www.alkas.lt
Seimas šiandien birželio 28 d., rytiniame posėdyje po pateikimo nepritarė Seimo nario Jaroslavo Narkevičiaus pristatytam Seimo nutarimo „Dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos Seimo 2011 m. kovo 17 d. priimto Švietimo įstatymo Nr. XI-1281 30 straipsnio 8 dalis neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio antrajai daliai“ projektui Nr. XIP-3361. Balsavo: už – 46, prieš – 28, susilaikė 33.
Nepritaręs po pateikimo, vėliau Seimas turėjo apsispręsti, ar šį nutarimo projektą atmesti, ar grąžinti iniciatoriams tobulinti. Už siūlymą atmesti balsavo 54 Seimo nariai, už siūlymą grąžinti iniciatoriams tobulinti – 52 parlamentarai.
Nutarimo projektu Seimui buvo siūloma kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Švietimo įstatymo 30 straipsnio 8 dalies nuostata, kurioje nustatyta, jog „tradiciškai gausiai tautinių mažumų gyvenamuose rajonų centruose ir gyvenamosiose vietovėse, kuriose veikia kelios valstybine ir tautinių mažumų kalbomis mokymą vykdančios mokyklos arba viena valstybine ir tautinės mažumos kalba mokymą vykdanti mokykla, kuriose yra po vieną skirtingų mokymosi kalbų vienuoliktų klasių komplektą, jų savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija, dalyvių susirinkimas (savininkas) turi užtikrinti, kad vidurinio ugdymo programa bent vienoje mokykloje (bent vienoje klasėje) būtų įgyvendinama valstybine kalba (išskyrus gimtąją kalbą)“ neprieštarauja Konstitucijos 29 straipsnio 2 daliai.
Kaip pažymima nutarimo projekte, dabartinis reglamentavimas įteisina, kad vietovėse, kuriose veikia tautinių mažumų mokyklos, valstybine kalba mokymą vykdanti mokykla (mokyklos) privalo užtikrinti, jog vidurinio ugdymo programa bent vienoje mokykloje (bent vienoje klasėje) būtų įgyvendinama valstybine kalba. „Tačiau įstatyme nenustatoma, kad vietovėse, kuriose veikia mokymą tautinės mažumos kalba vykdančios mokyklos, turi būti užtikrinta, kad vidurinio ugdymo programa bent vienoje mokykloje (bent vienoje klasėje) būtų įgyvendinama tautinių mažumų kalba“, – argumentuojama teisės akto projekte. Anot J. Narkevičiaus, manytina, jog taip įstatymu pažeidžiamas nediskriminavimo ir privilegijų neteikimo bei konstitucinės asmenų lygybės principai.
Pasak Seimo nario Valentino Stundžio, pasisakiusio prieš nutarimo projektą, šitas straipsnis yra išimtas iš įstatymo konteksto. „Pirminė sąlyga yra tėvų pageidavimas. Tėvai renkasi kokia kalba jų vaikas norėtų mokytis. Steigėjas privalo tėvų pasirinkimą gerbti ir sudaryti sąlygas“, – kalbėjo parlamentaras. Jo nuomone, šita norma jokių teisių koalicijų nesukuria.
Narkevičiui.
Tautybė nėra teisinis pagrindas varžyti žmogaus teises ar teikti asmenims privilegijas.
Kodėl lenkai tautiniu pagrindu reikalauja privilegiju, jei jie – LR piliečiai be “Tautybė Lenkas” identiteto LR asmens pasuose?
Kaip LR piliečiai, be tautinio identiteto LR asmens pase, gali būti MAŽUMA ir dar TAUTINĖ?
“jokių teisių koalicijų” – turbūt “teisinių kolizijų”.
INFORMACIJA: LIETUVOJE NĖRA LENKŲ TAUTINĖS MAŽUMOS,YRA LIETUVOS
LENKŲ BENDRUOMENĖ IR LENKIJA.Teisiškai Lietuvoje
negali būti įvardinta “lenkų tautinė mažuma”.Yra Lietuvos lenkų
bendruomenė.. Lenkija yra lenkų valstybė,todėl Lietuvoje negali būti
lenkų tautinės mažumos,kaip ir Lenkijoje negali būti lietuvių tautinės mažumos.Čia prasideda pusiau neraštingų politikų
sukčiavimas,provokacijos.Tomaševskiai drąsiai manipuliuoja
antilietuviškais stereotipais,sušaudė lietuvišką Draučių kaimelį.Lietuviai ,lyg medžiojami tetervinai,nereaguoja į
pasiutlenkių siautėjimą Rytų Lietuvoje..20 Vilniaus lenkiškos
okupacijos ir 50 rusiškos okupacijos metų gerokai išplovė lietuviams
smegenis.Būtina uždrausti tautinius partijų pavadinimus(lenkų rinkimų akcija,rusų aljansas).Buvę okupantai tyčiojasi iš tetervinais tapusių lietuvių.Arvydas
Damijonaitis