Lietuva ir Latvija derybose dėl naujos ES finansinės perspektyvos sutarė laikysis išvien
Lapkričio 2 d. Baltijos šalių Prezidentų susitikime Estijoje nuo vakar dalyvaujanti Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė su Latvijos Prezidentu Andriu Bėrziniu aptarė dvišalio bendradarbiavimo klausimus, padėtį euro zonoje ir galimas šios krizės pasekmes Baltijos šalių ekonomikai. Lietuvos ir Latvijos vadovai taip pat aptarė priemones, kaip galima būtų gerinti finansinių institucijų priežiūrą.
Prezidentai pabrėžė, kad Lietuvos ir Latvijos bendradarbiavimas yra stiprus, šalių interesai sutampa tiek derantis dėl naujos ES finansinės perspektyvos, tiek stiprinant bendradarbiavimą su Šiaurės šalimis.
„Lietuvai ir Latvijai apginti savo interesus pavyks tik veikiant išvien ir koordinuojant veiksmus derybose dėl naujos ES finansinės perspektyvos. Šalių žmones siejo ir sies broliški santykiai, o valstybėms sprendžiant naujus iššūkius jų bendradarbiavimas tiks stiprės“, – teigė Lietuvos Prezidentė.
Aptardami tolesnio bendradarbiavimo galimybes, Prezidentai pabrėžė šalių ekonominės integracijos stiprinimą, energetinės izoliacijos panaikinimą, regioninio saugumo užtikrinimą.
Latvijos Prezidentas dar kartą patvirtino šalies paramą branduolinės jėgainės Visagine projektui ir visiems kitiems energetiniams projektams.
Baltijos šalių vienybė užtikrins regionui svarbių projektų įgyvendinimą
Lietuvos, Latvijos ir Estijos Prezidentai, tęsdami tradicinį Baltijos valstybių vadovų susitikimą, šiandien aptarė regioninio saugumo klausimus, bendradarbiavimą įgyvendinant energetinius ir transporto projektus. Po susitikimo už transportą atsakingas eurokomisaras Symas Kalasas (Siim Kallas) Prezidentams pristatė Baltijos valstybes, Helsinkį ir Varšuvą sujungsiančio „Rail Baltica” geležinkelio projektą.
Dalia Grybauskaitė pabrėžė, jog regiono energetinės ir transporto izoliacijos panaikinimas yra svarbus tikslas stiprinant Baltijos šalių nepriklausomybę ir jų saugumą.
„Esame Europos Sąjungos nariai, tačiau iki šiol reali Baltijos regiono integracija į Europos ekonominę erdvę neužbaigta. Turime veikti vieningai ir neleisti jokiems vidaus ir išorės veiksniams stabdyti svarbių projektų, kurie padės užtikrinti regiono saugumą ir gerovę“, – teigė Lietuvos Prezidentė.
Vienas svarbiausių Baltijos šalių transporto integracijos projektų „RailBaltica“ yra pripažįstamas transeuropiniu Baltijos valstybes, Suomiją ir Lenkiją jungiančiu transporto koridoriumi. Lietuvai, Latvijai ir Estijai šis geležinkelis gerokai palengvintų ir pagreitintų žmonių keliones bei krovinių pervežimą iš Baltijos į Vidurio Europą.
Europos Komisijos narys Symas Kalasas pabrėžė, jog „Rail Baltica“ yra Europos transporto tinklų prioritetinis projektas. „Rail Baltica” geležinkelis yra įtrauktas į Europos Komisijos komunikatą „Biudžetas Europai 2020“ kaip Baltijos ir Adrijos (Austrija ir Italija) jūras jungiantis transporto koridorius, kuriam numatoma finansinė ES parama.
Kitas trišalis Prezidentų susitikimas įvyks kitąmet Lietuvoje, nes mūsų šalis vadovaus trijų Baltijos šalių bendradarbiavimui.
Tik nesuprantu, ką ten veikia Komorovskis. Gal Lenkija irgi tapo Baltijos šalimi? Ketvirtąja? O gal atvyko revizuoti Latvijos ir Estijos švietimo įstatymo ir lenkų pavardžių rašybos?
O RailBaltica per kur vesti, gal per Baltijos jūrą? Žmonės. Gal pasistenkim nebūti “dalbajobai”. 🙂
Man irgi keista, kad ten išdygo Kamarauskas, bent jau lietuviška žiniasklaida jo kažkodėl tekstuose nemini. O nuotraukoje matyti.
Man asmeniškai, tai nėra nuostabos, nes Rzeczpospolitoj išskaičiau, kad jis šiandien vyksta į Tallinn’ą .
Kaip sekėsi Giedraičiuose?
Lenkija, kai jai naudinga pamiršta ir lenkų tautinę mažumą Lietuvoje. Jų valdininkai jau seniai teikė jų valdžiai siūlymus, kad naudinga dalyvauti statant Visagino AE., nes gerai uždirbs Lenkijos firmos (kai kurios jų dalyvauja AE statyboje Suomijoje).Ir įgaus patirties. Gal prieš metus Lenkijoje buvo teikiamas siūlymas Lenkijos Vyriausybei kad net Lenkijai verta iki 1 milijardo zlotų sumokėti dalyvaujant toje statyboje, kad tik gauti užsakymus.
Suomiui: “Rail Baltija” jungia ir Helsinkį, bet Suomijos prezidentė nesibrovė į Baltijos šalių trijulę. Šiaip įsidėmėk, “suomi”, – Lenkiją gerokai erzina Lietuvos orientavimasis į Skandinaviją. Todėl ji kaišios savo ilgą nosį visur, kur tik galės. Ne tik nosį, bet ir pagalius.
Gaila, kai žmogus užsiciklina. Norėčiau, vis dar, išlaikyti neblogą nuomonę apie jus, bet kuo toliau, tuo labiau ji mažta, jūsų paties pastangomis. 🙂 O šiaip, kartoju: – ar per Baltijos jūrą vesim likusią dalį kelio, tam kad aplenkti Lenkiją? Pasistenkim nesuvaikėti.
Maža, kas juos (lenkus) erzina, kur jie dėsis “žiemą basi”. Pasirinkimas pas juos nedidelis, aplink Lenkiją draugiškų šalių nedaug. Nebent Slovakija su Čekija, na dar Rusija(Baltarusija, Ukraina) su Vokietija. 😉 Kaip tik Lenkija “buduja” “autobanus”, greičiausiai tam, kad rusų T-90 ir vokiečių “Leopardai” greičiau Warszawa pasiektų. 😀
O mūsų dundukai, lai vysto uostus (gyliavandenius (Klaipeda, Butingė)), kad per Lenkiją nereikėtų furų stumdyti. Ir kuo greičiau, ir kuo labiau.
P.S. Lenkijoje geležinkelio vėžės keisti (siaurinti) juk nereikia, tad lenkų prezidento įsitrynimas į kompaniją tuo klausimu tikrai keistokas.