Karina Firkavičiūtė, www.alkas.lt
Trakuose rengiama tarptautinė karaimų kalbos stovykla, kuri suburs karaimų tautos atstovus ne tik iš Lietuvos, bet įvairių Europos šalių. Trakai ne veltui vadinami karaimų Meka, todėl kasmet, kaip įprasta vasarą, vykstant šiai stovyklai, tampa pasaulio karaimų sostine.
Karaimų kalbos mokykla sukvies liepos 11-22 dienomis. Tai jau 9-oji stovykla, kurią tradiciškai rengia Lietuvos karaimų kultūros bendrija kartu su tiurkologe profesore iš Švedijos Eva Csato Johanson.
Šių metų stovykloje bus kelios naujovės. Stovykla šiemet taps trijų projektų jungtimi. Pirmasis yra lietuviškas. Tai tolesnis tradicinės karaimų kalbos stovyklos Lietuvoje plėtojimo etapas. Šio projekto pagrindinis tikslas yra karaimų kalbos kaip esminio karaimų savasties bei kultūros ypatumo puoselėjimas, jos populiarinimas, mokymas ir sklaida, siekiant ne tik pačių karaimų, bet ir visų besidominčių (studentų, mokslininkų) dėmesio. Šį projektą parėmė Lietuvos kultūros ministerija iš naujosios programos, skirtos tautinių mažumų kultūros puoselėjimui, lėšų.
Antrasis projektas bus atvežtas iš Lenkijos. Tai Lenkijos karaimų bendruomenės parengta paroda „Karaimų keliai“ apie karaimų šeimas, žmones, jų likimus, veidus, gimines, eksponuojama Trakų pilyje bendradarbiaujant su Trakų istorijos muziejumi. Ji veiks nuo liepos 11 d. iki rugpjūčio 11 d.
Kaip žinia, karaimų kalba yra viena iš svarbiausių karaimų kultūros vertybių, kuri išliko gyva iki šių dienų tik Lietuvoje (niekur kitur pasaulyje).Viena vertus, taip yra dėl įvairialypės Lietuvos valstybės paramos karaimams per ilgus jų gyvenimo Lietuvos teritorijoje metus, o kita vertus, dėl svarių pačių karaimų pastangų. Karaimų kalba taip pat yra daugelio mokslininkų susidomėjimo objektas, kurio dėka dažnai atsiveria kelias ir platesnei pažinčiai su karaimų kultūra.
Taigi trečiasis projektas yra tarptautinis, kylantis būtent iš mokslinio intereso karaimų kalbai ir kultūrai apskritai. Tai Švedų instituto paremta idėja sukurti „Karaimišką mokymo tinklą“ („Karaim educational network“). Tokį sumanymą sukurti akademinį Švedijos, Lietuvos ir Ukrainos universitetų tinklą, bendradarbiaujant ir su Lietuvos, Lenkijos, Rusijos ir Ukrainos karaimų bendruomenėmis, pateikė tiurkologė profesorė Eva Csato Johanson. Jis skirtas plėtoti karaimų lingvistines ir kultūros paveldo studijas bei skatinti mobilumą tarp mokslininkų ir bendruomenių atstovų.
Tad šių metų stovykla yra pirmoji, tampanti akademinių karaimų kalbos studijų dalimi ar tęsiniu. Studijos jau pradėtos Uppsalos universitete (Švedija), parengta mokymo programa, baigėsi pirmasis projekto semestras. Pagal šią programą studentai mokosi savarankiškai, o su dėstytoja bendrauja ir egzaminus laiko internetu. Pageidaujantys Lietuvos (Vilniaus universiteto) ar Ukrainos (Taraso Ševčenkos nacionalinio universiteto Kijeve) studentai taip pat gali pasirinkti šią programą ir išlaikę egzaminus, gauti už ją atitinkamą kiekį akademinių kreditų.
Keli iš šio kurso studentų numato atvykti liepą į Trakuose rengiamą stovyklą. Jie, kaip ir visi stovyklos dalyviai, galės ne tik lankyti kalbos pamokas, bet kartu dalyvauti aktyvioje stovyklos kultūrinėje programoje, konkursuose (tegu jie kol kas lieka paslaptyje – bet mielai informuosime apie jų rezultatus…), o vakarais klausytis iš Lenkijos ir Suomijos atvyksiančių trijų karaimikos srities tyrinėtojų paskaitų. Šiemet planuojame surengti ir akademinį egzaminą raštu, apimsiantį ne tik kalbos, bet ir visus kitus karaimikos srities dalykus iš stovyklos programos.
Stovyklos uždarymas numatomas liepos 22 d. 18 val. Trakų kultūros rūmų salėje. Tai viešas vakarinis koncertas, pristatantis stovyklos dalyvių pasiektus rezultatus. Jis turės dar ir kitą svarbų atminties elementą. Mat šiemet sukanka 100 metų, kai gimė Simonas Kobeckas (1911-1985), buvęs aktyvus karaimų visuomeninės veiklos, meninės saviveiklos entuziastas ir poetas, sukūręs bendruomenės poreikiams, to meto (XX a. 5-as dešimtmetis) saviveiklai nemažai pjesių, mizanscenų, eiliuotų poemų, pasakojimų. Taigi baigiamasis koncertas bus skirtas S.Kobecko atminimui, tą vakarą numatoma inscenizuoti jo kūrinių.
Karaimų kalba “išliko gyva iki šių dienų tik Lietuvoje (niekur kitur pasaulyje).”. Nuostabu!
Dėl to pagarbos yra verti ne tik patys karaimai, kuriems Dievas dovanojo iškilių jų tautos žmonių Lietuvoje, puoselėjusių ir kitus skatinusių puoselėti savo tautos tradicijas, kalbą, bet ir mes, lietuviai, kad šiems žmonėms patinka čia gyventi, kad jie pamilo Lietuvą, priima ją, laiko savo Tėvyne, kad sugebame juos laikyti savo broliais bei sesėmis ir žavėtis jų išskirtinumu. Kaip šaunu, kai tampame vieni kitiems įdomūs, savi, gerbtini ir mylimi. Tuo galime visi ne tik džiaugtis, bet ir protingai didžiuotis.