Antradienis, 1 liepos, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Gamta ir žmogus Gamta ir ekologija

Paskutinė kelionės į amžinybę stotelė

Vismantas Žuklevičius, www.alkas.lt
2011-10-31 13:00:46
10
Vėlinės | Alkas.lt nuotr.

Vėlinės | Alkas.lt nuotr.

„Žemėj jau ir taip mažai vietos, o kapinės vis plečiasi ir plečiasi. Aš norėčiau, kad mane sudegintų ir pelenus išbarstytų, nes kapas anksčiau ar vėliau vis tiek bus apleistas, o gyviesiems vietos reikia labiau nei mirusiajam. Be to, dar kiek laiko ir pinigų jam prižiūrėti reikia, o juk mirusiajam tas pat“, – sakė Žaslių miestelyje (Kaišiadorių r.) gyvenanti Stefanija Laukminienė.

Ar tikrai tebelaidojama tradiciškai?

Kapinių plotai šalyje vis didėj  Su žemės trūkumu kapinėms susiduria vis daugiau savivaldybių, o ir žemės kaina šalia miestų darosi aukso vertės. Jau 2006 m. Kauno savivaldybė sprendė klausimą, kur steigti naujas miesto kapines. Pasirinkusi Vainatrakio kaimą prie Rokų, laikinosios sostinės valdžia turėjo žemės savininkams permokėti net 16 kartų. O ką darysi? Laidoti žmones juk kur nors reikia.

Šį savivaldybių rūpestį bent iš dalies turėtų išspręsti šalies viduryje statomas krematoriumas. 2003 m. Kauno medicinos universitete uždarius vienintelį Lietuvoje krematoriumą, tautiečiai velionius kremuoti veža į Rygos arba Varšuvos krematoriumus. Apytiksliais duomenimis, dabar į gretimas šalis kremuoti per metus išvežama apie tūkstantį mirusiųjų. Kėdainių krematoriumo direktorius tikina, kad dar šiais metais pastatas atvers duris.

„Planuojame, kad gruodį jau turėtume pradėti veikti. Statybos jau praktiškai baigtos. Vyksta baigiamieji darbai – paleidimų ir bandymų etapai, kurie vyks mažiausiai mėnesį. Krematoriumas bus itin modernus ir automatizuotas. Darbuotojų daug nereikės – dirbs 4–6 specialistai“, – sakė „K2 LT“ bendrovės, įgyvendinančios krematoriumo statybas ir būsimą veiklą, direktorius Vytenis Labanauskas.

Paklaustas, kodėl žmogus turėtų norėti susideginti krematoriume, o ne tradiciškai būti palaidotas, V.Labanauskas pateikė 4 svarius argumentus. „Pirmiausia kiekvienas žmogus renkasi, kaip norėtų būti palaidotas. Jeigu žmogui nemalonu, kad jis gulės po žeme ir jo kūnas pradės irti – jis rinksis kremavimą. Kitam nemalonu būti sudegintam, tad rinksis tradicinį laidojimo būdą“, – kalbėjo krematoriumo direktorius.

„Galima būtų dar diskutuoti, kuris laidojimo būdas yra tradicinis. Mes grįžtame prie senųjų lietuvių tradicijų, kai mirusiuosius sudegindavo“, – sakė Lančiūnavos kaime (Kėdainių r.) gyvenanti Stasė Vilčinskaitė.

Pasak V.Labanausko, antras svarbus argumentas, dėl ko reikėtų rinktis kremavimą, yra praktiškumas. „Kapinių plotai didėja, jie tolsta nuo gyvenamosios vietos, tad kapus prižiūrėti ir lankyti tampa vis sunkiau. Šiuolaikinis žmogus laiko turi vis mažiau, transportas brangsta. Senose kapinėse dažnai nėra vietos kitus šeimos narius palaidoti, tad geriausia išeitis – kremuoti ir urną palaidoti tame pačiame kape. Dauguma jaunų žmonių nenori būti našta artimiesiems – kolumbariume saugoma urna su velionio palaikais didelės priežiūros nereikalauja“, – sakė V.Labanauskas.

