Sigita Nemeikaitė, www.alkas.lt
Šalčininkuose jau keturioliktąjį kartą nuskambėjo meno ir kūrybos šventė „Šalčios aleliumai“. Ji vėl sukvietė Šalčininkų lietuviškąsias mokyklas į Lietuvos tūkstantmečio gimnaziją, kuri tolydžio neša ir spinduliuoja lietuvybės šviesą.
Gimnazijos scenoje, griaudint plojimų uraganui, vaidino, šoko, dainavo vienuolikos lietuviškų mokymo įstaigų moksleiviai.
Visų metų šventė
Mišriame savo tautine sudėtimi Šalčininkų rajone šis menų festivalis yra tapęs lietuviškos tapatybės liudijimu, augančiu ir stiprėjančiu tautinės savasties balsu.
Tai tradicinė, kasmet vis brandesnė šios Vilnijos krašto dalies šventė, suburianti mokinius, mokytojus, plačiąją visuomenę. „Šalčios Aleliumų“ laukiama ir jiems ruošiamasi bemaž visus metus.
Per keturiolika metų „Šalčios Aleliumai“ subrendo, suaugo ir tapo svarbiu, išskirtiniu šio krašto kultūros reiškiniu. Dera priminti, kad ji pirmąkart surengta, kai 1997 metais duris svetingai pravėrė ką tik pastatyta nauja lietuviška mokykla, kuriai 2005-aisiais buvo suteiktas gimnazijos vardas.
Rengti lietuviško meno ir kūrybos šventę paakino dar vienas reikšmingas dalykas – Šalčininkuose įsikūręs „Vilnijos“ draugijos skyrius , kuriam ėmė vadovauti Vidmantas Žilius. Būtent „Vilnijos“ žmonės stengėsi plačiau atverti lietuviško žodžio erdves ir paneigti neretai išlendančią nuostatą, kad lietuvybė šiam kraštui antraeilis reikalas, esą ir lietuviškos mokyklos mažai perspektyvios.
Dirbtinai ar sąmoningai kurtas šis mitas žlugo. Jau pirmoji šventė, kuri dar neturėjo ir pavadinimo, vyko su dideliu pasisekimu. Dėsninga, kad ji sutapo ir su naujos lietuviškos mokyklos, dabar – Lietuvos tūkstantmečio gimnazijos – atidarymu.
Neskaičiuoja laiko ir jėgų
„Vilnijos“ draugijos iniciatyva buvo ta kibirkštis, kuri įžiebė skaisčią ir kaitrią lietuvybės ugnį. Lietuviškų mokyklų meno ir kūrybos šventė tapo tokiu renginiu bei reginiu, kuriuo didžiuojasi Šalčios kraštas.
Beje, pirmojoje šventėje vienas svarbiausių svečių buvo tuometis švietimo ir mokslo ministras, prof. akademikas Zigmas Zinkevičius. Ir jo nenulstamo triūso, užsispyrimo dėka Šalčininkuose buvo pastatyta viena moderniausių šalyje mokyklų. Šiandien jau niekam nekyla abejonių, kad ši lietuviška mokykla padeda kitų tautybių, mišrių šeimų jaunimui gerai išmokti valstybinę kalbą, toliau siekti mokslo ir profesinės karjeros, natūraliai integruotis į visuomenės gyvenimą.
Beje, prof. akademikas Z.Zinkevičius su žmona, kitais šeimos nariais nuo pat pirmosios šventės kasmet dalyvauja „Šalčios aleliumuose“. Šiam menų festivaliui taip pat šventai ištikimas ir vienas jo sumanytojų „Vilnijos“ draugijos pirmininkas dr.Kazimieras Garšva, kiti Vilniaus krašto kultūros, švietimo ugdytojai bei rėmėjai.
„Pirmųjų švenčių dalyviai buvo nedrąsūs pradinukai, skatinami dainuoti, deklamuoti, savo mokytojų. Metai po metų šventė brendo. Be pasirodymų scenoje tradiciškai vyksta ir meno darbų paroda. Ūgtelėjo meistriškumas – renginys vyksta lyg vienu atsikvėpimu. Juk šventę ruošia didelis būrys mokytojų, kurie neskaičiuoja jai paaukoto laiko ir jėgų“, – sakė Lietuvos tūkstantmečio gimnazijos direktorius Vidmantas Žilius.
