Ne „didelis ačiū“, ne „ačiū labai“, o „labai ačiū“, „nuoširdžiai dėkoju“, „esu nepaprastai dėkingas“. Prieš porą metų išrinkome gražiausią lietuvišką žodį ačiū. Tačiau dažnai per televiziją, radiją, o dar dažniau gatvėje girdime, kaip reiškiama didelė padėka: Didelis ačiū Jums už nuostabią šventę; Ačiū labai, kad taip gausiai susirinkote šį vakarą; Sakome nuoširdų ačiū už suteiktą pagalbą.
Tokie pavyzdžiuose minėti vertiniai (didelis ačiū, ačiū labai ir pan.) stumia senąjį tradicinį dėkojimą „labai ačiū“, „nuoširdžiai dėkoju“. Tai vis dar neišgyvendinta rusiška mada (bolšoe spasibo), kurią dar labiau sutvirtina besiveržianti anglų kalba (thank you very much).
Kai jaučiamės nepaprastai dėkingi, savo dėkingumą galime išreikšti ir taip: labai labai ačiū (dėkui). Tik laikytina klaida, kai įterpiamas jungtukas: labai ir labai ačiū.
Padėką galime reikšti ne tik jaustukais „ačiū“, „dėkui“, bet ir veiksmažodžiu „dėkoju“, veiksmažodiniu junginiu „esu dėkingas“. Gražiai, mandagiai, pagarbiai sakome žodžiais „esu labai dėkingas“, „nepaprastai dėkingas“, pvz.: Nuoširdžiausiai dėkoju už paslaugą, Esu nepaprastai dėkingas, kad suradote pamestą dokumentą.
Mandagumo papročiai reikalauja tarti padėkos žodį ir tais atvejais, kai koks asmuo pasiteirauja, kaip gyvename, ar sveiki, kaip sekasi. Atsakymą turėtume pradėti padėkos žodžiu: Ačiū (dėkui), gerai!
Ne „pasakykite prašau“, ne „prašom pasakykite“, o „prašom“/ „prašyčiau“ / „prašau pasakyti“
Vis tenka išgirsti netaisyklingai sakant „pasakykite prašau“, „perduokite prašom“, „prašom palaukite“. Lietuviai nuo seno yra įpratę pirmiausia pasakyti mandagumo žodį, o tik paskui pageidaujamą veiksmą išreiškiantį veiksmažodį, ir sakyti ne liepiamąją nuosaką, o bendratį. Taigi reikėtų sakyti: Prašom pakviesti, Prašom perduoti.
Viešose vietose – bankuose, prekybos centruose, stotyse ir kitur – vis labiau plinta kanceliariškas prašymas su žodžiais „prašome“, „prašau“: prašome prieiti prie langelio po vieną; prašome pažymėti bilietą; prašome atidžiai perskaityti; prašau atsakyti. Tos pasakymas tikrai ne klaida, bet visgi labiau tinka įvairiuose vadovų raštuose, o ne buityje, tad geriau mandagumą išreikšti su prašom: Prašom pasakyti, kada prasideda koncertas; Prašom ateiti rytoj; Prašom Jūsų atsakyti; Prašom dažniau atvažiuoti ir kt.
Mandagiausia forma būtų prašyčiau, prašytume: Prašyčiau perduoti linkėjimų mano kolegai Vytui. Vartodami formą „prašyčiau“ lietuviai labai subtiliai išreiškia švelniausią kreipimąsi į asmenį ko nors tikėdamiesi.
Į žmogaus „atsiprašau“ nereikėtų atsakyti „prašau“, tiktų „nieko baisaus“, „nieko tokio“ ar pan. Sveikinantis tinka ir „laba diena“, ir „labą dieną“, tačiau nevartokime „gerą dieną“.
Atsisveikindami dažniau prisiminkim seną lietuvišką gražų žodelį sudiev.
Dėl žodžio Ačiū vartojimo atsidėkojant. Jis visiškai nevartotinas pvz žmogus atsidėkodamas žmogui įteikė kažkokios vertės malonų dovaną. Ir šioje dovanoje slypi gerumas, nuoširdumas, atsidėkojimas. Žmogus, gavęs dovaną taria Ačiū tuo tą dovaną nusavindamas ir tuo pačiu nutraukdamas nuoširdumo, gerumo ryšį. Dabar dovanos savininkas gali dovaną parduoti, išmainyti, bet esmė ta kad tardamas Ačių jis nebeteko gerumo ryšį su dovanotoju t y tarp dovanotojo ir dovanos gavėjo perbėgo juoda katė. Tas žodis Ačiū įsigalėjo sovietų okupacijos laikais. Išlaikykime draugiškus santykius ir be žodžio Ačiū t y susvetimėjimo paprasčiausiu nuoširdžia šypsena gal net bučkiu. lyvis
„Ačiū“ sovietų laikais įsigalėjo? Pravilno, tai Lenino, Stalino ir Berijos lietuviams įpirštas žodis, kad sakydami ačiū ačiū… pradėtumėm čiaudėti apči apči ir susirgtumėm nepagydoma liga – sloga. Kadangi slogai labai neatsparūs lyviai, tai ir išmirė visi Lietuvos žemėje. Dabar reikia pasisaugoti ir mums lietuviams. Ačiū už perspėjimą lyvi… Oi, atsiprašau, lyvi – ne ačiū ne ačiū. Nesirk.
Rūta Švedienė:
“Sveikinantis tinka ir „laba diena“, ir „labą dieną“, tačiau nevartokime „gerą dieną“.”
Pats žodis ‘sveikintis’ nusako palinkėjimą sveikatos – ‘sveikas’.
‘Laba diena’ – neįpareigojanti pokalbio pradžia.
–
Pirmučiausiai AČIŪ tai reikia sakyti Žemei – kad ji į keturias puses mus ištisai nešioja. Ir dieną, ir naktį.
PRAŠAU – irgi svarbu, kai kažko kažkiek prašai.
DĖKUI, DĖKOJU- neaiškūs nuo slaviškių (dziankuje prie bardzo).
SUDIEV – tai kai link mirties.
CHA