Su direktoriaus žodžiais sutinka ir S.Vilčinskaitė: „Ateis laikas, kai žmonės fiziškai nepajėgs apvažiuoti visų giminės kapų.“

Atitinka visus pasaulinius standartus

Pasak krematoriumo direktoriaus, kremavimas gali būti ir pigesnis už tradicinį laidojimą – viskas priklauso nuo velionio laidojimo vietos, karsto ir kitų dalykų. Neoficialiais skaičiavimais, kūno kremavimas ir pervežimas į kaimyninę šalį kainuoja apie 4–5 tūkst. Lt. Numatoma kremavimo kaina Kėdainiuose – 1 300 Lt (be PVM).

Vilnietė Rūta Jankauskienė savo mamą palaidojo prieš metus: „Pats pigiausias laidojimo variantas –  9 tūkst. Lt. Jei būtų buvusi galimybė kremuoti, nereikėtų 800 Lt mokėti už duobės kasimą ir dar 6 tūkst. Lt už paminklą.“ Kremuojant, primena V.Labanauskas, nereikalingas brangus karstas, o ir salė atsisveikinti bus suteikiama nemokamai.

O dauguma provincijoje kalbintų žmonių įsitikinę, kad kremuoti būtų brangiau. „Paminklą galiu ir už 200 litų gauti“, – sakė viena kaimo moteris.

„Nepagarba kremuotiems palaikams būtų rodoma neribotą laiką juos laikant namuose arba kitose pagal krašto tradiciją neįprastose mirusiųjų palaikų laikymo vietose. Laidojimu negalima vadinti pelenų išbarstymo ant žemės ar vandens paviršiaus. Kremuoti palaikai turi būti laidojami žemėje arba kolumbariumuose“, – laiške dėl Žmonių palaikų laidojimo įstatymo prieš kelerius metus rašė Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius.

Žemės trūkumas – ketvirtas V.Labanausko įvardijamas argumentas. „Kiekviena savivaldybė turi pasirūpinti joje gyvenančio žmogaus palaidojimo vieta. Tačiau šalia miestų kapinių vis mažiau, jos nukeliamos tolyn į provinciją, nes žemės trūksta kitoms reikmėms“, – pasakojo krematoriumo vadovas ir pridūrė, kad kremavimas ir ekologiniu požiūriu yra geriau nei miesto rajonais tampančios kapinės.

V.Labanauskas tikina, kad Kėdainių krematoriumas bus vienintelis iš aplinkinėse šalyse esančiųjų, kuriame artimieji galės palydėti ir net patys dalyvauti kremuojant velionį. „Dalyvaudamas kremavimo procese žmogus įsitikins, kad jokios apgaulės ar kito velionio pelenų nebus įpilta į urną. Rygos ir Varšuvos krematoriumuose viskas vyksta už uždarų durų, o mes leisime žmonėms patiems viską stebėti“, – pasakojo būsimojo krematoriumo vadovas.

Trečiadienį V.Labanauskas grįžo iš Vokietijos, kur apžiūrėjo modernius vokiškus krematoriumus. Vokiško tipo krematoriumas bus ir Kėdainiuose. „Lietuvos krematoriumas bus itin ekologiškas, atitinkantis visus ES standartus. Kaimyninės šalys tuo negali pasigirti. Valymo įrenginiai mums kainavo daugiau nei visi kiti – tai rodo griežtą ekologinį požiūrį. Kėdainiuose sumontuota pati naujausia ir moderniausia įranga, kokia tik šiuo metu gaminama pasaulyje, – Kėdainių krematoriumo pranašumus vardijo jo vadovas. – Galima drąsiai teigti, kad nuo Vokietijos sienos iki pat… Kinijos tai bus pats moderniausias krematoriumas, atitinkantis visus pasaulinius standartus ir reikalavimus.“

Kremuosis dešimtadalis lietuvių

2008 m. pabaigoje buvo atlikta visuomenės apklausa, kuri parodė, kad jau tuo metu 18 proc. respondentų (iš daugiau kaip 1,1 tūkst.) norėtų būti kremuoti.

Paklaustas kodėl krematoriumui buvo pasirinkti Kėdainiai, V.Labanauskas pabrėžė, kad Lietuva nėra tik Vilnius ar didieji miestai. „Mes teiksime paslaugą visai Lietuvai, o Kėdainiai yra Lietuvos viduryje. Įsikūrėme pramoninėje zonoje, kur arčiausi gyvenamieji namai yra daugiau kaip už 3 km, tad gavome ir kėdainiškių sutikimą čia kurtis“, – sakė krematoriumo vadovas.

