Šiandien norėčiau priminti antikos filosofus, kuriuos savotiškai savinasi krikščionių propaganda. Teigiama, kad pagonys antikos filosofai savo veikaluose kalbėjo ne apie pagoniškuosius dievus, bet apie kažkokį abstraktų dievą, labiau artimą krikščionybei. Drįstu tuo abejoti. Toje pačioje Robin Lane Fox knygoje “Pagonys ir krikščionys” pasakojama apie Plutarchą, pagonį graikų filosofą, kuris net du savo veikalus skyrė mistiškąjai Klėjai. Klėja buvo Delfų orakulo žynė, tarnaujanti Didžiajai Deivei. Išlikę šaltiniai rodo, kad Klėja buvo kilusi iš aristokratų šeimos. pats Plutarchas, įžangoje kreipdamasis į ją, teigia, kad ji yra knygų mylėtoja, nepaprastai išmintinga moteris. Jai jis skiria sunkiausiai perskaitomus ir suprantamus savo dialogus, tuo parodydamas, kad laiko ją galinčia perprasti tokią filosofiją.Plutarchas, kaip rodo istoriniai šaltiniai, su Delfų orakulu konsultavosi dažniau, nei galima pagalvoti.
Prie Delfų šventyklos būriavosi ir daugiau filosofų. Šventykloje vyko nuolatinė diskusija tarp jų apie dievų prigimtį. Ypatingai su šventykla buvo susijusi stoikų mokykla. Skaitant paties Apolono pranašystes, sueiliuotas hegzametru, galime matyti, kad net pats dievas, rodos, naudojosi stoikų autoriais ir juos beveik tiesiogiai cituodavo. Nekyla abejonioų, kad iš stoikų mokyklos buvo kilęs ne vienas graikų žynys.
Šie ir kiti pavyzdžiai, kuriuos raginu susirasti patiems, yra įrodymas, kad antikos civilizacijos religingumas negali būti priskirtas tik tamsiems kaimiečiams. Aplink šventyklas būrėsi menininkai, rašytojai, filosofai, aristokratai. Jie tapdavo žyniais ir tai buvo laikoma viena iš garbingiausių tarnybų.
Jei jau pats Apolonas “buvo” stoikas 🙂 🙂 🙂 , tai aišku, kad jokių dievų nėra ir niekada nebuvo.
Gal geriau vienąkart savo rašiniuose pradėti remtis į žemę, kaip sako komentatorius Sovmaras?
Pakalbėjai čia apie save ir Sovmarą.
O ar tai ne tiesa ką aš sakau?
O dėl dievų, tai irgi.
Pirmas komentaras taikytas autorei.
Ne apie, o kam.
Dar kartą kartoju, siūlau skaityti atidžiai, akd paskutiniuose dviejuose tekstuose norėjau skaitytoją supažindinti su Robin lane Fox studija. Mintys ne mano. tą pabrėžiau pirmuose sakiniuose. Antra, tai aš puyikiai suprantu, kad žyniai greičiausia patys rimavo atsakymus, nes kaip ir daugelis poetų šiais laikais – tikėjo, akd juos įkvepia mūzos, akd tai ne jų talentas, bet dovana iš anapus. 🙂
Šitai mes supratome, ale kur atsiribojimas nuo dievų? 🙂
Nėra.
Kodėl turėčiau atsiriboti nuo dievų, kai rašau apie dievus? kas čia per nesąmonė. tai gal man kaip sovietiniais laikais, stengtis nufilmuoti bažnyčią taip, kad kryžiaus kadre nesimatytų, kitaip piktas cenzūros ministras neišleis reportažo? nesvaik. 😀 Aš cenzūra neužsiimsiu> kai kalba eina apie senovės žmonių dvasingumo tyrimus, minėjau ir minėsiu dievus, nes tai tiesiogiai su Jais susiję.
Na, aš manau, kad pati netiki į dievą.
Todėl galima būtų tai ir parodyti (kad nebalamūtinti visokių algių – jiems ir taip to protelio ne prūdai, o jei dar kas prikarkia kokių niekų, tai jie visai išberazumėja. 🙂
Ir tenka policijai juos stramūžinti.).