Graži, gausi lyg dainų šventė
Šįmečiai „Šalčios aleliumai“ buvo skirti lietuviškoms pasakoms. Mat nuo praėjusių metų lietuviškų mokyklų vaikai rengia pasirodymus pagal iš anksto numatytą temą.
Kodėl šįkart pasakos? Pasak šventės rengėjų, jose – mūsų vaikystė ir didžioji išmintis.Iš močiučių skrynių pasklidusios pasakos scenoje virto įstabiai nuoširdžiais vaidinimais, pasakojimais, lyg girios aidą atnešė senąsias lietuviškas melodijas, papročius, tradicijas.
Sausakimšoje gimnazijos didžiojoje salėje gausiai susirinkusius dalyvius – vienuolikos lietuviškų mokyklų atstovus, svečius, daugybę žiūrovų pasveikino Lietuvos tūkstantmečio gimnazijos direktorius V.Žilius. Jis padėkojo šventės dalyviams bei rėmėjams – Tautos fondui, „Vilnijos“ draugijai, Lietuvos tūkstantmečio gimnazijai. Į šventėje dalyvaujančius kreipėsi vienas jos dvasios palaikytojų, galima sakyti, gimnazijos statytojas prof.akademikas Z.Zinkevičius. Kalbėjęs dr. K.Garšva pasidžiaugė, kad „Šalčios aleliumai“ tapo tokiu dideliu, lyg dainų šventė, renginiu, svarbiu įvykiu rajono gyvenime, kuris kasmet tęsiasi ir stiprėja. Šventės dalyvius sveikino Europos parlamento narė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, patikinusi, kad Rytų Lietuvos gyvenimo atspindžiai jai visada įdomūs ir svarbūs.
Tarp daugelio svečių – Seimo nariai Rytas Kupčinskas, Gintaras Songaila, ministro pirmininko patarėja Paulė Kuzmickienė, Švietimo ir mokslo minsiterijos Regioninių mokyklų skyriaus vedėjas Jonas Vasiliauskas, istorikas prof. Romas Batūra bei daugelis kitų, kuriems „Šalčios aleliumai“ visada lauktas ir brangus širdžiai bendraminčių susitikimas, su meile realizuota tautinė misija.
Scenoje – marga pasakų mozaika
Dideli savo dvasia, nuoširdumu, jaudinamai tikri. Tokie „ Šalčios aleliumai“.
Šventės pradžia ir finalas, kuriuos dovanojo jos šeimininkė Tūkstantmečio gimnazija, nepaliko abejingo nė vieno. Tai buvo nepakartojama, profesionali vokalo, choreografijos, režisūros fejerija.
Scenoje pasirodė ir patys mažieji iš Šalčininkų lopšelio – darželio „Vyturėlis“, pasekę „Pirštinę“, vadovės Helena Songin, Janina Radevič ir Emilija Jeteiko. Lietuvių liaudies dainą „Siuntė senis ožką“ inscenizavo Kalesninkų pagrindinės mokyklos mokiniai, kuriuos paruošė mokytojos Liucija Plukienė ir Lina Čenienė.
Gerai žinomą pasaką „Sigutė“, kurią parodė Čužiakalmpio pagrindinės mokyklos vaikai, užgniaužę kvapą žiūrėjo ne tik mažieji, bet ir suaugusieji. Mokytojos Jelena Ivanovskaja, Aleksandra Pečkauskienė paprastai ir stebuklingai giliai atskleidė šios pasakos tragizmą ir grožį.
„Šiliukų“ pasaką pasekė Baltosios Vokės „Šilo“ pagrindinės mokyklos moksleiviai, kuriuos parengė Aušra Varnelienė, Ana Daunoravičienė ir Ona Balachnina. Dieveniškių „Ryto“ pagrindinės mokyklos jaunimas, vadovaujamas Vilmos Kisielytės, scenoje parodė, kaip gudrią mergą laumės išgelbėjo.
Tortą dalijo lyg duoną
Jašiūnų Jašiūnų „Aušros“ vidurinės mokyklos artistai, padedami Vytauto Latono, pasekė eiliuotą pasaką „Gyvenkime draugiškai“. Mokytojas Stasys Krupavičius parengė dainininkus iš Butrimonių pagrindinės mokyklos, o Turgelių vidurinės moksleiviai, vadovaujami Rasos Midverienės, Jolantos Lazdauskienės, Dianos Jurkonytės, tiesiog užbūrė paslaptinga kelione į „Vandenų, rankšluosčių ir įnagių dvarą“. Pasaką apie devyngalvį ir seselę žiūrovams dovanojo Eišiškių Stanislovo Rapolionio gimnazijos mokiniai, vadovė Rūta Kulpovičienė. Poškonių pagrindinės mokyklos vaikai, vadovaujami Jelenos Staniulienės, Zitos Stačkauskienės, nustebino savo sukurta pasaka „Sumainyci žiedeliai“.
Įspūdingą šventės finalą parengė Tūkstantmečio gimnazijos jungtinės meno pajėgos, kurias suvienijo mokytojos Diana Butrimienė, Natalija Rogožienė, Olga Karčevska, Aušra Bezujevskienė, Violeta Sadovskienė, Joana Šileikienė.
Baigiantis šventei, buvo apdovanoti ir patys įdomiausi mokyklų dailės parodos, surengtos gimnazijoje, darbai.
Šventę vainikavo tradicinė daina „Žemėj Lietuvos“, milžiniškas tortas, kurio pakako visiems, svečių dovanos. Įdomu buvo matyti, kaip tortą, lyg skalsią duoną, su meile raikė ir kruopščiai dalijo ne suaugusieji, o patys vaikai.
Laukia padavimai ir legendos
Beveik visą dieną trukusi šventė „Šalčios aleliumai“ subūrė įvairausio amžiaus žiūrovus. Tarp jų matėsi ir vyresniųjų, ir jaunimo, ir ant rankų sūpuojamų mažylių. Scenoje pasirodė net apie 300 dalyvių.
„Pernai, minint Kovo 11-ąją Vilniuje, Karininkų Ramovėje, iš Šalčininkų atvyko du autobusai jaunųjų dainininkų, šokėjų. Jų pasirodymas tiesiog sukėlė ovacijas, nes tokį nuoširdumą retai tenka matyti. Jeigu šiemet norėsime juos pasikviesti, matyt, prireiktų kelių traukinio vagonų. Labai džiugina, kad šventės dalyviai, pavyzdžiui, iš Dieveniškių krašto, stengiasi parodyti jam būdingą savitą etnokultūrą. Malonu buvo girdėti Poškonių pagrindinės mokyklos moksleivius, porinančius gražia dzūkiška šnekta, Turgelių vidurinės mokyklos vaikus, dainuojančius senovines krašto dainas“, – šypsodamasi šventės įspūdžiais dalijosi „Vilnijos“ draugijos vicepirmininkė, žinoma etnoklutūrininkė Nijolė Balčiūnienė.
„Šalčios aleliumai“ ne tik puikus Šalčininkų rajono, bet ir visos šalies meno ir kūrybos renginys. Manyčiau, kad šios šventės įspūdžiai vaikams išlieka visam gyvenimui. Stebina Šalčininkų krašto mokytojų ir jų ugdomų vaikų kūrybiškumas. Turime padėkoti Šalčininkų Lietuvos tūkstantmečio gimnazijai už tęsiamas ir stiprinamas tautiškumo tradicijas“, – sakė ir Seimo narys G.Songaila, dar nuo studijų metų įsitraukęs į etninės kultūros puoselėtojų gretas.
Nors „Šalčios aleliumai“ baigėsi, bet tuo pačiu ir tęsiasi. Juk pasiruošimas penkioliktajai, jubiliejinei Šalčios krašto šventei, jau prasideda. Tam bus skirti visi metai, kad naujai atrastume „Šalčios aleliumus“– šįkart su padavimais ir legendomis.