reikėtų kovoti kitais būdais, aktyviau stebint kodėl, kas ir kaip važiuoja per sieną“, – dėstė„Swedbanko“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Šiuo metu beveik visoms šalies degalinėms naftos produktus tiekia „Orlen Lietuva“. Pasak prekybininkų, degalų kainas sumažintų didesnė konkurencija šioje srityje.
„Yra galiojantys teisės aktai, kurie liko nuo senų laikų ir kurie mums, kaip mažmenininkams, nesudaro galimybės importuoti norimą, reikiamą kiekį naftos produktų“, – teigė Naftos produktų prekybos įmonių asociacijos prezidentas L. Vosylius.
Tiek prekybininkai, tiek finansų analitikai sutinka, kad labiausiai degalų kainą lemia geopolitiniai veiksniai, naftos kainos pasaulinėje rinkoje, todėl politikų galimybės įtakoti degalų kainą – ribotos.
„Tai sprendimas, turbūt labiau susijęs su politiniais dividendais, artėjant rinkimams, o ne su realia nauda tiems, kam iš tikrųjų jos labiausiai reikia, ne su realia nauda mažiausias pajamas gaunantiems šalies gyventojams. Dėl to aš atsargiai vertinčiau šį pasiūlymą, ypač ir dėl to, kad valstybės finansai tebelieka įtempti, biudžeto deficitas – pakankamai didelis“, – priminė „Swedbanko“ vyriausiasis ekonomistas dr. Nerijus Mačiulis.
Finansų analitikai sako, kad pastarasis naftos kainų šuolis, kai Lietuvoje benzino kainos sumušė penkių litų ribą, buvo nulemtas įtampos artimuosiuose rytuose tarp Irano, Izraelio ir Jungtinių Amerikos valstijų, bei įvykių Sirijoje. Tačiau naftos tiekimą iš šio regiono kompensavus padidinta naftos gavyba ir tiekimu iš Saudo Arabijos, naftos rinka, esą, normalizavosi. Todėl yra tikimybė, kad šiemet kaina ne tik nebeaugs, bet ir sumažės. Priešingu atveju – jeigu būtų pradėti kariniai veiksmai Irane, kiltų ir naftos kaina. Tada ir Lietuvoje degalai dar labiau brangtų.
