Šiuo metu didėjant peršalimo ligų skaičiui, dažnai įprastą peršalimą galima sumaišyti su grėsminga liga – kokliušu. Kokliušas ypač pavojingas naujagimiams ir pirmųjų gyvenimo mėnesių kūdikiams. Dėl neigiamo visuomenės požiūrio į skiepus, sumažėjus kokliušo vakcinacijos apimtims, net ir ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse taikant visas šiuolaikines gydymo priemones, labai padaugėjo sergančiųjų kokliušu ir mirčių nuo šios ligos.
Vilniaus mieste 2011 m. užregistruota 16 vaikų kokliušo atvejų. Lyginant su 2010 metais (registruoti 8 kokliušo atvejai), sergamumas kokliušu išaugo du kartus. Vilniaus mieste, kaip ir visoje Lietuvoje, dažniausiai kokliušu sirgo kūdikiai iki 5 mėnesių amžiaus ir paaugliai. Tačiau ne visada kokliušas atpažįstamas ir registruojamas, todėl ne visi atvejai patenka į statistiką.
Kokliušas – tai ūminė vaikų liga, kuria sergant pažeidžiami kvėpavimo takai. Šiai ligai būdingas sausas kosulys, spazminiai kosulio priepuoliai, sloga, dusulys ir kvėpavimo sutrikimai. Ligos simptomatikoje dažniausiai pasireiškia stiprėjantis kosulys, kuris po 1–2 savaičių gali pereiti į konvulsinį. Dėl deguonies trūkumo smegenyse gali išsivystyti posthipoksinė encefalopatija – sunki galvos smegenų liga, dėl kurios ateityje gali sutrikti vaiko psichoemocinis vystymasis. Galimi ir plaučių, vidurinės ausies uždegimai, traukuliai, kraujo išsiliejimas į smegenis. Dėl nepakankamo smegenų aprūpinimo deguonimi, kūdikis gali net mirti.
Žmogus yra vienintelis kokliušo rezervuaras ir infekcijos šaltinis. Ligos užkratas perduodamas oro lašeliniu būdu, o sukėlėjas dauginasi kvėpavimo takų gleivinių paviršiuje. Kosint, čiaudint sukėlėjas plinta 2–3 metrų atstumu. Užsikrečia tik artimai bendraujantys asmenys.
Kol kokliušo skiepai nebuvo planiniai, kūdikių mirtingumas per pirmus šešis gyvenimo mėnesius buvo labai didelis. Vakcinacija sumažino sergamumą kokliušu, tačiau pastaruoju metu nustatoma, kad šia liga serga vyresnio amžiaus žmonės. Kūdikiai ir maži vaikai dažniausia ir užsikrečia nuo suaugusiųjų, kuriems kokliušas nediagnozuojamas, nes jie serga nesunkiai.
Užsikrėtęs kokliušo sukėlėjais, vaikas suserga per 6–20 dienų (vidutiniškai per 9–10 dienų). Šios ligos trukmė labai ilga – vaikai gali sirgti daugiau nei tris savaites. Imliausi yra neskiepyti ar netinkamai paskiepyti vaikai. Be to, skiepai apsaugo žmogų nuo kokliušo ne daugiau kaip 10 metų.
Sergančiuosius būtina izoliuoti nuo mažų vaikų ne mažiau penkioms dienoms nuo gydymo antibiotikais pradžios, o asmenis, negydomus antibiotikais – trims savaitėms. Ikimokyklinio ugdymo įstaigose, kūdikių, gimdymo namuose, vaikų ligų skyriuose ir kt. turi būti izoliuojami visi sergantys vaikai ir suaugusieji.
Vaikai, bendravę su ligoniu, sirgusiu kokliušu, 14 dienų stebimi, ir susirgus, izoliuojami. Iki septynerių metų skiepyti ar neskiepyti vaikai, bendravę su sergančiuoju kokliušu, į kolektyvus neleidžiami 21 dieną nuo paskutinės kontakto dienos arba nuo penktos ligonio gydymo antibiotikais dienos.
Pagrindinė kokliušo profilaktinė priemonė – vakcinacija. Nuo 2007 metų Lietuvoje kūdikiai, vaikai skiepijami itin saugia kokliušo vakcina. Kokliušo vakcina itin rekomenduojama suaugusiems žmonėms, kurie planuoja turėti vaikų, gimdyvėms po gimdymo, glaudžiai kontaktuojantiems su naujagimiais ir pirmųjų mėnesių kūdikiais.
