Sugrįžus pavasariui, bunda gamta, atitirpsta užšalę vandens telkiniai, parskrenda peržiemoję paukščiai. Kartu su sugrįžtančiais sparnuočiais, grįžta ir jų platinamos ligos bei keliamos problemos.
Žinoma, daugelis iš mūsų paukščius įsivaizduoja kaip mielus padarėlius, kurie savo giesmėmis ir ryškiomis spalvomis praskraidina mūsų dienas. Turbūt nei vienas nepriskirtume paukščių kenkėjams, kokiais, pavyzdžiui, laikome žiurkes ar tarakonus.
Tačiau ar tikrai šie gyvūnai tokie mieli ir nekenksmingi? Kaip teigia biologas Liutauras Grigaliūnas, tam tikros rūšies paukštis netinkamoje vietoje gali kelti rimtą pavojų. Prie tokių paukščių galima priskirti Lietuvoje labai paplitusius naminius karvelius (balandžius), kurie perėjimo ir poilsio laikotarpiu tampa vienais didžiausių teršėjų. Šie paukščiai taip pat yra ir pavojingų ligų nešiotojai. Labai paplitusi liga, kuria galima užsikrėsti nuo balandžių – ornitozė. Ši liga epidemiologiniu atžvilgiu kenksminga žmogui, nes sukelia sunkius kvėpavimo takų pažeidimus. Dažniausiai užsikrečiama per užterštą orą ir vandenį.
Kita pavojinga liga – mikobakteriozė (paukščių tuberkuliozė), kurios sukėlėjai vystosi paukščių išmatose. Netvarkomos išmatų sankaupos viešose vietose prie prekybos centrų, biurų, parkų gali virsti infekciniais židiniais. Mikobakteriozė yra pavojinga žmonėms, nes gali pažeisti odą ir gleivines, kuriose susidaro mazgeliai. Žinoma, negalima pamiršti ir žmonėms mirtino paukščių gripo ar mažiau pavojingos plaučių alergijos, kuri labiau paplitusi tarp paukštynuose dirbančių žmonių.
Paukščių lizduose tykančios grėsmės
Paukščiai ne tik nešioja pavojingas žmogaus sveikatai ligas, tačiau ir labai teršia aplinką, kurioje gyvena. Tarp didžiausių aplinkos teršėjų galima išskirti rudagalvius kirus. Tai Lietuvoje gausiai paplitę paukščiai. Žiemos periodu kirai minta sąvartynuose susirastu maistu, o nakvynei dideliais būriais renkasi miestų pastatų plokščius stogus. Todėl miesto centre apterštų biurų valymo kainos gali pasiekti net ir keturženklius skaičius.
Tačiau miestiečiams grėsmę kelia ne tik klajojantys paukščių būriai, bet ir po namų stogais, ar prie sienų susukti jų lizdai. Daugelis gyventojų mano, kad patys gali iškraustyti nepageidautinus kaimynus, tačiau gyvūnai yra linkę toje pačioje vietoje sukti vis naujus lizdus, todėl reikėtų kreiptis į kenkėjų kontrolės profesionalus.
Paukščių lizduose veisiasi nemažai įvairių kenkėjiškų vabzdžių ir erkių rūšių. Ypatingai užkrėsti būna kregždžių lizdai. Juose vieni parazitai maitinasi paukščių plunksnomis, pūkais, kiti paukščių krauju ar odos epidermiu. Kai šių nariuotakojų prisiveisia labai daug, jie dažnai patenka ir į žmogaus patalpas. Namuose aptikus šių kenkėjų, reikėtų patikrinti namų stogus, nes juose gali būti likę seni lizdai. Dažniausiai paukščių lizduose gyvena įvairių rūšių kailiavabaliai, kandys, blusos, blakės ir erkės.
Kaip apsaugoti save ir savo turtą?
Taigi paukščiai gali pakenkti žmogaus sveikatai, jų susukti lizdai bei paliekamos išmatos sukelia nuostolius, apgadina turtą. Tačiau kaip to išvengti? Daugelis gyventojų šią problemą stengiasi išspręsti patys. Vieni numušinėja nuo pastogių paukščių lizdus, kiti įsigudrinę naudoja spąstus paukščiams gaudyti ar net imasi gyvūnų šaudymo.
Tačiau, kaip teigia kenkėjų kontrolės ekspertas L.Grigaliūnas, svarbiausia nepadaryti jokios žalos ekosistemai. Biologas perspėja, kad laukinius paukščius draudžiama žudyti ar gaudyti bet kokiais būdais (naminius karvelius galima gaudyti gyvągaudžiais spąstais, tyčia naikinti arba pažeisti laukinių paukščių lizdus. Lietuvoje yra priimta direktyva, kuria siekiama apsaugoti visų rūšių laukinius paukščius, natūraliai paplitusius Europos sąjungos narių teritorijoje. Direktyva taikoma paukščiams, jų kiaušiniams, lizdams ir buveinėms. Todėl, norint išspręsti paukščių sukeltas problemas, visada geriau kreiptis į profesionalus.