Jei trumpai, tai tokiais atvejais dera kalbas pabaigti (apie dievus 🙂 ) V.Šukšino apsakymo Kritikai herojaus Senelio žodžiais: ” bezdalas – taip nebūna.” 🙂
nu į Dievą krikščionišką netikiu, bet senųjų lietuviškų dievų galia ir teisingumu aš tikiu ir gerbiu Juos kaip ir kiekvieną dvasią šioje visatoje ir šiame pasaulyje. Pagonybė kyla tiesiai iš mokslu. C. sagan yra pasakęs: ” mokslas nebūtinai yra kliūtis dvasingumui, mokslas taip pat gali būti gilus dvasingumo šaltinis. jei mokslininkas tiria gamtą, toliau rašo Sagan, jis pradeda gerbti ją kaip nepažintą, nesuvokiamą, galingą, aukštesnę realybę. 🙂 Todėl niekada nepiktžodžiausiu prieš pagoniškuosius dievus. saulė yra. Kiekvienas, pažvelgęs į dangų, ją mato> Ir aš tikiu, kad ta Saulė turi sielą. vadinasi tikiu, kad ji yra dievas. ir man visai negėda pripažinti, kad turiu įprotį sveikinti kylančią Saulę.
Pati matot, kad jokių dievų nerandat, tik jums patinka tas žaidimas ir tiek.
Į sveikatą! 🙂
Šią Autorę visi labai gina. Ji – taryt vaidilutė.
Na, kol kas gynėjų – tik V.Rutkauskas. 🙂
Tai tik tavo tikrasai lietuvi tiesa, yra ir kitų tiesų mokykis jų išklausyti ir nebijok pabandyti jas suprasti ir nes žiūri tik per viena prizmės lūžio kampa, nebijok pažiūrėti ir per kitus kampus pamatysi, o gal net ir suprasi tau taip norimus paneigti dalykus, būk visapusiškas nebūk puslaidinikis kuris tik elektros srovę praleidžia tik į vieną pusę… 🙂
Šneki kaip žydas, elgiesi kaip žydas, tai ir esi – žydas? 🙂
Kas baisiausia, visi mes kažkiek genetikoj nužydinti, nes ,tarkim, kažkas iš mūsų tėvų ar tėvų tėvų yra buvę žydkrikščionys.
Nėra jie žydkrikščionys, nes jiems tai – tik tradicija arba tam tikrų situacijų reglamentas.
Pvz., laidotuvėse esu matęs tik vieną kunigą (tokį senutėlį, viena koja šleivą, bet, manau, labai įtikėjusį ir tikrą savo darbo meistrą), kuris laidotuvių namuose taip sugebėjo berti savo burtažodžius, kad visi noriai dalyvavo tame – kada reikia atsistodami, kada reikia prisėsdami. Na, tiesiog tai buvo tikras burtininkas.
Tai tokiu atveju negalvoji – tikra čia viskas ar ne, bet darosi net įdomu dalyvauti. Dėl to įdomumo, manau, žmonės dažnai ir gieda ar kitur sudalyvauja.
Jie nėra žydkrikščionys.
Žydkrikščionys yra blogiečiai, kuriems svarbu ne žmogų paguosti, ne palydėti jį į anapus ir t.t, o prisikimšti kišenes, ištratinti šeimininkę ar pasipederastinti kur nors kitam mieste, o ne užsiimti dvasine veikla, kada, jei tai daroma nuoširdžiai, nebe taip svarbu forma – svarbiau yra skleidžiamas gėris.
taigi anot tamstos dvasiniais dalykais užsiimti nesąmonė, o dievai neegzistuoja.
Skirkim dvasinius dalykus nuo akivaizdžios nesąmonės.
Nors ir mielos kai kada. Kai kam.
Pagoniška dvasia Tavoji ,
Ugnelė romuvų šventoji ,
Perkūno žaibuose pradėta ,
Žemynos įsčių išnešiota…
Gaila, mūsų dvasios ir Žemės žyniai nebuvo užrašomi, beliko religinis Ugnies mūsuose užtaisas, ar bent pagarba Ugniai.
Anot Gintaro Beresnevičiaus, ta religija taip buvo įaugusi, kad nebesivadino religija.
Va va – nebesivadino.
Vadinasi, jos ir nebuvo – tai tik įprotis ką nors daryti vienaip ar kitaip, sakyti vienaip ar kitaip.
pvz., GIRTUOKLIAI TA PRASME TURI DAUG TOKIŲ PRIEŽODŽIŲ, POSAKIŲ, TRADICIJŲ IR T.T, IR PAN.
BET TO NIEKAS NEVADINA RELIGIJA.
O sako, kad tai – priklausomybė, kas yra gydytina, šalintina.
Kaip ir pederastizmas, pvz., dėl ko jau, manau, nesiginčys niekas?
Todėl ir VISOS RELIGIJOS YRA PRIKLAUSOMYBĖ ir niekas daugiau.