Pasaulyje krematoriumai sparčiai pradėti statyti po Antrojo pasaulinio karo. Daugiausia jų pastatyta Japonijoje, kur kiekvienas žemės lopinėlis yra labai vertingas. Čia kremuojama net apie 98 proc. mirusiųjų. Čekijoje kremuojama 95 proc., Didžiojoje Britanijoje – 70 proc., Danijoje – 69 proc., Švedijoje – 65 proc., Šveicarijoje 63 proc. mirusiųjų. Vokiečių apskaičiavimu, Lietuvoje pirmais metais gali būti kremuojama apie 10 proc. mirusiųjų.

Danijoje krematoriumų išskiriama šiluma panaudojama bažnyčioms šildyti. Berlyno centre įkurtas krematoriumas šildo visą gyvenamąjį kvartalą nemokamai. „Deja, pas mus energija šildys orą. Nenorime, kad visuomenė sprendimą efektyviai panaudoti energiją priimtų kaip pasinaudojimą kūnų energija komerciniais ar pan. tikslais. Manau, tai pakankamai jautrus klausimas, todėl kol kas sprendimas yra toks“, – konstatavo Kėdainių krematoriumo direktorius.

Senovės baltai savo artimuosius laidodavo trejopai: medžiuose, žemėje ir degindavo. Kilmingesni buvo sudeginami, mat baltai manė, kad deginimas yra lengvesnis sielos išlaisvinimas iš kūno. Tarpukario Lietuvoje mirusiųjų palaikų kremavimas buvo įteisintas 1932 m. Po ketverių metų pradėjo veikti pirmas ir vienintelis šalies krematoriumas Kaune. Laikinojoje sostinėje krematoriumas tapo sensacija, ypač tarp inteligentų. Daugelis to meto garsių Lietuvos menininkų ir mokslininkų viešai bei savo testamentuose skelbdavo, kad pageidauja, jog po mirties jų kūnus sudegintų.

***
Gedulas.lt siūlo kokybiškas kremavimo paslaugas, urnas.

Spausdinti 🖨

Nėra susijusių.

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 10

  1. Artūras Gotautas says:
    14 metų ago

    Kada įkursim “Senojo Tikėjimo” arba “Baltų” kapinaites?
    Ateis anksčiau ar vėliau mus paskutinioji..Manau būtų visiems ne prošal tokiose kapinaitėse atgulti..
    Suprantu,kad norisi palaikus prie Ąžuolo išberti,ar Nemuno slėnyje,ar piliakalnio papėdėje,bet nebus tai ta vieta,kaip tavojo atminimo ženklas,nes gali labai greitai “privatizuoti” kokie “Briuselio kopūstai”.Gyvenant dabartinėje “demokratinėje” valstybėje reikia turėti visa tai patvirtinančius dokumentus ir leidimus.
    Yra Lietuvoje daugybę senųjų kapinaičių,galėčiau paminėti Krekenavos senąsias kapinaites,jos uoliai prižiūrimos ir tvarkomos,bet jose persipynusios Religijos…dėję…
    Kreipiuosi į visus “Senojo Tikėjimo” brolius ir seses,ar įmanoma šiai dienai bendromis pastangomis įkurti nekrikščioniškas kapinaites?Kad ir bet kuriam Lietuvos kampelyje,tarkim Pogojukų sen. ir t.t.
    Latviai kaip ir visad kartoju dešimt žingsniu prieky mūsų…jie šiai dienai turi dvejas “Senojo Tikėjimo” kapinaites.
    Žemės užteks tikrai Lietuvoje,tuo labiau tikriems Lietuviams.
    Ačiū.

    Atsakyti
    • suomis says:
      14 metų ago

      Geriausia yra paleisti pelenus pavėjui. Laisvas gimei, laisvas ir iškeliauji.

      Atsakyti
      • suomis says:
        14 metų ago

        Nes, dievai neturi kapų…

        Atsakyti
        • Vilmantas Rutkauskas says:
          14 metų ago

          Tai galbūt būtų ne tik Baltų, ir Baltų dievų buveinė.

