Lenkai prašo prezidentę D.Grybauskaitę vetuoti Švietimo įstatymą

www.alkas.lt

Lietuvos lenkų sąjunga (LLS) kreipėsi į Lietuvos Prezidentę Dalią Grybauskaitę, prašydama vetuoti Seimo priimtą naująjį Švietimo įstatymą.

Primename, kad kovo 17 d. už Švietimo įstatymo pataisas balsavo 76 Seimo nariai, prieš – 14, susilaikė 29.

Skelbiame šį kreipimąsi kurį pasirašė LLS prezidentas Michal Mackevič. Kreipimosi teksto kalba netaisyta.

LIETUVOS LENKŲ SĄJUNGA / ZWIĄZEK POLAKÓW NA LITWIE

Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijai 2011-03-25 Nr. PB-111
S. Daukanto a. 3, 01122 Vilnius

A T V I R A S L A I Š K A S LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTEI DALIAI GRYBAUSKAITEI

Jūsų Ekscelencija,

Lietuvos lenkų sąjunga, reiškiant pagarbą, nori vis dėlto dar kartą kreiptis dėl klausimų, kurie kelią nerimą tautinių mažumų atstovams Lietuvoje.

2011 m. kovo 17 d. Lietuvos Respublikos Seimas, nepaisydamas tūkstantinių suinteresuotų asmenų susirūpinimo ir nepasitenkinimo, priėmė naująjį Lietuvos Respublikos švietimo įstatymą. Atleiskit, Jūsų Ekscelencija, tačiau toks elgesys – Lietuvos lenkų sąjungos nuomone – nieko bendra neturi su demokratija, t.y. reiškiniu „tautos valdžia“. Virš 60 tūkst. Lietuvos Respublikos piliečių vienareikšmiškai, raštiškai išdėstė savo nuostatą, kuria pasipriešino priverstiniam jų gyvenimo normų nustatymui. Tačiau parlamentinė valdančioji dauguma – matomai – geriau žino ko reikia tautai, tarytum atkartotų praėjusios epochos ideologų lozungą: „my v ježovych rukavicach zagonim čeloviečestvo k ščastju“. Tik šios „laimės“ supratimas yra savotiškas. Šios „laimės“ žmonės lyg ir nepageidauja. Minima parlamentinė dauguma vadovavosi netiksliais ir nebūtais argumentais bei demagogija, kur įžvelgtinas paprastas cinizmas. Lyg šiol funkcionavęs švietimo sistemos modelis, tame tarpe mokyklų, kuriose mokymas vyksta tautinių mažumų kalba, pasiteisino – pateisino žmonių lūkesčius. Mokiniai gebėjo įsisavinti ugdymo programą, yra labai gerai integruoti į visuomenę. Akivaizdu, jog per pastaruosius dvidešimt metų valstybinės kalbos lygis moksleivių tarpe ženkliai pagerėjo. Mokyklų abiturientai paruošiami brandos egzaminams, kuriuos laiko lietuvių k., ir pasiruošę studijoms aukštose mokyklose valstybine kalba. Jei kas norėtų įsigilinti ir panagrinėti, tai išvystų, jog per 77 proc. absolventų baigusių mokyklas, kur mokėsi lenkų k., įstoja į aukštąsias mokymo įstaigas. Politikų platūs komentarai, jog 42 proc. tautinių mažumų atstovų nežino valstybinės kalbos, – nepagrįsti, ir gali būti taikomi vien kitataučiams mūsų valstybės piliečiams sulaukusiems brandaus amžiaus.

Pasakymas, kad naujas Švietimo įstatymas atspindės Lenkijos Respublikos modelį, deja, irgi neteisingas. Tiek mūsų, tiek kaimyninės valstybės pareigūnai, vykdydami Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos asamblėjų susitarimų nuostatas, turėjo paruošti ir priimti tautinių mažumų švietimo strategijas. Dokumentai, vykdant minėtos asamblėjos bendrus susitarimus, turėjo būti suderinti su tautinių mažumų atstovų bendruomenėmis. Lenkijos Respublikoje tai įgyvendinta. Lietuvoje, deja, ne. Švietimo ir mokslo ministras patvirtino Tautinių mažumų raidos strategiją, kuri ne tik nėra priimtina tautinių mažumų bendruomenėms, tačiau dokumento projektas netgi nebuvo derinamas su suinteresuotais asmenimis. Šioje strategijoje net nenumatytos nuostatos, kurios įtvirtintos naujame Švietimo įstatyme. Kalbėti apie neva veidrodinį švietimo sistemos abejose valstybėse charakterį nevalia, mat skirtumai išties dideli.

Belieka apgailestauti, tačiau įstatymų leidėjas nesiryžo įteisinti pariteto nuostatos, priimdamas naująjį Švietimo įstatymą. Pariteto stoka – akivaizdi. Lenkijos lietuviai laiko abitūros egzaminą ta kalba, kuria vyko ugdymo procesas. Lietuvos lenkai – ne. Mūsų valstybės švietimo sistemoje taipogi nėra privalomo gimtosios – lenkų – kalbos abitūros egzamino (Lietuvos lenkų sąjunga daugelį kartų to prašė). Lenkijos Respublikoje lietuviai, baigdami ugdymo kursą, privalomai laiko gimtosios lietuvių kalbos abitūros egzaminą. Lietuvos švietimo sistemoje nėra Lenkijos istorijos ir geografijos dalykų. Lenkijos lietuviai turi atskiras Lietuvos istorijos ir geografijos pamokas, dėstomas lietuvių kalba. Lietuvos Respublikoje taikomas „mokinio krepšelio“ 15 proc. priedas švietimo įstaigoms (šis priedas, kaip žinia, taipogi skiriamas mokykloms ugdymo procesą vykdančioms lietuvių k. Vilniaus, Šalčininkų, Trakų r.). Lenkijos Respublikoje „mokinio krepšelio“ priedas mokykloms, kuriose ugdymas vykdomas lietuvių k.,  50–300 proc. Kaip matosi, švietimo sistema, veikianti abiejose valstybėse – skirtinga. Aritmetikos principu ji nepalyginama. Perteikiant jos fragmentą gali atrodyti, jog politikų vadinamas veidrodinis principas tėra iškreipiantis veidrodis.

Lietuvos lenkų sąjunga sunerimusi taipogi dėl Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos ketinimo suvienodinti valstybinės lietuvių kalbos egzaminą abiturientams: tiems,kurie dešimtmetį mokėsi lietuvių kalbos, kaip gimtosios ir tiems, kurie dešimtmetį mokėsi lietuvių kalbos kaip išmoktos. Švietimo ir mokslo ministerijos užsakyti tyrimai rodo, jog kalbos įgijimo ir išmokimo procesas yra skirtingas. Laikotarpis, kuriuo siekiama priversti moksleivius įgyti valstybinės kalbos brandųjį lygį – nerealus, ir akivaizdžiai nukreiptas ne lietuvių kalbos žinių įgijimo skatinimo, o priverstinio pramokinimo link.

Belieka apgailestauti, kad visa tai vyksta tuomet, kai nustojo galioti ir nepriimamas naujas Tautinių mažumų įstatymas, kai nėra slopinamos antilenkiškos nuotaikos skatintos įtakingų politikų, kai piliečiai baudžiami už viešąjį gimtosios kalbos vartojimą, kai laidojama galimybė naudoti autentišką ir paveldėtą pavardę. O juk Lietuvos lenkų bendruomenė siekė ir – nepaisant visko – sieks kurti savo Tėvynės Lietuvos gerbūvį, nes iš prigimties esame prisirišę prie mūsų Žemės Lietuvos.

Lietuvos lenkų sąjunga, neanalizuodama tautinių mažumų kitų problemų ir atskirų Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo nuostatų, ir įvertindama tarptautinius mūsų valstybės įsipareigojimus (Jungtinių Tautų Konvencija, kurioje įtvirtinta prievolė susilaikyti nuo tautinių mažumų asimiliacijos, Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos draugiškų santykių ir gero kaimyninio bendradarbiavimo sutartis), turi garbės kreiptis į Jūsų Ekscelenciją, prašydama dar kartą įvertinti išdėstytus teiginius ir – siekiant kurti brandžią, pilietinę ir demokratinę visuomenę – vetuoti naująjį Švietimo įstatymą, siūlant Seimui, kad nuostatos, kurioms akivaizdžiai priešinasi daugiatūkstantinės Lietuvos tautinių mažumų bendruomenės, liktų išbrauktos iš Švietimo įstatymo, ir būtų pavesta Lietuvos Respublikos Vyriausybei paruošti modelį, suderinus jį su tautinių mažumų bendruomenėmis, kuris išties atspindėtų veidrodinį principą, atitiktų moksleivių ir tėvų lūkesčius, ir valstybės interesą. Tuo pačiu atsirastų galimybė tobulinti Lenkijos lietuvių švietimo sąlygas. Lietuvos lenkų sąjunga deklaruoja paramą Lenkijos lietuviams, siekiant gerinti jų bendruomenės funkcionavimo sąlygas. Tokiu būdu, Lietuvos lenkų sąjungos manymu, priartėsime prie vadinamo veidrodinio principo mūsų kaimyninių valstybių ir strateginių partnerių švietimo sistemose.

Su derama pagarba,

LLS prezidentas Michal Mackevič

____________________________________________________________
Susiję straipsniai:
Lenkijos URM pareiškė esą Lietuvos švietimo įstatymas lems prievartinę lenkų asimiliaciją
Grupė Seimo narių prašo Etikos komisiją įvertinti Lenkų rinkimų akcijos atstovo Seime J. Narkevičiaus pasisakymus (audio)
Seimas priėmė naujos redakcijos Švietimo įstatymą
Seime balsuojama dėl Švietimo įstatymo pataisų. Ar Lietuvos valdžia dar kartą pasiduos Lenkijos kovo 17-os ultimatumui?