Mūsų prokurorai apkaltino pilietį Letą Palmaitį šmeižtu. Jo viešai išsakyta nuomone (ją galima rasti čia ), Generalinės prokuratūros prokurorai Mindaugas Dūda ir Justinas Laucius yra nusikaltėliai ir tėvynės išdavikai, o VSD ir Generalinė prokuratūra yra kriminalinės antilietuviškos organizacijos. Jo nuomone „tokie“ ir „tokios“ taip vadintinos ir kaltintinos dėl pastarųjų metų akivaizdžiai marinamų bylų, nusikalstamo neveiklumo ir nusikaltimų dangstymo. Straipsnį ir dokumentus galima paskaityti čia.
Kaip toliau rutuliosis konfliktas, kokią nutartį priims teismas dar nežinia. Prokuroro Audriaus Meilučio pasirašytas kaltinamasis aktas jau lyginamas su Danijilo Charmso apsakymais. Labai gali būti, kad kaip tik šio piliečio kūryba yra raktas panašioms problemoms spręsti. Čia pateikiu D.Charmso kūrybos ištraukų, kurias išverčiau kaip mokomąją-iliustracinę-psichologiškai relaksuojančią medžiagą apibrėžčiai tolesnių santykių su minėtomis struktūromis. Skaitant patartina kai kurių veikėjų vardus keisti žodžiais Tauta, Visuomenė arba VSD, Prokuratūra.
I. Pyy-mpt!
Vasara. Rašomasis satalas. Dešinėje durys. Ant sienos paveikslas. Paveiksle nupieštas arklys, o arklio dantyse čigonas. Olga Petrovna skaldo malkas. Su kiekvienu smūgiu nuo Olgos Petrovnos nosies nušoka pensnė. Jevdokimas Osipovičius sėdi krėsle ir rūko.
Olga Petrovna (smogia kirviu į pliauską, kuri, vis dėlto, visiškai neskyla).
Jevdokimas Osipovičius: Pyy-mpt!
Olga petrovna (užsidėdama pensnė, smogia į pliauską).
Jevdokimas Osipovičius: Pyy-mpt!
Olga petrovna (užsidėdama pensnė, smogia į pliauską).
Jevdokimas Osipovičius: Pyy-mpt!
Olga Petrovna (užsidėdama pensnė, smogia į pliauską).
Jevdokimas Osipovičius: Pyy-mpt!
Olga Petrovna (užsidėdama pensnė): Jevdokimai Osipovičiau! Aš prašau jūsų: nesakykite to žodžio “pyy – mpt”.
Jevdokimas Osipovičius: Gerai, gerai.
Olga Petrovna (smogia kirviu į pliauską).
Jevdokimas Osipovičius: Pyy-mpt!
Olga Petrovna (užsidedama pensnė): Jevdokimai Osipovičiau! Jūs žadėjote man nesakyti to žodžio “pyy – mpt”!
Jevdokimas Osipovičius: Gerai, gerai, Olga Petrovna. Daugiau nesakysiu.
Olga Petrovna (smogia kirviu į pliauską).
Jevdokimas Osipovičius: Pyy-mpt!
Olga Petrovna (užsidėdama pensnė): Tai baisu! Suaugęs pagyvenęs žmogus, o nesupranta žmogaus paprasčiausio prašymo!
Jevdokimas Osipovičius: Olga Petrovna! Jūs galite ramiai tęsti savo darbą. Aš daugiau netrukdysiu.
Olga Petrovna: Na, aš prašau jūsų, aš jūsų labai prašau: leiskite man perskelti nors šitą pliauską!
Jevdokimas Osipovičius: Skelkite, žinoma skelkite!
Olga Petrovna (smogia kirviu į pliauską).
Jevdokimas Osipovičius: Pyy-mpt!
Olga Petrovna meta šalin pliauską, išsižioja, tačiau nieko negali pasakyti. Jevdokimas Osipovičius pasikelia iš krėslo, nužvelgia Olgą Petrovną nuo galvos iki kojų ir lėtai išeina. Olga Petrovna stovi išsižiojusi nejudėdama ir žiūri į tolstantį Jevdokimą Osipovičių.
Uždanga lėtai leidžiasi.
<1933>
***
Autorius, deja, toliau nepasakoja, kada šios dramos herojė susičiaupė. Ar kartais ji neprimena jums mūsų pačių? Autorius taip pat nenurodo, ar kirvis buvo ir kaip buvo naudojamas toliau. Bet kuriuo atveju reikėtų tikėtis tradicinio problemos sprendimo būdo.
