Sekmadienis, 27 liepos, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Etninė kultūra

Kur gyvena velnias?

Miglė Nargėlaitė, www.alkas.lt
2011-03-20 10:29:12
12
Velniakampio piliakalnyje, Vilniaus r. | lietuvai.lt nuotr.

Velniakampio piliakalnyje, Vilniaus r. | lietuvai.lt nuotr.

Paprastai manoma, kad velnias, be jokios abejonės, gyvena kur nors požemyje, kokiuose nors pragaruose ar pragarmėse, blogiausiu atveju – pelkėse. Bet kokiu atveju velnio gyvenamoji vieta turi būti kiek galima žemiau, kur nors po žeme, ten, kur drėgna ir karšta, kur kunkuliuoja karščiausios lavos upės. Dėl to velnio taip paprastai nesutiksi ir nepamatysi, o jei kam ir pasiseka, tai nebent kur nors kryžkelėje, tamsią gūdžią naktį dylant mėnuliui. Ir niekad nebūtum pagalvojęs, kad pas velnią į svečius užeiti gali būti paprasta, tačiau būtent tokį pakvietimą netikėtai pasisekė gauti.

Turint mintyje, kad velnias yra velnias, iš karto galima suprasti, kad tikslaus adreso niekas nenurodys. Vis dėlto apytikriai kelią žinojau – velnias įsikūręs Vilniaus rajone, Bubų kaime, tankiame Elniakampio miške.

Šiandien šį mišką dažniausiai jau vadina Elniakampiu, bet čia gyvenantys senoliai pašnibždomis mišką dar šaukia Velniakampiu – tokį vardą jis atsinešė iš žilos senovės. Miškas tai miškas, bet ko tame miške ieškoti? Kur būtent įsikūręs velnias?

Tikrieji velnio namai išaiškėja tik jau beveik pasiekus Velniakampio mišką. Pasirodo, šiame miške įsikūręs ir tokio paties pavadinimo piliakalnis. Jei paklaustumėte apylinkėje gyvenančių žmonių, niekas šio piliakalnio parodyti negalėtų – atrodo, kad jo paprasčiausiai nėra – ir tik visai netoliese įsikūrusių sodybų šeimininkai nedrąsiai rodo piliakalnio pusėn – 400 metrų nuo sodybų į mišką. „Bet ten geriau neiti, – dar baimingai perspėja, – daug kas paliudys – ten būta velnio.“

Keista pasidaro jau vien todėl, kad į saugomų kultūros paveldo objektų sąrašą Elniakampio piliakalnis įtrauktas dar 2005 metais, bet turistų srautų nėra iki šiol. I tūkstantmečio pradžią menantis piliakalnis, archeologams čia iškapsčius brūkšniuotosios ir gruoblėtosios keramikos pavyzdžius, taip ir liko niekam nežinomas, o vietinių gyventojų dar ir kruopščiai slepiamas.

Kodėl, paaiškėja netrukus. Užtenka pamatyti piliakalnį. Piliakalnis tankiai apaugęs mišku, jį sunku atskirti nuo aplinkinių kalnų – Neries regioninio parko teritorija labai kalvota. Jį supa du vardų neturintys upeliai, kurių vieną maitina gyventojų šventu laikomas šaltinis, tekantis į rytus. Piliakalnis visai neparuoštas turizmui. Šlaitai statūs, tačiau nei medinių laiptelių kaip Kernavėje, nei apžvalgos aikštelių čia nepamatysi.

Prieš akis tik didelis, tankiai spygliuočiais apaugęs kalnas, iš pažiūros labai panašus į tą mituose vis iškylantį akmeninį Perkūno kalną, kurio papėdėje, Pakalnės šalyje, įsikūręs velnias. Kyla noras nueiti ir pabelsti kažkur į žemę, paprašyti nakvynės. O gal ant kalno yra šulinys, į kurį įšokusi išvysiu obuoliais apsunkusią obelį? O gal kur apačioje rasiu žalvario vartus? Puolu dairytis Pakalnės šalies vartų, bet tenka nusivilti – jų nėra.

Ir vis dėlto pasirodo, kad buvo. Apsižioplinau per savo kvailumą. Išėjus iš miško, tenka vėl susitikti su iš pradžių perspėjusiais senoliais – piliakalnio geriau neieškoti, nes ten gyvena velnias. Apie velnią ir piliakalnį čia sklando kelios legendos. Šiaurės rytų papėdėje į aušros pusę teka gyventojų Alkos vardu pavadintas upelis. Jis maitinasi iš po žemių trykštančio šaltinio vandenimis.