Netgi, sakyčiau, kad senovės lietuviai nebuvo nei religingi, ką jiems bando pripiešti, nei kvaili.
Todėl iš čia išvada: jokios religijos senovės lietuviai neturėjo, o jie tiesiog įvertino gamtą kaip jų būtį nulemiantį veiksnį, kas yra objektyvu, o ne subjektyvu – kaip, kad visokie tikėjimai ir pan.
Taigi, priklausomėbė, patapusi gyvenimo būdu, ir yra tai gyvenimo būdas.
Kada priklausomybė, tada jau nebe gerai – visada svarbu neprarassti realybės suvokimo arba, kaip sako komentatorius Sovmaras, nors kiek kojomis remtis į žemę.
Kitaip išglušti galima.
Pagonys – labiausiai ir remiasi į savo Žemę, o ne “nors kiek” , kaip ten sakė Sovmaras.
Daugiau ar mažiau – nebe taip svarbu, svarbu, kad nenublūsti.
G.Beresnevičiaus tai gaila: na, nusigėrė žmogus, pasikoliojo, pasidraskė, bet tai neleidžia jo kaip šunies kišti į bagažinę ir nudusinti (girtas žmogus dėl to, dažniausiai, ir netelpa savyje, nes alkoholis taip jį paveikia, kad tik judėdamas jis gali per prakaitą nuo jo išsivaduoti – kitaip širdis gali ir neišlaikyti. Kas ir atrsitiko).
Pikti liežuviai plaka, kad tai – lenkomanų darbas?
Kaip sako V.Landsbergis, kas gali paneigti, kad taip išaukštinusį lietuvius mokslininką nužudė pagal užsakymą lenkomanų?
O taip gali būti, nes jis ten dažnai nueidavo, kad išsivalyti galvą tokiais metodais. Taigi – maršrutas aiškus, belieka pritaikyti momentą. Kiek yra žinoma jį mušė ir apsaugininkai.
Visi tie, kurie bent kiek su juos fiziškai kontaktavo, turėjo būti įtariami dėl nužudymo?
Bet ar buvo?
Vargu.
Nes “Lietuvos nebėr”, kaip sakė K.Binkis.
G. Beresnevičius išgėręs būdavo agresyvus ir priekabus. Galbūt tai galėjo būti savotiškas jo kerštas tokiai Lietuvai, kokios jis jau nenorėjo matyti. Jis norėjo matyti Lietuvą pagonišką.
Vienžo, religija – opiumas liaudžiai, kaip sakė O.Bender-bėjus. 🙂
Ką dar sakė koks benbėjus ?
Kuriuo klausimu? 🙂
Tai nėra taip svarbu – ką sakė koks ten Bėjus.
Nes, anot Jono Mačiukevičiaus :
Savi kalnai greičiau įveikiami,
Savos bedugnės kartais turi dugną,
Todėl kieme ar patvory
Saviems dievams užkurk Tu Ugnį.
Kad, būdami širdy ar debesy,
Valdydami audras ar vėjo gūsį,
Žinotų, kur dabar esi
Ir jaustų, kur rytoj Tu būsi.
Žinia – savi marškiniai arčiau kūno.
Bet protingo žmogaus mintis, kad ir kitur pasakyta, tikrai yra vertas daiktas.
Pats tu žydas tikresnio kai tu žydo nė su žiburiu nerasi, nes tik žydas gali taip varyti ant kitų.
Tu man taip atrodo, kad net ne žmogus kažkoks ateiva nusileidas iš kažkur ir nesuprantantis žmonių gyvenimo būdo vis tas tau negerai anas nesuprantama, ką dar do nesamonę surašysi, pasimetęs esi tarp pelkių ir nerandi kulgrinos, kad galėtum atsistoti stabiliai vis klampoji blaškaisi ir dar kitus bandai blaškyti….
Algi, ko tu ginčijiesi su tuo “tikru” lietuviu 😀 Jis gi akivaizdžiai nori tiesiog paerzint. 😀
Na, ne – aš tik kuo rimčiausiai svarstau jūsų straipsnį. 🙂
NERIMTAS KLAUSIMAS :
Kodėl tarp stoikų nebuvo stoikių.
CHA
Moterims, matyt, nebuvo priimta vazotis viešumoje ir dar filosofuoti.
O manai, kad jis mane nervina, nevisai taip bandau jį užknisti…Ir tik pasijuokiu iš tokio jo rašinėjimo..
Juokiasi tas, kuris juokiasi paskutinis – jau tau ateina paskutinioji. 🙂