Sausio 6 d. 17 val. Janinos Monkutės-Marks muziejuje-galerijoje bus surengta trijų fotomenininkų paroda. Savo nuotraukas pristatys: Vėtrė Antanavičiūtė, Donatas Brandišauskas ir Vytautas Daraškevičius.
Vėtrės Antanavičiūtės pristatys parodą pavadinta „INDIJA. INDIŠKOS SAKMĖS IR SPALVŲ POJŪTIS“
Autorės ekspozicijoje nuotraukos, kurios sukurtos keliaujant po tolimą šalį ne įprastais turistiniais maršrutais, o ten, kur galėjo pamatyti tikrąjį indų gyvenimą.
„Tik įveikus pirmąjį šoką – tūkstantinės minios, dulkės ir smarvė, ištisai pypsinčios mašinos, galima išvysti tikrąjį Indijos grožį.
Nedaugelis išdrįsta išeiti į gatves, kur galbūt dar niekuomet nėjo nė vienas baltasis. Bet tik ten pamatai tikrąjį indų gyvenimą. Laikas sustoja, atrodo, jog keliauji laiko mašina – kaip buvo prieš šimtą metų, taip yra ir dabar.
Visas gyvenimas vyksta gatvėse: vieni – prausiasi, kiti – pardavinėja daržoves ir vaisius, treti – siuva drabužius, ketvirti – tiesiog sėdi ištisą dieną prie savo namų slenksčio. Čia žmogus ir aplinka susilieja, sudarydami neįtikėtiną spalvų harmoniją“, pristatydama kelionės įspūdžių parodą rašo fotomenininkė.
Dr. Donatas Brandišauskas pristatys parodą „ELNIŲ ŽMONĖS – SIBIRO OROČĖNAI“
Tai 17 mėnesių laikotarpis (2004-2005) gyvenant ir klajojant su oročėnų elnių augintojų ir medžiotojų tautele Rytų Sibire (Šiaurės Buriatijoje bei Čitos krašte). Stebėdamas jų kasdienę veiklą bei fiksuodamas pasakojimus, socialinės antropologijos doktorantas D. Brandišauskas rinko etnografinę medžiagą savo disertacijai.
Nors šimtmečius Rusijos etnografai bei kraštotyrininkai skelbė apie oročėnų tautelės išmirimą bei degradaciją, šia paroda siekiama parodyti, jog oročėnai, kurių Užbaikalės regione priskaičiuojama iki tūkstančio, sėkmingai adaptuojasi posovietinėje aplinkoje.
Šiandien jie sėkmingai atgaivina senąsias žinias, tęsia tradicines ekonomines praktikas tokias kaip elnių ganymas, medžioklė bei sėkmingai pasinaudoja naujovėmis. Oročėnai bando atgaivinti ritualines praktikas siekdami užsitikrinti dvasių pagalbą, įsisavinant vietos kraštovaizdį bei siekiant politinių tikslų.
Eksponuojamos 24 etnografinės nuotraukos ir oročėnų buities artefaktai: elnio balnas bei medžiotojų apavai.
Vytautas Daraškevičius savo darbų ciklą pavadino „ŽVILGSNIS Į KINIJĄ“
Penki apsilankymai Kinijoje per paskutinius šešerius metus – ir kiekvieną kartą vis kažkas naujo. Apkeliavęs daugybę Kinijos miestų, provincijų, plaukęs Jangdzės upe Trijų Tarpeklių turą, pamatęs didžiausią Kinijos upių santaką, egzotišką uolų nacionalinį parką Čangjiajie apylinkėse, Didžiosios Kinų sienos atkarpą, Guangšang kalnų masyvą, ant uolų kabantį vienuolyną,
urvus su gausybe įvairaus dydžio Budos statulų, autorius bando žiūrovui nors šiek tiek perteikti ir padėti pažinti šios neįtikėtinai įdomios šalies magiją V. Daraškevičius aprašė ir suskirstė fotografijas grupėmis:
1.Kinijos folk tradicijos, istorinis- kultūrinis paveldas, Kinijos folkloro fotografijos asociacija (CFPA) ir pasaulinė fotoparoda „Humanity photo awards (HPA)“;
2.Gamta ir turizmo infrastruktūra;
3.Didmiesčiai ir jų žmonės;
4.Kaimai bei priemiesčiai ir jų žmonės;
5.Žmonės darbe;
6.Charakteringų Kinijos tipažų portretai.
Šaunuoliai įdomi paroda. Trys – viename. Sveikinu.