Varlių vestuves stabdo atvėsę orai

Pavasaris yra pats smagiausias metų laikas varlėms – ir įprastoms pievinėms, ir kiek retesnėms smailiasnukėms, kurių patinėliai vestuvėms pasidabina melsva odos spalva, netgi rupūžėms ir tritonams. Kelios šiltos šios savaitės vidurio dienos paskatino varles – ir tas susikibusias, ir po vieną skubėti link balų ar šlapių pievų, ežerėlių pratęsti savo giminę.

Tai bene ryškiausias pavasarinis šaltakraujų gyvenimo reiškinys, mat lydekų nerštas Žuvinte praėjo visai nepastebėtas. Kaip niekad menkas šįmet pavasario potvynis ežere, retai kur pamatysi plačiau išsiliejus polaidžio vandenis, o mažesnėse upėse ir upeliuose vandens lygis jau ima palengva kristi. Negalinčioms išplaukti į pievas lydekoms šįmet neliko nieko kita, tik neršti pačiuose ežeruose ar į juos įtekančiuose grioviuose.

Panašiai ir su varlių poreikiais – joms labiau patiktų seklios balos, kur ir vanduo šiltesnis, ir galimybė, jog kokios žuvus suris ikrus menkesnė. Tik va, atvėsę orai pristabdė varliagyvių planus. Žuvinto paežerėse tokios neįprastos sąlygos labai jaučiasi, mat šiltomis dienomis ankstesniais metais varlių neršto įkarštyje visi pakrančių nendrynai net gausdavo nuo vienas kitą bandančių perrėkti varlių kurkimo. Vėliau jas pakeičia melodingi rupūžių koncertai o vėliau – žaliųjų varlių.

Šiomis dienomis varliagyvių aktyvumui sumažėjus, sunkiau jas aptikti ir parskridusiems plėšriesiems paukščiams ar kai kur stebėtiems gandrams. Nendrinė lingė turi gerokai pasistengti ieškant grobio nendrynuose ir Žuvinto ežero pakraščiuose, kuris štai jau kelios dienos kaip be ledo.

Neturėdami galimybės ganytis užlietose pievose, dabar vandens sparnuočiai bent jau turi kur paplaukioti ežero platybėse. Čia netrūksta pavasariškų garsų net ir vėsiomis dienomis. Rudagalviai kirai susispietę švendrinėse kinyse jau pešasi dėl lizdaviečių, nendrynuose būbsi didieji baubliai. Ežero pakraščiuose kreksi ančių pulkeliai, o vakarop iš laukų parskrenda apie tūkstantį baltakakčių ir želmeninių žąsų. Pilkųjų žąsų poros jau pasiskirstę perėjimo teritorijas, o ankstyviausios jau ko gero ir sukrovė lizdus. Nepaisant laikinų atšalimų, vandenų sparnuočiams, skirtingai nei varliagyviams svarbi kiekviena pavasario diena.