Kitame pasakojime klasikas siūlo konfliktą spręsti netradiciškai.
II. Amerikietiška istorija
Amerikos teismui galvijų skerdyklos sargas padavė skundą, kad atsieit kažkoks berniokas sulaužė jam ranką. Teisėjas tą bernioką pasikvietė ir klausė: „Tu sargui ranką sulaužei?“ Berniokas sakė: „Nelaužiau aš jam rankos“. O sargas sakė: „Kaip gi tu nelaužei man rankos! Juk aš per tave sulaužiau ranką!” Tada teisėjas klausė: „Kaip ten atsitiko?“ Pasirodė, atsitiko taip:
Jaunas drūtas berniokas pralindo į skerdyklą, nusipjovė nuo karvės tešmens spenį, įsikišo jį į kelnių prorėžą ir eina taip.
Sargas bernioką pamatė, išvertė akis ir sako: „Tu tik pasižiūrėk, kaip tu vaikštai!“
O berniokas išsitraukė peilį ir sako: „Ai, dabar jau visvien!“, nupjovė peiliu spenį ir metė jį šalin.
Sargas nugriuvo ir susilaužė ranką.
<1934 sausis>
***
Ak, koks žavingas turėjo būti tas mostas! Kaip matote, didelių pastangų sulaužyti sargui ranką visai nereikia. Manau ne man vienam toks problemos sprendimo būdas gerokai priimtinesnis: švyst, ir viskas!
Kaip tik todėl aš iš esmės palaikau minėtą kaltinamąjį bei jo argumentus. Jeigu Letas Palmaitis sutiktų, aš pasiryžęs stoti prieš teismą kartu su juo.
Po kuo ir pasirašau
Linas V. Medelis
Taigi, Paleckiukas gali turėti “nuomonę”, o Letas Palmaitis – negali… Prokurorai – tai ne kažkokie ten nepriklausomybės gynėjai, juos blogu žodžiu pavadinti – šiukštu.
Ar nebus taip, kad A.Paleckio nuomonė buvo prieš tai sudiriguota teisininkų?
Nes labai jau gudriai sušnekėta, dėl ko teismas ir neturėjo galimybės prikibti.
Tas “Paleckiukas”, beje, moka 7 kalbas, gimė ne Lietuvoje, gimtoji kalba – ne lietuvių, žmona – ne lietuvė, o gyvena Lietuvoje.
Vienžo, įdomus kadras.
Gaila, kad ne į tą pusę žiūri. 🙂
Linksma rasliava! Aciu!:D
Linui V.Medeliui sukonkretinantis klausimas: už kurios vietos palaikote? 🙂
Tarp kitko: straipsnyje yra diskriminacinė nuostata (paveiksle nupieštas arklys, O ARKLIO DANTYSE ČIGONAS 🙂 ).
Jei neturi blato pas žydiškai (nuo žodžio жид – blogas žmogus; nemaišyti su judėjais ir jehudimais) tolerantiškus, tai jau, galima sakyti, skundas lekia į prokuratūrą.
Ir, žiūrėkit, išsipildys Lino V.Medelio svajonė stoti prieš teismą? 🙂
aš tai irgi laikausi senų taisyklių – stalas yra stalas, žydas yra žydas, čigonas yra čigonas, o negras yra negras. Ir nieko čia neturi būti įžeidžiančio. Plg. Gardinas ir Grodno, Daugavpils ir Daugpilis
Taisyklės maždaug teisingos, nes amžių patikrintos, bet kada vaizuoja arklį su čigonu dantyse, tai jau pajuoka.
Dar iš tokio vaizdelio nesunku suprasti, kad jį arklys ne šiaip sau pačiupo – pačiupo, gi, kaip netikėlį, kas teigtų, kad ta žmonių grupė vos ne visi tokie, o tai jau nebūtų tiesa (bendra liaudies nuomonė gali būti ir kitokia).
Nors nei čigonai, nei žydai nėra tautos, nes neturi savo teritorijos, kas yra pirmas tautos požymis ir gyvavimo sąlyga.
Nepalyginsi su lietuvių tauta.! 🙂
O, kuo, tavo manymu, skiriasi ‘tautos’ sąvoka nuo ‘valstybės’, jei “pirmas tautos požymis” yra “teritorija”?
Pagavau tave už ‘liežuvio’, tad dėstyk visus likusius tautos požymius.
Nieko neslėpk 🙂
Tauta – žmonės, o valstybė – mechanizmas, struktūra.
🙂
Žmonės gali kyboti ir oro balione, bet, kad valdyti “teritoriją” reikalingas “mechanizmas, struktūra”
Aiškink dar kartą, tik, prieš rašydamas, pagalvok 😀
Na, jei tau buvimas balione yra gyvenimas, tada jau nežinau ką patarti? 🙂
Klausyk, aš esu skaitęs Žygeivio perspėjimą apie tokį Kemblį 🙂 ir, kada tu vedi kalbą į šoną nuo esmės, vis pagalvoju – ar čia ne tas? 🙂
Kaip aiškintis esminius klausimus su žmogumi, kuris neatsako už savo žodžius?
Jei pagaunu, kad rašo nesąmones, tai nematau reikalo svarstyti esminius klausimus. Čia ir apie Žygeivį 🙂
Nesuprantu tavęs – kas tau dar neaišku?
Be to, tema čia ne apie tautas – valstybes.
Yra tokių temų, gal ten ir pasvarstyk tuos klausimus, jei kas nėra aišku?
Jei žmonės ilgai pragyveno ir be valstybės, tai valstybių be žmonių nebūna.
niekas neturi savo teritorijos, nes teritorija gyvuoja tukstancius kartu ilgesni laikotarpi nei tautos. Ne teritorija yra tautu, o tautos yra teritorijos. Panasiai kaip biciu seimos – turi teritorija sezonui kitam, paskui ja turi kita seima. Tauta irgi yra genofondas ir nieko daugiau. Tautos asimiliuojasi, tautos atsiranda, dingsta. Kuo grynesne genetiskai seima tuo maziau tiketina jai islikti – elementari selekcija/genetika. Man tauta yra dvasines busenos bendruomene. Netrunki pastebeti, kad nacionalistai lietuvos yra gerokai angazuoti ir sukaustyti stereoptipu. O tai reiskia – negajus.
Nemeluok – nebus teritorijos, pavadinimu Lietuva, nebus ir lietuvių.
O žydų tautos nėra. 🙂
Netgi žemaičių nėra ir niekada nebuvo, nes ten – žemės kušių, žiemgalių ir kt. genčių. Žemaičių genties nebuvo.
Kuršių.
“…… nes ten – žemės kušių….”senai taip besijuokiau.atleisk.suprantu ,kad klaida,bet kaip skamba žinant žodžio reikšmę
Na, ne ū, gi. 🙂
as nezinau nieko apie zemaitijos priesistore., todel negaliu gincytis ta tema. Bet velgi noreciau gryzti prie paciu lietuviu. Kas vercia Jus ponai galvoti, kad Tautybe yra savaimine vertybe? Ir kodel Jus galvojate kad gimes maisytos rases zmogus turetu maziau didziuotis tuo kuo jis yra negu grynakraujis Lietuvis? KAS yra esmines vertybes ir kuo jos unikalios? Kuo jos geresnes nei sakykim ciukciu? Kai as augau, mane moke kitaip nei moko vaikus dabar. Man sake, kad zmogus gimsta vienisas, plikas ir silpnas. Dabar sako, kad zmogus gimsta saugomas ir su daugybe teisiu, kad jis priklauso kazkokiam klanui, kurio zenklas jam yra igimtas ir neistrinamas. Kai as augau, teises reikejo issikovoti, vardus ir zenklus uzsidirbti ir kitaip pelnyti. Ir NIEKAS niekada manes nesaugojo ir nepadejo. Pirma karta kai as tiesiogiai susipazinau su VALSTYBE man jos atstovas gerai atmuse kepenis. Man buvo apie 12-13? Viskas kas valstybiska visada buvo prievartiska. Visada buvo melo Jura. Paskui as suzinau, kad mano proteviai isdave savo kaimynus, prievartavo ir voge is silpnesniu, kartais mirstanciu zmoniu turta, padlaiziavo atejunams, ir visa gyvenima melavo mums, saviems, sunums anukams.
Jeigu Jus tikite, kad po netinkamo veiksmo ateina atpildas uz ji, visos siandienos problemos Lietuvoje yra labai logiskos ir teisingos. Bristi per suda iskelta galva savo genties nuopolio valanda atrodo pakankamai grazu ir romantiska. Bet tik tokiu atveju jeigu isisamonini visa ta nusikaltimo kruvi kuri nesame. Jeigu to nesuvoki, tai tos kalbos apie tautiskuma yra paprasciausiai tuscios. Pasakos vaikams…
Ne į temą.
Pradzia i tema. Paskui nugrybavau. Nedutniem i tiem pasitaiko…