Maisto priedai kūdikių ir mažų vaikų maisto produktuose dažniausiai nenaudojami

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, atsižvelgdama į visuomenėje kylančias diskusijas apie maisto priedų naudojimą, informuoja, kad maisto produktuose, skirtuose kūdikių ir mažų vaikų mitybai, maisto priedai nenaudojami, išskyrus atskirus, išimtinius atvejus. Atskiri atvejai nustatyti Lietuvos higienos normos HN 53:2010 „Leidžiami naudoti maisto priedai“ 11 priede. Šiame dokumente nurodyti 68 maisto priedai, kurie gali būti naudojami.

Maisto priedų naudojimo sąlygos yra griežtai apibrėžtos, nustatyti didžiausi leistini jų kiekiai ir konkrečiai nurodyta, kokiose maisto produktų, skirtų kūdikių ir mažų vaikų mitybai, grupėse jie gali būti naudojami. Pavyzdžiui, acto rūgštis (E 260) gali būti naudojama tik perdirbtuose grūdiniuose maisto produktuose ir maiste, skirtame sveikiems kūdikiams ir mažiems vaikams. O pieno mišiniuose ir specialios medicininės paskirties maisto produktuose šį maisto priedą naudoti draudžiama.

Atlikus Lietuvoje parduodamų maisto produktų, skirtų kūdikiams ir mažiems vaikams, analizę, nustatyta, kad dažniausiai naudojami maisto priedai – emulsikliai, stabilizatoriai ir rūgštingumą reguliuojančios medžiagos. Emulsikliai maisto produktuose naudojami norint sudaryti ar išlaikyti dviejų ir daugiau nesimaišančių medžiagų vientisumą, stabilizatoriai padeda išlaikyti pastovią maisto produkto sudėtį, o rūgštingumą reguliuojančios medžiagos naudojamos maisto produkto rūgštingumui ar šarmingumui sureguliuoti. Pavyzdžiui, rūgštingumą reguliuojanti medžiaga L-askorbo rūgštis dažniausiai dedama į arbatas, emulsikliai ir stabilizatoriai (lecitinai arba esteriai) – į pieno mišinius.

Maisto produktų ženklinimo etiketėse galima rasti įvairių medžiagų pavadinimų, kurie dažnai klaidina vartotojus, jie painioja medžiagas su maisto priedais ir kitą paskirtį turinčiomis medžiagomis. Nemažai medžiagų, pažymėtų „E“ su numeriu, dedama į maisto produktus ne kaip priedai, o kaip vitaminai, mineralai ar druskos pakaitalai. Pavyzdžiui, vitaminas C arba L-askorbo rūgštis gali būti pažymėti kaip E 300, tačiau priklausomai nuo to, kokiu tikslu ir koks šios medžiagos kiekis dedamas į maisto produktą, priklauso ir šios sudėtinės dalies pavadinimas ant ženklinimo etiketės. Kalcio chloridas (arba E 509) į maisto produktus gali būti dedamas kaip mineralinė medžiaga arba kaip kietiklis.

Kad vartotojams būtų paprasčiau atskirti, kokia medžiaga įdėta į maisto produktą, ženklinant maisto priedus privaloma nurodyti jų atliekamą funkciją ir maisto priedo E numerį (pvz., rūgštingumą reguliuojanti medžiaga E296) arba maisto priedo funkciją ir pavadinimą (pvz., rūgštingumą reguliuojanti medžiaga obuolių rūgštis).

„Ant maisto produktų, skirtų kūdikių ir mažų vaikų mitybai, pakuočių vargu ar galima pamatyti maisto priedus, paženklintus „E“ raide ir 3–4 skaitmenų kombinacija. Gamintojai dažniausiai renkasi maisto priedų ženklinimo būdą, nurodant jų funkciją ir pavadinimą (pvz., emulsiklis sojos lecitinas), – komentavo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto skyriaus vyriausioji specialistė Vaida Svetulevičiūtė.

Pasak V.Svetulevičiūtės, patikrinus maisto produktus, skirtus kūdikių ir mažų vaikų mitybai, didmeninės ir mažmeninės prekybos vietose, grubių maisto priedų ženklinimo pažeidimų nenustatoma. Skundų dėl šių produktų kokybės Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba gauna nedaug (1–2 per metus). Specialistės teigimu, Lietuvoje šių maisto produktų gamintojai ir platintojai labai atsakingai žiūri į teisingą vartotojų informavimą ir šių produktų saugą bei kokybę.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba griežtai kontroliuoja maisto produktų, skirtų šiai jautriai vartotojų grupei, saugą ir atitikimą teisės aktų reikalavimams. Patikrinimų metu kontroliuojama šių maisto produktų sudėtis, ženklinimas, imami mėginiai laboratoriniams tyrimams atlikti.