www.alkas.lt
2011 metais atlikto „Milka“ švelnumo tyrimo duomenimis, lietuviai patenka į švelniausių europiečių penketuką, aplenkdami stereotipiškai švelniais laikomus italus ir prancūzus. Tyrimas taip pat atskleidė, kad daugelyje Europos šalių stresas, įtampa ir nuolatinis skubėjimas palieka vis mažiau vietos švelnumui. Tarp tyrime dalyvavusių septyniolikos valstybių pirmąją vietą užėmė Vengrija, o paskutiniąją – Čekija.
Lietuviai – vieni iš Europos švelnumo lyderių.Mes patekome į penktąją vietą ir be vengrų nusileidome turkams, portugalams ir ukrainiečiams. Net pusė (50 proc.) Lietuvos gyventojų mano, kad bent kartą per dieną pasielgia švelniai.
Atlikus tyrimą, akivaizdi dar viena tendencija – didžiausiu švelnumo priešu europiečiai laiko stresą, įtampą ir nuolatinį skubėjimą. 39 proc., arba du iš penkių, europiečių teigia kartais juntą per didelę įtampą, kad parodytų savo švelnumą kitiems. Remiantis tyrimo rezultatais, vyrai gerokai dažniau nei moterys neturi laiko švelnumui parodyti, pavyzdžiui, Lietuvoje tokių vyrų yra 32 proc., o moterų – 18 proc. Demonstruoti švelnumą vengia vis daugiau jaunų žmonių, pavyzdžiui, Vokietijoje net 64 proc. jaunimo (18–24 m.) teigia, kad yra per daug įsitempę nuo kasdienybės rūpesčių ir dėl to nerodo švelnumo.
Švelnumo vengimas dėl streso ir laiko trūkumo akivaizdus ir švelniausių Europos šalių trejetuke. Kone kas trečias Vengrijos vyras (31 proc.) kartais mieliau nerodytų švelnumo. Taip manančių moterų yra daug mažiau – 14 proc. Ketvirtadalis Vengrijoje gyvenančių 18–24 metų jaunuolių pažymi, kad kasdienis gyvenimo šurmulys kliudo pasireikšti švelnumui.
Paskutinėje „Milka“ švelnumo tyrimo vietoje esančioje Čekijoje 28 proc. vyrų taip pat yra pernelyg užsiėmę, kad parodytų nors truputį švelnumo mylimiems asmenims. Be to, vienas iš trijų čekų tikina jaučiantis per daug įtampos, kad būtų švelnus (34 proc.), o 30 proc. kartais mielai sutiktų apskritai nerodyti švelnumo. Šioje šalyje tik maždaug keturi iš dešimties (37 proc.) gyventojų mano, kad šalyje gyventi būtų geriau, jei žmonės būtų švelnesni.
Stresas ir laiko neturėjimas – ne vienintelės švelnumo trūkumo priežastys. Viena iš tyrime išryškėjusių tendencijų rodo, kad dalis europiečių švelnumo demonstravimą laiko neprideramu ar sąmoningai pasirenka jo neparodyti.
Beje, visose tirtose valstybėse didelis procentas gyventojų sutinka, kad jų šalis taptų geresnė, jei joje švelnumo būtų daugiau. Labiausiai tuo įsitikinę ispanai – su tokiu teiginiu sutiko 92 proc. respondentų. 56 proc. lietuvių tiki, kad Lietuva būtų geresnė šalis, jei žmonės joje būtų švelnesni.
