Šeštadienis, 31 gegužės, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Istorija

Valdovų rezidencijos keturių imperijų sostinėje

www.alkas.lt
2011-06-05 08:00:06
1

www.alkas.lt

Topkapio rūmai
Topkapio rūmai

2011 m. birželio 6 d., pirmadienį, 17 val. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų Renesansinėje audiencijų salėje vyks kultūros vakaras-susitikimas su Topkapio rūmų muziejaus (Turkija) direktoriumi prof. dr. Ilberu Ortayliu (İlber Ortaylı). Svečias skaitys iliustruotą pranešimą „Stambulas (Konstantinopolis) ir Topkapio rūmai: Metropolis Mundi transformacija“ apie Senovės Romos, Bizantijos, Lotynų ir Osmanų imperijų valdovų rezidencinių rūmų „Pasaulio sostinėje“ istorinę raidą ir Topkapio rūmų muziejaus kolekcijas.

Prof. dr. Ilberas Ortaylis – vienas žymiausių Turkijos istorikų ir muziejininkų, Galatasarajaus universiteto Stambule bei Bilkento universiteto Ankaroje istorijos profesorius, nuo 2005 m. vieno didžiausių ir garsiausių Turkijoje Topkapio rūmų muziejaus Stambule direktorius.

Prof. Ilberas Ortaylis
Prof. Ilberas Ortaylis

Krymo totorių kilmės prof. dr. I. Ortaylis gimė 1947 m. Baigė studijas Ankaros universitete. Magistrantūros studijas tęsė Čikagos (pas profesorių Halil İnalcık) bei Vienos universitetuose. 1978 m. Ankaros universiteto Politikos mokslų fakultete apgynė mokslų daktaro disertaciją tema „Vietos valdžia Tanzimato laikotarpiu“. Apgynęs disertaciją, dėstė Ankaros universiteto Politikos mokslų fakultete, 1979 m. paskirtas profesoriumi adjunktu. 1981 m. išleido didelio atgarsio mokslo pasaulyje sulaukusią knygą „Vokiečių įtaka vėlyvajai Osmanų imperijai“. 1982 m. atsistatydino iš profesoriaus pareigų, protestuodamas prieš Turkijos vyriausybės, sukurtos po 1980 m. rugsėjo 12 d. perversmo, vykdomą mokslo politiką. Dėstė keliuose universitetuose Turkijoje, Rusijoje ir kitose Europos valstybėse. 1989 m. grįžo į Ankaros universitetą, tapo istorijos profesoriumi ir Viešojo administravimo istorijos skyriaus vadovu. Prof. dr. I. Ortaylis parašė per dvi dešimtis knygų ir daug mokslinių bei mokslo populiarinimo straipsnių apie Osmanų imperijos, Vokietijos ir Rusijos istoriją, ypatingą dėmesį skirdamas miestų ir viešojo administravimo, diplomatinių ryšių, kultūros ir intelektinei istorijai. 2001 m. apdovanotas Aydın Doğan fondo premija. Prof. I. Ortaylis yra Tarptautinių studijų fondo, Europos ir Irano tyrimo fondo, Austrijos ir Turkijos mokslų akademijos narys. 2006 m. Stambule pasirodė Nilgün Uysal ir Zaman Kaybolmaz parengta profesoriaus biografinė knyga.

Valdovų rezidencijos Konstantinopolyje (dab. Stambulas)

Nuo IV a. Konstantinopolis buvo kelių didvalstybių sostinė: Senovės Romos imperijos, Bizantijos imperijos, Lotynų imperijos, vėliau – Osmanų imperijos. Šiame mieste ištaigingas ir didingas rezidencijas, sudarančias sudėtingus pastatų kompleksus ir užimančias ištisus miesto kvartalus, turėjo tų valstybių valdovai – imperatoriai bei sultonai.