Gyventojai pasakoja, kad dar jų močiutės, čia gyvenusios, upelio vandenį vadino stovinčiu ir turinčiu gydomųjų savybių. Dėl to iki šiol žmonės vertina šį vandenį – parsineša jo į namus, prausiasi skaudamas vietas tikėdamiesi išgyti. Ir čia man atsiveria akys. Prisimenu viską apie stovintį vandenį. Stovintis vanduo – tai dangiškas vanduo, su lietumi atkeliavęs iš dausų. Paprastai toks vanduo susikaupia ant dubenėtų akmenų su laumės ar velnio įspaustomis pėdomis. Šis vanduo neteka ir neturi sąlyčio su žeme, todėl jis vadinamas stovinčiu dangišku vandeniu.

Tik pasirodė keista, kad vietiniai šaltinio vandenį, trykštantį iš po žemių, vadina stovinčiu. Pradėjau jausti, kad būsiu priėjusi mitologinį kalną. Leidau sau daryti tokią prielaidą – jei tai iš tiesų Perkūno akmeninis kalnas, ant kurio įsikūręs jo dvaras, tai po kalnu turėtų būti velnio karalija, Pakalnės šalis dar vadinama Paskandomis. Ieškoti reikėjo visai ne šulinio, o šaltinio, trykštančio iš po kalno.

Apie šaltinio vandenį pasakojama ir tokia istorija: Kartą vienas gyventojas sunkiai susirgęs. Kvietė jam daktarus net iš Lenkijos. Bet niekas nepadėjo. Tuomet viena sena moteriškė patarė atsinešti Alkos upelio vandens ir leisti atsigerti. Žmogus iš karto ir pasveikęs. Šaltinio šventumu tikima iki šiol. Nors ir negali paaiškinti jo paslapties, žmonės semiasi to vandens į butelius ir vežasi namo. Daugelis ne dėl to, kad tiki jo šventumu, bet dėl to, kad tokia tradicija – taip darė visos kartos.

Stebuklingojo šaltinio paslaptis aiškėja pasiklausius legendų apie patį piliakalnį. Sakoma, kad Neries upe rąstus plukdę sielininkai priplaukę prie piliakalnio tuoj pat išlipdavo ir eidavo atgal į seniai praplauktą karčiamą gerti, o tik po to grįždavo toliau plukdyti. Taip nutikdavo, nes šį piliakalnį, anot vietinių gyventojų, valdo Velnias. Taigi Velniakampis greičiausiai yra autentiškas kalno pavadinimas.

Sakoma, kad būtent Velnias užkerėdavęs sielininkus, kad šie eitų pirma išgerti, o tik po to plukdytų rąstus. Be jokios abejonės, Velnio demonizavimas yra jau krikščionybės padarinys. Būtent Velnias, kaip vienas iš senovės lietuvių dievų, yra Alkos upelio šventumo puoselėtojas, nes lietuvių mitologijoje jis siejamas su turtais, sveikata ir išmintimi.

Reikėjo dar kartą grįžti prie piliakalnio. Be jokios abejonės šis paslaptingas, žmonių beveik nelankomas kalnas turi kažkokią keistą dvasią. Papėdėje trykštantis šventas šaltinis, liūliuojančios vėjyje eglės, piliakalnį apraizgiusios legendos tik patvirtina – čia būta velnio.

Elniakampio piliakalniui, priešingai nei daugeliui kitų, savo aplaidumu valdininkai tik padeda – tik turistinių takų neišvagotas kalnas gali būti gyvenamas velnio. Elniakampį prisipažįsta lankantys vietiniai gyventojai, kai kurie sakosi čia ateinantys pasimelsti, apgalvoti gyvenimą, pabūti vienumoje. Ramybe ir paslaptimi dvelkiantis Elniakampis šiandien turi ne tik istorinę, bet labiausiai mitologinę reikšmę…

Spausdinti 🖨

Nėra susijusių.

