Algimantas Zolubas, www.alkas.lt
Iškilaus politikos analitiko, publicisto, aktyvaus visuomenės veikėjo Viliaus Bražėno, 2010 m. išėjusio į amžinybę, nematerialus palikimas atspindėtas jo knygose, gausybėje straipsnių spaudoje, filmuotoje medžiagoje.
Šiam palikimui jis skyrė visą gyvenimą, todėl, net gyvendamas turtingoje JAV, nesukaupė milijonų dolerių, kaip kai kurie kiti tautiečiai. Kai grįžo jau į nepriklausomą Lietuvą, žurnalistų paklaustas apie santaupas Amerikoje, Vilius pajuokavo: „Pirmo milijono sukaupti nepasisekė, todėl bandau pradėti kaupti antrąjį“. Pastebėsime, kad ir antrojo sukaupti nepavyko, nes, eidamas gyvenimo devyniasdešimt aštuntuosius metus, baigė savo žemišką kelią. Tačiau greta visuomeninės veiklos velionis turėjo dirbti ir konkretų darbą, kad galėtų pats išsilaikyti ir šeimą išlaikyti. Dirbo ir uždirbdavo, ne šykštumu, o taupumo geriems tikslams dorybe pasižymintis, velionis sugebėjo sukaupti tiek santaupų, kad, žinodamas artimųjų neblogą materialią padėtį bei jų pritarimą, gyvenimo saulėlydyje nusprendė santaupas palikti bendražygiams, dirbantiems Tėvynės labui. Tie bendražygiai buvo įvairios Lietuvos patriotinės organizacijos, kurių veikloje pats veiksmingai dalyvavo, sukaupta gyvenimo patirtimi su jomis dalinosi. Iš turimų santaupų dažnai paremdavo patriotines iniciatyvas, patriotinę spaudą.
Po V. Bražėno mirties (2010-10-03) sužinota, kad velionis paliko testamentą, kuriame jo sąskaitose turimus pinigus per testamento vykdytoją teisininką Egidijų Baranauską po keliolika tūkst. litų paveldėjo šios organizacijos: Lietuvos laisvės kovos sąjūdis, Lietuvos Sąjūdis, Lietuvos Nepriklausomybės gynimo Sausio 13-osios brolija, Lietuvių fronto bičiulių sąjūdis, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga, Viešoji įstaiga „Naujasis amžius“, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendrija, Lietuvos moterų lyga, Lietuvos politinių kalinių sąjunga, Lietuvos laisvės kovotojų sąjunga, Lietuvai pagražinti draugija, Paramos ir labdaros fondas „Vaiko tėviškės namai“, Lietuvos laisvės kovų – Miško brolių – draugija.
Testamento vykdytojas, suderinęs su testamento paveldėtojais taip pat padalino šioms organizacijoms ir likusį velionio materialųjį turtą.
V. Bražėnas, paskyręs atitinkamą sumą pinigų, iš anksto padengė ir savo laidotuvių išlaidas.
Paskutiniųjų velionio gyvenimo metų veiklos spaudai bei buičiai talkininkė buvo aktyvi visuomenininkė Albina Baranauskienė. Jinai buvo V. Bražėno ranka rašytų tekstų tvarkytoja bei platintoja el. paštu žiniasklaidai, jinai velioniui surasdavo internetiniuose portaluose skelbiamą ir jį dominančią informaciją, su dukra Jūrate parengė spaudai priešpaskutinę knygą „Priminimai bendražygiams“ taip pat rengė spaudai paskutinę velionio knygą. Jinai, kaip artimiausias su V. Bražėnu bendraujantis žmogus, nuolat buvo prie velionio, padėjo jį ištikusių traumų metu, budėjo prie jo gulint ligoninėje ir iki jam išeinant į amžinybę.
Iškilmingai, su aukštos pagarbos ženklais Viliaus Bražėno palaikai buvo palaidoti greta jo žmonos Vilniaus Sudervės kapinėse, prie antkapinio paminklo, kurį velionis žmonai ir sau pastatydino. Tačiau, netikėtai nutrūkus jo žemiškai kelionei, liko nebaigta ruošti spaudai, kaip jis sakė, paskutinioji jo knyga.
Gavusių palikimą organizacijų garbės reikalas yra ruoštos V. Bražėno (dalis medžiagos yra A. Baranauskienės iš rankraščių perspausdinta kompiuteryje, dalis dar laikoma ruošiniuose) knygos išleidimas, bei jo finansavimas. Tai ir būtų nors neženklus atsiteisimas už taurų, patriotišku palikimu išreikštą, velionio poelgį, jo žemiškojo pėdsako Tėvynės labui pratęsimas.
Susiję straipsniai:
Lenkiame galvą prieš lietuvių tautos didžiavyrį