          Atsakyti
        • Artūras Gotautas says:
          14 metų ago

          Geriausiai įvardinti save vardu ir pavarde,nes aš bendrauti noriu (pa)žinodamas žmogu ir tai daryti,kol esu gyvas.
          Pelenus paleidžia ir dabar (pa)vėjui. Laisvas negimsti,nes esi pririštas prie savo Mamos virkštelės..O iškeliauji vienaip, ar kitaip į Šventą Žemę.
          Kiekvienas žmogus-tai Pasaulis,kuris kartu su juo gimsta ir kartu miršta.Po kiekvienu paminklo akmeniu guli Pasaulio istorija….
          Nėra nė vieno žuvusio dėl laisvės kapo,ant kurio nebūtų sudygusios Laisvės sėklos,teikiančios Gyvybę naujiems daigams..

          Atsakyti
  2. lyvis says:
    14 metų ago

    Savo krematoriumą galvoja daryti Tauragės raj Ožnugaryje žynis Kęstas Juškys. Bet laidojimas pagonybės laikais buvo keturbudas: 1) užkasant į žemę , 2) pakariant į medį, 3) sudeginant ir 4) laidojant į vandenį. lyvis

    Atsakyti
    • Vilmantas Rutkauskas says:
      14 metų ago

      Priminei K. Juškį.
      Kaip tik rytoj penkiese nuo Kauno važiuojam į Vilkiją, kur jis 11 val. šventins kažkokį Aukurą. Kaip tik, jei bus proga, aš jo apie tą krematoriumą paklausiu.
      Vakare į čia parašysiu – ką girdėjau.

      Atsakyti
      • Vilmantas Rutkauskas says:
        14 metų ago

        –
        Kažkiek kažką norėčiau papasakoti .
        Ant Veliuonos piliakalnio (visai šalia, kur stovi Veliuonai skulptūra), Kęstutis Juškys su žmona, jau ten stovinčiame Aukure užkūrė Ugnį. Kažkoks drožėjas Algimantas iš Prienų ant greta stovinčio ąžuolo aukštai pritvirtino ąžuolinę lentelę su užrašu :
        2O11.11.02 AUKURE BUVO UŽDEGTA ŠVENTA UGNELĖ GABIJAI. Na, reikia tikėtis, – buvo kalbama, – kad jos gal nenuplėš.

        Buvo žmonių nedaug – gal kiek virš dvidešimt. Atliktos nedidelės apeigos, po kurių, mano nustebimui, Juškys ranka keletą kartų atliko kažkokią Austėjos žegnonę ( taryt Ž raidėje – su ja nesutikčiau, bet tai atskira kosmo polio tema – visvien trokštantiems atlikti žegnoną …).
        Vėliau Antanas Aleknonis įspūdingai sudainavo Prūsų giesmę – ir tas visiems patiko. Buvo ir Valdas Pukas, jis papasakojo apie aplink esančius piliakalnius, ir kad kai kurie apleisti
        –
        Ant to Aukuro įspūdingo keturkampo akmens yra iškalti įspūdingi žodžiai :
        PRISIMINK, KĄ PRIVALAI.
        –
        Buvau nusivežęs Elvyros Petraitienės nulipdytą skulptūrėlę – tiesiog jai pasišilti ištiestas rankeles.
        Su Antanu nuo to šalia esančio ąžuolo prisirinkome gilių – gilių kavai virti. Ir visiems priminiau, kad štai tokiu būdu religija taryt tampa gyvenimo būdu – jei iškiltų toks klausimas. Beje, Antanas tą dieną keltu persikėlė per Nemuną ir 10 kilometrų pėsčias atėjo iki Aukuro.

        Atsakyti
        • Vilmantas Rutkauskas says:
          14 metų ago

          Žinys Kęstutis Juškys sakė, kad krematoriumo svajonė – tai jo svajonė.