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 12

  1. Luotinykas says:
    14 metų ago

    O kaži Jonas Vaiškūnas Velnią demonizuoja irgi krikščionybės paveiktas? http://w ww.delfi.lt/news/ringas/lit/jvaiskunas-dievas-ar-velnias-lietuvio-sielos-gelmej.d?id=12595895
    Atrodo, kad net žymiausias Velnio buvusios dievystės šalininkas Vėlius taip nemano: „Antagonistiniai folklorinio velnio santykiai su dangaus mitinėmis būtybėmis, ypač Perkūnu, rodo, kad jau tolimoje senovėje (praindoeuropiečių laikais) buvo prasidėjęs šio galingo, veiklaus žemės ir požemio mitinio dievo (tiksliau – jo prototipo), kurio valdžioje buvo ne tik mirusieji, bet ir gyvieji (gyvulių augintojai ir žemdirbiai, amatininkai ir žyniai), nužeminimo procesas, o jį galutinai užbaigė krikščionybė.“

    Atsakyti
  2. Lyvis says:
    14 metų ago

    Norint suprasti velnio vaidmenį mitologijoje – pagonybėje tai jisai sietinas su skorpiono zodiaku, kuriam pavesta sielos įsikūnijimas į naują gimstantį kūną, tai mirties ir gimties virsmas. lyvis

    Atsakyti
  3. Jaunius says:
    14 metų ago

    Miglė aplankė ir aprašė kalną prie Neries. O kitoje Neries pusėje dar svarbesnė mums vieta-
    Karmazinų slėnis su trimis piliakalniais. Galima sakyti, kad ten prasidėjo Romuvos sąjūdis. 1967 m. – Kernavėje,
    o Dūkštose ir Karmazunuose vyko pirmoji Ramuvos ekspedicija, rodos 1969 metais. Apie Elniakampį arba
    Velniakampį mums pasakojo vietiniai gyventojai, bet mes ten nebuvome nuėję. Tad Miglė, rūpindamasi Universiteto Ramuvos atkūrimu, aplankė šią mistinę vietą.

    Atsakyti
  4. Getautas says:
    14 metų ago

    Velniakampio piliakalnis yra Neries vingyje, arba kampe. Baltarusiai Nerį vadina Velja, kas, manau, yra nuo lietuvių Vėlija, t. y. Velnio sferai priklausanti upė. Mitologine prasme Nerį galima būti lyginti su Indijos Gangu. Vilniaus mikrorajono pavadinimas Valakampiai taip pat, manau, iškreiptas iš Vėliakampiai. Be to, Toporovas rašė, kad Vilnelė ir Vilnius gali būti iš Velnelė ir Velnius. Tad, gali būti, kad pavadinimas Velniakampis žymi tik Neries vingį, o Velnias gyvena kažkur ties Vilnelės ir Neries santaka.

    Atsakyti
    • Eitautas says:
      12 metų ago

      Neris toje vietoje su į ją įtekančiu upeliu Elna išpaišo ELNIO kontūrą. V (Ragai elnio) – elniakampis. Elnias šventaragis

      Atsakyti
  5. alva says:
    14 metų ago

    Aciu, Migle, gera buvo keliauti su Tavim.

    Atsakyti
  6. Getautas says:
    14 metų ago

    Amatininkų globėjas Velnias, pasivertęs geležiniu vilku, liepė Gediminui įkurti Vilnios (<Velnios?) miestą. Šis paliepimą įvykdė ir į įkurtą miestą pakvietė atvykti visos Europos amatininkus.

    Atsakyti
    • Luotinykas says:
      14 metų ago

      Čia buvo Getauto sapnas?

      Atsakyti
  7. Getautas says:
    14 metų ago

    Norbertas Vėlius teigia, kad Gedimino sapnas – tai dievo ženklas:
    https://alkas.lt/2010/12/12/norbertas-velius-%e2%80%93-cia-ir-ten-video-ii/
    . Kurio dievo? Toporovas manė, kad Velnio. Aš manau taip pat.

    Atsakyti
  8. PETERIS says:
    12 metų ago

    Mano kieme Pugainiuose ties Šiurmonimis buvo keltas. Vienas Pugainiuose, kitas Šiurmonyse.O Šiurmonyse žydo karčiama

    Atsakyti
  9. Aiste says:
    10 metų ago

    As cia buvau!!!!!!!!

