Nors kalendorinės Užgavėnės šiemet bus švenčiamos vasario 21 d. antradienį, tačiau kaip įprasta Lietuvos liaudies buities muziejuje Rumšiškėse jos atšvęstos artimiausią sekmadienį. Kaip ir kasmet ta proga į Rumšiškes susirinko tūkstančiai kaukininkų.
Čia vyko tradicinė mugė, koncertavo folkloro ansambliai, sukosi smagus šokių sūkurys, skambėjo dainos ir pokštai, galima buvo pajodinėti, parungtyniauti rogutėmis, čia pat pasigaminti kaukę ir dalyvavo kaukių konkurse arba maišų mūšyje, arba įspūdingoje fotosesijoje su ,,Kanapiniu” ir ,,Lašininiu”. Pirties mėgėjai galėjo išbandyti pertynes Dvaro pirtyje.
Šventė baigėsi kaip visada visų negerovių kaltininkės Morės sudeginimu.
Etnologai primena, kad Linksmos ir šurmulingos šiuolaikinės Užgavėnės savo ištakomis siekia tolimos praeities apeigas susijusias su amžina kaip pasaulis kovos tarp tamsos ir šviesos, blogio ir gėrio idėją, kurių tikslas ne tik užbaigti šaltąjį ir tamsųjį metų laikotarpį, bet ir pasiekti šviesos, gėrio ir laimės pergalę mūsų kūno ir sielos viduje.
Kas dar nespėjote atlikti Užgavėnių apeigų, dar turite galimybę tai padaryti, nes Užgavėnių šventimas kitose Lietuvos vietovėse dar tęsiasi.
Paklausykime Rumšiškių Užgavėnių garsų (Virginijaus Kašinsko garso įrašas):
Pažiūrėkime Rumšiškių Užgavėnių vaizdų (Virginijaus Kašinsko nuotr.):
Kai žiūrėjau nuotraukas apėmė nostalgija, prisiminiau vaikystę, Chruščiovo ir Brežnevo laikus. Buvau jaunas stiprus ir sveikas, o ant kiekvienos tvoros ar mūro fasado kabojo plakatai su raudonais tekstais, šlovinančiais neklystančios komunistų partijos kovą už galutininę socializmo pergalę. Prisiminiau ir amerikonų filmus apie indėnų rezervacijas.
Anradienį bus Užgavėnės, pasidairysiu ar gyva tauta?
Sunki vaikystė. Dar pamiršote vitaminų stoką.
Jonui:
Vitaminai dabar vadinami “maisto papildais”. Bet mano vaikystės laikais vitaminų nelabai reikėjo. Net kai studijavau Vilniuje mama man įdėdavo tautiškų kumpelių, laisvų vištų kiaušinių, bulvyčių maždaug dviem savaitėm užtekdavo. Vitaminus paprastai išrašydavo sovietiniai gydytojai, kai eidavau į polikliniką dėl gripo ar bronchito. Dar pamenu, kad kai mokiaus kaimo pradinėje mama liepdavo eiti žydukais, o aš nesuprasdavau ką tai reiškia. Bet esu tikras, kad mama neturėjo galvoje važiuoti į Lietuvos liaudies buities muziejų.