          Atsakyti
  3. savas says:
    14 metų ago

    KREMUOT IR PALAIDOT PASODINANT MEDĮ IR VIETOJ KAPINIŲ BŪTŲ PARKAI,PRIE MEDŽIO GALIMA UŽRAŠYT PAVARDĘ VARDĄ ,……………………

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Daugiabutis
Lietuvoje

Daugiabučių gyventojams teks plačiau atverti pinigines

2025 07 01
Sukčiavimas internete
Gamta ir žmogus

Sukčiai kuria netikras draudimo svetainės

2025 07 01
Šilumos siurblys
Energetika

Nuo liepos – kvietimas paramai už šiuolaikinius šildymo įrenginius

2025 07 01
„Wizz Air“ lėktuvas
Lietuvoje

Atnaujinami skrydžiai tarp Vilniaus ir Bilundo

2025 07 01
Nacionaliniai architektūros apdovanojimai
Gamta ir žmogus

Panevėžyje apdovanoti geriausi šalies architektai

2025 07 01
Šauktiniai | KAM, I. Budzeikaitės nuotr.
Lietuvoje

Šauktinių sveikatos draudimas bus apmokamas valstybės

2025 07 01
XXII tarptautinė tradicinių šokių stovykla Salų dvare
Etninė kultūra

Į Salų dvarą kviečia XXII tarptautinė tradicinių šokių stovykla

2025 07 01
Autobusas
Lietuvoje

Nuo liepos sostinėje keičiasi kelionių kainos

2025 07 01

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • +++ apie M. Navys, M. Sėjūnas. JAV pralaimėjimas. Ar pergalė Irane?
  • +++ apie K. Urba. Kultūros kongreso jubiliejaus pamokos
  • Mikas apie Seime – apskritojo stalo diskusija „Tauta ir Konstitucinis Teismas: kaip atkurti pasitikėjimą?“
  • >Vilna apie M. Navys, M. Sėjūnas. JAV pralaimėjimas. Ar pergalė Irane?

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Daugiabučių gyventojams teks plačiau atverti pinigines
  • Sukčiai kuria netikras draudimo svetainės
  • Nuo liepos – kvietimas paramai už šiuolaikinius šildymo įrenginius
  • Atnaujinami skrydžiai tarp Vilniaus ir Bilundo

Kiti Straipsniai

Kėdainių senamiestis | D. Garbačauskienės nuotr.

Išrinktos 2026, 2027 ir 2028 metų Lietuvos kultūros sostinės

2024 10 16
Tiltas per Nevėžį | vialietuva.lt nuotr.

Prasideda tilto per Nevėžį Kėdainiuose tvarkymo darbai

2024 09 26
Tiltas | vialietuva.lt nuotr.

Netrukus prasidės tilto per Nevėžį Kėdainiuose atnaujinimas

2024 08 09
Kėdainiai | Vikipedijos nuotr.

Kėdainiai prisistato – didinga istorija ir kultūriniais papročiais apipintas miestas

2024 05 30
Tiltas | vialietuva.lt nuotr.

Bus atnaujintas tiltas per Nevėžį Kėdainiuose

2024 05 10
Eismo kryptis | lakd.lt nuotr.

Atnaujinamas eismas Kėdainių tiltu per Nevėžį

2023 06 16
Eismo kryptis | lakd.lt nuotr.

Bus leidžiamas eismas tiltu per Nevėžį

2023 05 18
Kėdainiai rinko gražiausius lietuviškus įmonių pavadinimus | vki.lrv.lt nuotr.

Kėdainiai rinko gražiausius lietuviškus įmonių pavadinimus

2023 05 11
G. Nausėda: 5 žingsniai Rusijai sustabdyti

Prezidentas ragina stiprinti smulkųjį verslą

2023 01 31
Mirusiojo sudeginimas, urnos ir laidotuvės: kokios naujovės pasiekė Lietuvą?

Mirusiojo sudeginimas, urnos ir laidotuvės: kokios naujovės pasiekė Lietuvą?

2022 05 26

Skaitytojų nuomonės:

  • +++ apie M. Navys, M. Sėjūnas. JAV pralaimėjimas. Ar pergalė Irane?
  • +++ apie K. Urba. Kultūros kongreso jubiliejaus pamokos
  • Mikas apie Seime – apskritojo stalo diskusija „Tauta ir Konstitucinis Teismas: kaip atkurti pasitikėjimą?“
  • >Vilna apie M. Navys, M. Sėjūnas. JAV pralaimėjimas. Ar pergalė Irane?
  • P.Skutas apie Seime – tarpinstitucinis susitikimas dėl dirbtinio proto klastojamų žurnalistų veidų ir balsų
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Jono Basanavičiaus kapas Vilniaus Rasų kapinėse

Tautininkai kviečia per Vėlines pagerbti valstybės kūrėjus

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | lėktuvų bilietai

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai