
Kauno marių regioniniame parke Strėvos kraštovaizdžio draustinyje esanti Lašinių konglomeratų atodanga yra valstybės saugomas gamtos paveldo objektas. Po 2010 m. praūžusio škvalo pasigrožėti griovoje riogsančiais konglomeratų luistais lankytojams tapo dideliu iššūkiu: prasibrauti pro medžiais užverstą praėjimą susigundydavo tik ekstremalesnių nuotykių mėgėjai. 2011 m. nutarta atidengti paslaptingąjį atodangos veidą, panaudojant lėšas, gautas iš Aplinkos apsaugos rėmimo programos.
Buvo pravalytas praėjimas griovos dugnu pro vėtros išverstus medžius, įrengti mediniai laiptai, nuorodos. Siekiant sumažinti erozijos bei lankytojų apkrovos poveikį ekologiniu požiūriu jautrioje vietoje ir sudaryti optimalias sąlygas pasigrožėti unikaliu konglomerato „dizainu“ – žiojėjančiomis uolomis, urvais, meniškai susisluoksniavusiomis uolienų tekstūromis – įrengti laipteliai iki Lašinių „palties“ – didžiausio šlaite gulinčio konglomeratų luisto. Einant akmenuotu griovos dugnu vėl galima ganyti akis po užburiančią konglomeratų karalystę.
Visi darbai buvo atliekami labai atsakingai, nedarkant laukinio griovos žavesio, išsaugant mistinę šios vietos dvasią, kuri šiuolaikiniam žmogui įkvepia stebuklo ir atradimo pojūtį. O atrasti šiame draustinyje tikrai yra ką. Šalia Lašinių konglomeratų atodangos lyg neįminta mįslė pūpso didžiulis Lašinių akmuo, Strėvos pakrantėje slepiasi dar vienas valstybės saugomas gamtos paveldo objektas – Strėvos atodanga, kurioje geologai yra radę net gintaro dalelių, o gamtininkai žavisi aptiktais smaragdinių tulžių urveliais ir gaurabičių „bendrabučiais“.
Ir dar įdomusis Lašinių piliakalnis, nuo kurių ir kilęs šios vietovės pavadinimas. Anot legendos, šaltą žiemą per užšalusį Nemuną ties šia vieta ėjęs žmogelis ir įlūžęs, tik spėjęs ant eketės krašto kaip inkarą užmesti su savim neštą skilandį ir užsikabinti lašinių paltimi. Skilandis nuslydęs į vandenį, o laikydamasis lašinių palties žmogus išsiropštęs iš vandens. Taip lašiniai išgelbėjo gyvybę ir davė vardą gyvenvietei. Šalia esantis piliakalnis taip pat pavadintas Lašinių vardu, nors nuo seno dar žinomas ir kaip Napoleono kalnas. Spėjama, jog ant šio piliakalnio galėjusi stovėti Roneburgo analuose minima Strėvos pilis, o netoli jos, Nemuno ir Strėvos santakoje, 1348 m. vasario 2 d. įvykęs Strėvos mūšis, laikomas vienu iš skaudžiausių XIV a. lietuvių karinių pralaimėjimų.
Sako, pats Napoleonas žygio į Rusiją metu ilsėjosi ant Lašinių piliakalnio kepurės. Neveltui Strėvos kraštovaizdžio draustinis tarsi imperija aprėpia šitiek įspūdingų gamtos ir kultūros vertybių, o palypėjus ant piliakalnio viršūnės akį užmesti galima dar toliau už jos ribų – kitame krante pasislėpęs tarp medžių broliškai švysteli Maisiejūnų piliakalnio siluetas.
Kadaise Strėvos žiotys vadintos trijų gubernijų kampu, mat Strėvos upė seniau buvo natūrali gamtinė siena, skyrusi Kauno, Vilniaus ir Suvalkų gubernijas. Žmonės juokaudavo, jog prie Strėvos giedantį gaidį galima girdėti trijose gubernijose. Ką išgirsti, pamatyti ir aprėpti galima šiandien? Sužinokite patys apsilankę vietoje, kurioje, nukrypus iš takelio, galima lengvai pasiklysti, bet atskleisti įdomių gamtos paslapčių ir atrasti save.
Kaip rasti objektą? Važiuojant keliu Rumšiškės-Kruonis, sukti link Lašinių kaimo, ties nuoroda į Lašinių piliakalnį. Toliau kelią rasti padės medinės nuorodos.