Krikščionių valdovų laikais pagrindinė rezidencija buvo vadinamieji Didieji arba Šventieji rūmai, pastatyti ant kalvos tarp Šventosios išminties (Hagia Sophia) katedros bei antikinio Hipodromo ir apjuosti gynybine siena. Šis 100 tūkst. kvadratinių metrų užimantis rūmų ansamblis (keleri rūmai, šventovės, vienuolynai, mokyklos, kiemai, sodai, pagalbiniai pastatai) terasomis driekėsi iki Marmuro jūros pakrantės, kur stovėjo prabangūs Bukoleono rūmai su uostu. Nuo X–XII a. valdovai vis dažniau rezidavo kituose – šiauriniame miesto pakraštyje prie gynybinių mūrų, Aukso rago pakrantėje, pastatytuose – Blacherni rūmuose, o Didieji rūmai buvo apleisti. Iškart po Konstantinopolio užkariavimo XV a. viduryje Osmanų imperijos sultonai pasistatydino naują ištaigingą rezidenciją – Topkapio rūmus – ant rago, skiriančio Marmuro jūrą nuo Bosforo sąsiaurio, netoli griuvėsiais virtusių Didžiųjų rūmų. Topkapio rūmai vėliau buvo plečiami ir puošiami kelių valdovų kartų bei virto erdviu rezidenciniu miesto kvartalu su sultono haremu ir sodais. XIX a. viduryje pagrindiniais sultono rūmais Stambule tapo tuo metu pastatyti Dolmabahce rūmai Bosforo pakrantėje.

Topkapio rūmų interjeras
Topkapio rūmų interjeras

Iš Senovės Romos ir Bizantijos imperijos laikų valdovų rezidencijų išliko tik nedideli fragmentai. Osmanų imperijos valdovų rūmuose šiandien veikia muziejai, pristatantys rezidencijos istorinę paskirtį bei per šimtmečius sukauptas valdovų kolekcijas, archeologinių tyrimų medžiagą.

Didžiųjų rūmų mozaikos fragmentas
Didžiųjų rūmų mozaikos fragmentas

Konstantinopolio (dab. Stambulas) ryšiai su Lietuvos Didžiąja Kunigaikštyste 

Artimesnių ryšių su imperatoriškajame mieste įsikūrusiu Konstantinopolio patriarchu jau nuo Gedimino laikų ieškojo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovai, siekdami įsteigti atskirą Lietuvos stačiatikių metropoliją. Glaudesnius kontaktus šiuo požiūriu liudija Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo korespondencija bei faktas, kad Konstantinopolio patriarcho valdžiai kurį laiką tiesiogiai priklausė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės stačiatikių metropolitas. Su Konstantinopolio patriarchu Vytauto Didžiojo laikais buvo dar plačiau plėtojami asmeniniai ryšiai, aktyviai susirašinėjama, keičiamasi pasiuntinybėmis, siekiant įgyvendinti sėkme anuomet nevainikuotą Vakarų ir Rytų krikščioniškųjų bažnyčių unijos idėją. 

Liūto skulptūra iš Didžiųjų rūmų ansamblio
Liūto skulptūra iš Didžiųjų rūmų ansamblio

Apie galimus Vytauto Didžiojo ryšius su Bizantija byloja ir legendinė tradicija, pagal kurią Švč. Mergelės Marijos su Kūdikiu atvaizdai Senųjų ir Naujųjų Trakų bažnyčiose laikomi Bizantijos imperatoriaus Emanuelio II Paleologo dovana Lietuvos valdovui. Vytauto susidomėjimą „antrąja Roma“ netiesiogiai liudija ir jo vaikaitės Onos, už Maskvos didžiojo kunigaikščio Vasilijaus I ištekintos Vytauto dukters Sofijos palikuonės, vedybos su Jonu Paleologu, būsimuoju Bizantijos imperatoriumi Jonu VIII.

Tam tikra dinastinė jungtis Bizantiją sieja ir su Vilniumi. Ilgiausiai pasaulio istorijoje gyvavusios imperijos paskutinio valdovo Konstantino XI Paleologo dukterėčia Sofija Paleologė, ištekinta uţ Maskvos didžiojo kunigaikščio Jono III, susilaukė dukters Elenos, kuri 1495 m. tapo Lietuvos didžiojo kunigaikščio Aleksandro žmona ir iki sutuoktinio mirties 1506 m. daugiausia rezidavo Vilniuje. 

Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę su 1453 m. Konstantinopolį užvaldžiusia Osmanų imperija siejo įvairiopi ryšiai. Tuometės Lietuvos užsienio politikos epicentru tapusioje Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidencijoje Vilniuje XVI−XVII a. lankydavosi turkų sultonų ir Osmanų imperijos vasalų, Krymo totorių chanų pasiuntiniai. Istoriniai duomenys informuoja, kad Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose turkų sultonų pasiuntinius yra priėmę Žygimantas Senasis, Steponas Batoras, Vladislovas Vaza ir kiti Lietuvos bei Lenkijos valdovai. Čia buvo keičiamasi dovanomis, aptarinėjamos tarptautinių santykių aktualijos, modeliuojami diplomatiniai ryšiai. Savo ruožtu iš Vilniaus į Osmanų imperijos sostinę taip pat vykdavo ir Lietuvos pasiuntinybės. XVII a. prasidėję karai tarp Lenkijos ir Lietuvos valstybės bei Osmanų imperijos nenutraukė istoriškai susiklosčiusių prekybinių bei kultūrinių saitų. Rašytiniai, archeologiniai ir ikonografiniai šaltiniai liudija, kad per imperatoriškąjį miestą ir Krymą, taip pat ir prekybiniais keliais Lietuvą pasiekdavo ginkluotė, žirgai, audiniai, juvelyriniai dirbiniai, prieskoniai, prabangos prekės.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Lietuvos šviesuomenė pasisako už Valdovų rūmų spartų užbaigimą
  2. Valdovų rūmai pasirašė sutartį su Drezdeno rezidencine pilimi
  3. Kviečia kultūros vakaras „Teatras ir šokis Valdovų rūmuose“
  4. Valdovų rūmai buvo atstatomi kaip Lietuvos valstybingumo simbolis (I)
  5. Startuoja respublikinis istorinis mokyklų konkursas „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pilių takais“
  6. Kovo 11-oji „Aušros“ muziejui – dviguba šventė

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 1

  1. suomis says:
    14 metų ago

    Idomi tema, gerai būtų ją labiau išvystyti. 🙂

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Kviečia Petro Bartkaus-Žadgailos 100-osioms gimimo metinėms skirta paroda | voruta.lt nuotr.
Istorija

Kviečia Petro Bartkaus-Žadgailos 100-osioms gimimo metinėms skirta paroda

2025 05 31
Liuteronų sodas | M. Avik nuotr.
Architektūra

Vilniaus viešosios erdvės – tarp geriausių Lietuvoje: įvertintos Nacionaliniuose architektūros apdovanojimuose

2025 05 31
„Stasys Museum“ | V. Garlos nuotr.
Gamta ir ekologija

„Stasys Museum“ pirmųjų veiklos metinių proga pristato „Vaikų miško paviljoną“

2025 05 31
V. Zelenskio ir D. Trampo susitikimas Ovaliajame kabinete
Ukrainos balsas

V. Zelenskis: Rusija daro viską, kad kitas galimas susitikimas būtų bevaisis

2025 05 30
Mitingas prieš nekilnojamojo turto mokestį
Pilietinė visuomenė

Birželio 10 d. – antrasis mitingas prieš NT mokestį

2025 05 30
Andrius Kubilius ir Gitanas Nausėda
Lietuvoje

Prezidentas su EK nariu A. Kubiliumi aptarė gynybos stiprinimą

2025 05 30
Prezidentas apdovanojo tėvus ir globėjus
Lietuvoje

Prezidentas apdovanojo nusipelniusius tėvus ir globėjus

2025 05 30
Šaltibarščių festivalis
Gamta ir žmogus

Didžiulė vėliava ant TV bokšto atidarė šaltibarščių šventę

2025 05 30

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • skt. apie Žmogaus teisių gynėjai: puolimas prieš A. Valotką – tai ideologinis spaudimas
  • Rimvydas apie Žmogaus teisių gynėjai: puolimas prieš A. Valotką – tai ideologinis spaudimas
  • Rimvydas apie R. Tumino kūrybai įprasminti atidengta skulptūrinė kompozicija
  • jo apie Žmogaus teisių gynėjai: puolimas prieš A. Valotką – tai ideologinis spaudimas

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Kas kaltas dėl lėto kompiuterio darbo?
  • Būstas regionuose: ieškoma ramybės, saugumo ir gamtos
  • Kviečia Petro Bartkaus-Žadgailos 100-osioms gimimo metinėms skirta paroda
  • Vilniaus viešosios erdvės – tarp geriausių Lietuvoje: įvertintos Nacionaliniuose architektūros apdovanojimuose

Kiti Straipsniai

Kotryna Barbora Gelgaudaitė su dvaro didiku

Į pilį sugrįžta didikų Gelgaudų šeimos istorija

2025 05 16
LDK ir Lenkija prieš Liublino uniją 1526 m.

R. Dilius. Tautinė tapatybė – muziejinė egzotika ar būtina išlikimo sąlyga? (II)

2025 05 07
12 pav. Senieji mediniai vamzdžiai | LNM nuotr.

R. Motiekaitis. XVI–XVII a. Medininkų (Aušros) vartų – Liepkalnio šaltinių vandenvietė Vilniuje (II)

2025 04 16
Krokuvos sutartis 1525 04 10

G. Skamaročius. Minime Prūsijos ar Prūsijos kunigaikštystės 500-metį, jo iškilmes ar buvimą patvoryje?

2025 04 11
Marius Kundrotas | Alkas.lt nuotr.

M. Kundrotas. Tauta ar valstybė?

2025 03 31
Lietuvos Vytis – iš lenkų istoriko Jano Dlugošo (Jan Dlugosz) knygos „Stemmata Polonica“ nuorašo, padaryto apie 1555 m.

Seime – diskusija „Istorijos perrašinėjimo ir valstybinių simbolių savinimosi grėsmės“

2025 03 24
Vytauto Didžiojo karo muziejus | VDKM

VD karo muziejuje vyks knygos apie ryškiausias istorinės Lietuvos didikes pristatymas

2025 03 21
Svarstytas klausimas dėl Vytauto Didžiojo palaikų paieškos ir jų nustatymo | D. G. Barysaitė, Seimo kanceliarijos nuotr.

Svarstytas klausimas dėl Vytauto Didžiojo palaikų paieškos ir jų nustatymo

2025 03 03
Tarptautinės parodos Kijevo Rusia. Pradžia eksponatai rodo baltų ir Kijevo Rusios ryšį | S. Samsonas, LNM nuotr.

Nepažinta kaimynystė: baltų ir Kijevo Rusios ryšiai tarptautinėje parodoje

2025 02 02
Valdas Rakutis.

Z. Tamakauskas. Prof. V. Rakučio paskaita „1399 m. Vorsklos mūšis ir Kaunas“

2025 02 01

Skaitytojų nuomonės:

  • skt. apie Žmogaus teisių gynėjai: puolimas prieš A. Valotką – tai ideologinis spaudimas
  • Rimvydas apie Žmogaus teisių gynėjai: puolimas prieš A. Valotką – tai ideologinis spaudimas
  • Rimvydas apie R. Tumino kūrybai įprasminti atidengta skulptūrinė kompozicija
  • jo apie Žmogaus teisių gynėjai: puolimas prieš A. Valotką – tai ideologinis spaudimas
  • Vyrukas humorą prilaiko? apie V. Zelenskis: Rusija daro viską, kad kitas galimas susitikimas būtų bevaisis
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Arklys Dominykas Sigučio Ach pieš.

„Gamtos ir kultūros sandūra V.V.Landsbergio knygoje „Arklio Dominyko meilė“ (II)

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | lėktuvų bilietai

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai