Ilgai džiaugęsi švelniais saulėtais rudeniškais orais tik trumpam sulaukėme pirmųjų rūsčių rudeniškų dienų. Net ir nesant šalnų, gamtos reiškiniai vyko pagal savo kalendorių. Pirmieji kaip ir kasmet pagelto pelkėje augančių beržų lapai. Tik tik jau vėliau žalumą prarado ir smėlynuose įsikūrę medžiai. Rudeniška aukštapelkė atrodo itin patraukliai. Gražiai nugeltusių saidrų apsuptos žaliuoja pušelės, kur ne kur išsiskiria žali, raudoni kiminų ploteliai.
Nepaprastai puošnūs ir Gličio pelkėje augantys pušynai su gražiai geltonuojančiais melvenių sąžalynais. Sausumoje pavieniui dar žydi dirvinės buožainės, mėlynuoja apskritalapių katilėlių taurelės, juodalksnyne raudonuoja kuklūs raudonstiebių snapučių žiedeliai, tebežydi raudonžiedės notrelės. Juodalksnyno pakraštyje prieš šalnas stebėta žiedą išskleidusi baltažiedė plukė, paežerėje geltonais žiedais pasipuošė pelkinė puriena, o štai aukštapelkėje stebėjome ir pavieniui pražydusią siauralapę balžuvą. Atvirose sausmėse kur ne kur geltonuoja žydinčios vienagraižės kudlės.
Vienas po kito iš gamtovaizdžio dingsta šilumą mėgstantys gyvūnai. Dar ne taip senai palei vandens telkinius skraidė vėlyvi žirgeliai. Paskutinių naktų šalnos trumpam sustingdė ramybės šiltakraujams neduodančius įkyrias kraujasiurbes briedmuses. Įdienojus Viešvilės stovinčio vandens užutėkiuose vikriai ratais zuja vandens vabalų sukučių pulkeliai. Dar nereta išvysti bešokuojančią pievinę varlę, bet roplių jau nebematyti. Pakelėje ramiai tįsantį jauną paprastąjį žaltį paskutinį kartą stebėjome spalio penktąją.
Mažiau besigirdi paukščių balsų. Aptilo energingai giedojusios jerubės. Dabar jas retai beišgirsi. Su rudeniu atsisveikino spalio pradžioje skambiai tilindžiavusios pilkosios pečialindos. Bet dar prieš kelias dienas saulės nutviekstoje pelkėje vidurdienį burbuliavo tetervinai. Rezervato kaimynystėje ant pamiškės sodybos stogo tupinėja ir net giedoti bando gana vėlai mūsų kraštą paliekanti dūminė raudonuodegė. Kiekvienas gyvybės krustelėjimas dabar kur kas labiau krinta į akis nei visokeriopo bruzdesio prisotintoje pavasario ar vasaros gamtoje.
Bebrai renčia, stiprina užtvankas. Versdamasis per viršų šniokščia išsiliejusio upelio vanduo, užtvindydamas ir dalį slėnio. Pakrantėse pagraužti boluoja beržai. Nesant bebrų mėgstamų drebulių jie yra pagrindiniai mitybiniai medžiai. Pievose, net kelkraščiuose ar tarpvėžėse tamsuoja šernų išverstų velėnų lopai. Čia pat ieškodami žaliuojančios žolės lankosi stirnos bei elniai. Beje prieš keletą dienų pakelėje stebėta stirna su trimis jaunikliais. Šie žvėrys dažniausiai veda dvynius ir tokia skaitlinga vada pasitaiko retokai.
Jau ne pirmas paeiliui ruduo, kada pelkės atėjusįjį pasitinka nuo drėgmės gausos žliugsinčiais samanų patalais. Jos tarsi atgimė iš naujo. Matyt, dėl vandens pertekliaus kai kur pelkių pažemėjimuose išnyko spanguolės. Nors ir reiklūs drėgmei šie šlapynių augalai nepakelia nuolatinio užmirkimo. O tai tęsiantis ne vienerius metus vietoje spanguolių ima įsigalėti iki šiol tebežaliuojantys kupstiniai švyliai. Iš pelkių ištekėjusios Viešvilės vaga vandeninga, apsupta žemumose įmirkusių slėnių. Tik kai kur vagos išplatėjimuose išnyrusiose seklumose per tamsų vandenį galima įžiūrėti smėlėtą dugną. Šiemet vienas iš nedažnai pasitaikančių atvejų, kuomet visus metus be pertrūkių Viešvilę pamaitina pelkių vanduo, kuris iš upelio aukštupio dabar plūsta gana gausiai.
Kaip įpusėjusio rudens ženklai stebėti pavieniui ar padrikai būreliuose kartu su paprastaisiais kikiliais nuolat skrendantys šiaurės kikiliai. O štai spalio septynioliktąją gailiai cypdami net vidurdienį skrido kiti „šiauriečiai“ baltabruviai strazdai. Virš rimstančio miško vis pralekia giroje besiblaškantys eglinių kryžiasnapių pulkeliai, sučirendami nuplazda dirviniai vieversiai. Giles išbarstė ąžuolai. Tad nebeliko čia besilankiusiųjų kėkštų, kurie daugumą jų jau spėjo surinkti. Greta rezervato augantys bukai šiemet subrandino ir jau išbarstė gausų riešutėlių derlių. Kažkada netolimose rezervato apylinkėse pietiniame girios pakraštyje žmogaus pasodinti medžiai kai kur pušynuose gana vešliai sužėlė ir suformavo tankius tamsius miškus. Sudygę iš, matyt, gyvūnų išplatintų sėklų, bukai pamažu plinta. Pavieniai jauni medžiai auga ir Viešvilės gamtiniame rezervate netgi tolokai nuo motininių medžių.