    Atsakyti
  10. Kaip kur? says:
    3 metai ago

    Kur deklaravo, ten ir gyvena. O deklaravo čia:
    Panevėžio rajone užfiksavo itin retą reiškinį – vandens velnią: neįtikėtina, kad tai vyksta Lietuvoje
    – tv3.lt/naujiena/video/panevezio-rajone-uzfiksavo-itin-reta-reiskini-vandens-velnia-neitiketina-kad-tai-vyksta-lietuvoje-n1166011

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Medininkų bėgimas
Gamta ir žmogus

Sekmadienį – tradicinis Medininkų bėgimas

2025 07 26
Po ilgo delsimo – sprendimas dėl Sporto rūmų: Paveldo komisija primena apie paveldo vertes
Architektūra

Po ilgo delsimo – sprendimas dėl Sporto rūmų: Paveldo komisija primena apie paveldo vertes

2025 07 26
Lietuva stiprina vaidmenį kosmoso technologijose | Alkas.lt nuotr.
Astronomija ir kosmonautika

„Melius Futurum“ jungiasi prie Lietuvos Kosmoso pramonės

2025 07 26
Pranzcūzija pripažino Palestiną
Užsienyje

Prancūzija pripažins Palestinos valstybę? Izraelis tai vadina „apdovanojimu terorizmui“

2025 07 25
Elektrinis laivas | vvt.lt nuotr.
Gamta ir žmogus

Vilniuje prasideda kelionės elektriniu laivu Nerimi

2025 07 25
Gelbėjimosi ratas
Gamta ir žmogus

Skendimo prevencijos diena: kaip išvengti skaudžių nelaimių?

2025 07 25
Aplinkos apsaugos departamento logotipas | aad.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Iš pareigų traukiasi AAD direktorius

2025 07 25
Sunkvežimiai „Renault D“
Lietuvoje

Lietuvos kariuomenę pasiekė „Renault“ sunkvežimiai

2025 07 25

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Kas svečiavosi apie J. Vaiškūnas. Liepos danguje – Sietyno ir Jupiterio sugrįžimas bei meteorų žybsniai
  • Rimvydas apie K. Urba. Baltų raida ir virsmai
  • Kažin apie K. Urba. Baltų raida ir virsmai
  • Rimvydas apie R. Grigas. Lietuvio kryžkelė: dvasinė ar tik geografinė Tėvynė?

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Uogos: kas stiprina kūną, o kas – sukelia audrą pilve
  • Kokią gertuvę rinktis ir kokios vengti?
  • Kodėl svarbu po atostogų bute nuleisti karštą vandenį?
  • Vasaros saulė – maloni jums, bet ne telefonui

Kiti Straipsniai

Uogos – naudingos, bet svarbu, kur renkamos

Uogos: kas stiprina kūną, o kas – sukelia audrą pilve

2025 07 27
Vilniuje daugėja vandens gertuvių

Kokią gertuvę rinktis ir kokios vengti?

2025 07 27
Dušas

Kodėl svarbu po atostogų bute nuleisti karštą vandenį?

2025 07 27
Nerimo dėl mobiliojo ryšio bazinių stočių veiklos vis mažiau

Vasaros saulė – maloni jums, bet ne telefonui

2025 07 27
Pomidorai

Švieži pomidorai – ir ant skrebučio

2025 07 27
Būstas, grindys

Kuo kliaujasi lietuviai pirkdami būstą?

2025 07 27
Grybai, voveraitės

3 būdai, kaip voveraites patiekti su šviežiomis bulvėmis

2025 07 27
Sicilija | pixabay.com, Tomek999 nuotr.

Europos vietos, kur rudenį laukia šiluma ir tobuli paplūdimiai

2025 07 26
Telefonas

Kaip elgtis su telefonu, kai dangus grūmoja?

2025 07 26
Maistas, žuvis

Jūros šventę namuose sukurs žuvies patiekalai

2025 07 26

Skaitytojų nuomonės:

  • Kas svečiavosi apie J. Vaiškūnas. Liepos danguje – Sietyno ir Jupiterio sugrįžimas bei meteorų žybsniai
  • Rimvydas apie K. Urba. Baltų raida ir virsmai
  • Kažin apie K. Urba. Baltų raida ir virsmai
  • Rimvydas apie R. Grigas. Lietuvio kryžkelė: dvasinė ar tik geografinė Tėvynė?
  • P.Skutas apie R. Grigas. Lietuvio kryžkelė: dvasinė ar tik geografinė Tėvynė?
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis

„Vilkatlakai“. Pokalbis su Brolijos viršaičiu Arūnu Bugvilioniu

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

Furnitūra | fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai