Minint vieno žymiausių XX a. II-osios pusės architektūros paveldo tyrėjo, architekto, restauratoriaus Sigito Benjamino Lasavicko 85-ąsias gimimo metines buvo parengtas elektroninis leidinys „Architekto tyrėjo kelias. Sigitas Benjaminas Lasavickas (1926–1998)“. Šis leidinys, kurį sudaro elektroninė knyga (sudarytoja E. Povilaitytė) ir dokumentinis filmas (režisierius V. Urbanavičius), išleistas DVD kompaktinio disko formate. Tai pirmoji knyga, plačiau aptarianti architekto biografiją ir veiklą bei pirmasis dokumentinis filmas apie S.B. Lasavicko darbus kultūros paveldo tyrimų srityje.
Elektroninę knygą sudaro E. Povilaitytės parengtas straipsnis „Sigitas Benjaminas Lasavickas – architekto tyrėjo biografija“, kuriame pristatomi biografiniai faktai bei architekto veikla.
Antroji knygos dalis pavadinta „Neparašytoji Sigito Lasavicko knyga“, kurioje, apimant 10 temų (Vilnius, Vilniaus pilys, Aukštutinė pilis, Vilniaus arkikatedra bazilika ir varpinė, Šv. Onos ir Šv. Barboros bažnyčia, Žemutinės pilies senasis arsenalas, Kreivoji pilis ir miestas, Vilniaus miestas ir gynybinė siena, Kernavė, Medininkų pilis), pateikiama archyvinė medžiaga (Lietuvos literatūros ir meno, Vilniaus apskrities archyvų). Tai – S.B. Lasavicko parašyti tekstai apie jo tirtus objektus, kuriuos lydi sudarytojos komentarai, 140 vienetų architekto piešinių ir brėžinių, trys S.B. Lasavicko tyrimų žurnalai (pateikti pdf formate) bei dokumentas, pristatantis Vilniaus Gedimino kalno raidos vizijų seriją (taip pat pdf formate).
Trečiojoje knygos dalyje „Prisiminimai“ pateikta 15 įrašų, parengtų iš audio įrašų bei respondentų pateiktų tekstų. Greta to – ir Ingos Berulienės 2002 m. parengta radijo laida (trukmė 50 min.). Visa tai – S.B. Lasavicko biografija, pristatoma „gyvai“.
Dokumentiniame filme „Vilniaus pilėnas“ (trukmė 30 min.), remiantis šešių S.B. Lasavicko kolegų pasakojimais, atskleidžiama XX a. II-osios pusės kultūros paveldo tvarkymų, tyrimų raida bei architekto asmenybė.
Šį vertingą elektroninį leidinį išleido kino studija „Studija2“, išleidimą parėmė Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos.
Laiku.
Šioji laida – vienas iš pirmųjų Valstybės atkūrimo pradžios požymių.
Leiskime… apie save, apie savus. Sau, pasauliui; pažinimo grąžai.
Buvom-esam-būsim.