Nepriklausoma baltiškos muzikos leidykla „Dangus“ pristato naują leidinį – vilniečių grupės „Spanxti“* kompaktinę plokštelę „Dievo žirgai, Laimės ratai“. Šiame muzikiniame albume skambanti post-folkloro kūryba yra kaip niekad baltiška – jungianti kultūrinį lietuvių ir latvių tradicijų palikimą su šiuolaikine interpretacija. Ką tik pasirodęs CD išsiskiria ir ypatingu apipavidalinimu.
„Spanxti“ istorija Lietuvos scenoje ilga ir netipiška – per dešimtį gyvavimo metų ne kartą keitėsi kuriamos muzikos stilius ir kolektyvo sudėtis, o kūrybinės paieškos visad siekė gilaus ir negirdėto skambesio. Grupė įrašė keletą muzikos darbų, o pastarasis albumas „Dievo žirgai, Laimės ratai“ tapo pirmuoju, įrašytu profesionalioje studijoje. Jame sudėti devyni kūriniai aprėpia mitologinį, karinį ir linksmybių kupiną folklorą, išreikštą akustinių gitarų, smuiko, akordeono, mušamųjų, klavišinių instrumentų bei skambaus moteriško vokalo.
„Dievo žirgai, Laimės ratai“ – tai kūrybiškas žvilgsnis į baltų (tikrąja to žodžio prasme!) mitologiją bei apskritai dvasinę kultūrą, pasitelkiant autentišką dabartinių gyvų baltų tautų – lietuvių ir latvių – folkloro medžiagą, — sako grupės įkūrėjas, VU Baltistikos katedros mokslininkas dr. Vytautas Rinkevičius, – pagrindinę albumo idėją turbūt ir būtų galima apibūdinti kaip tos bendrabaltiško pasaulėvaizdžio visumos kūrybinę rekonstrukciją“.
Nors su latviais vieni kitus vadiname broliais, šis albumas yra ko gero pirmasis toks ryškus kūrybiško bendradarbiavimo pavyzdys. V.Rinkevičius prieš keletą metų studijavo latvių kalbą Rygoje, o dabar „Spanxti“ didžiuojasi savo gretose turėdami latvių akordeonistą, kompozitorių ir muzikologijos mokslų daktarą Martinį Viliumą.
„Lietuvių ir latvių tradicinės kultūros, šiaip jau būdamos tarpusavy gana skirtingos, viena kitą gražiai papildo siekiant rasti mūsų ieškomą bendrabaltiškąjį vardiklį. Juk latviai savo tautosakos lobyne yra išsaugoję tai, ko neturi nė viena kita šių dienų Europos tauta – tikras mitologines dainas, kuriose juodu ant balto užfiksuoti ištisi mitiniai siužetai!“ – teigia V.Rinkevičius.
„Spanxti“ kūryboje itin kruopštus požiūris į tekstą, kurį stengiamasi išlaikyti kiek įmanoma autentiškesnį. Tačiau „Spanxti“ muzikai negresia akademinis uždarumas – jai būdingas alternatyvus stilius, gyvas kūrybiškumas ir smagūs netikėtumai. Vienas tokių – klausytojų itin mėgiama daina pagal latvių poeto Knuto Skujeneko eiles „Pas leišius alaus gert“. Šis nostalgiškai linksmas eilėraštis, pasak muzikantų, itin gerai atitinka viso kolektyvo požiūrį į baltų kultūrų vienovę.
Leidykla „Dangus“ albumui pasistengė suteikti išskirtinį apipavidalinimą – kiekvieną digipack pakuotę puošia įklijuotas ažūrinis saulės simbolis iš medžio, preciziškai tikslios išpjovos ir kruopštus grafikos parinkimas. „Ko gero tai įdomiausias ir savo atlikimu sudėtingiausias mūsų gaminys,“ – giriasi leidėjai. Beje, visi albumo užrašai pateikiami lietuvių ir latvių kalbomis, taip savotiškai išreiškiant „baltišką nacionalizmą“ .
CD „Dievo žirgai, Laimės ratai“ klausytojai galės įsigyti leidyklos stende Vilniaus knygų mugėje 2012, taip pat muzikos krautuvėlėje „Ragainė“ Vilniaus senamiestyje, bei internetu.
*Prūsiškas žodis „Spanxti“, reiškiantis kibirkštį, paliudytas seniausiame baltų kalbų rašto paminkle – XIII–XIV a. sandūroje parašytame vokiečių-prūsų kalbų žodynėlyje.
