Biržų rajono Kirkilų kaimą garsina unikalus karstinis ežerynas, įgriuvos kiemuose ir tradiciniai amatai. Legendomis apipintos smegduobės biržiečiams tapo neatskiriama gyvenimo dalimi, o atvykėliams – egzotika.
Svečiams ne mažiau įdomūs amatų demonstravimas, tautinis muzikavimas ir pagal senuosius receptus pagamintų patiekalų degustavimas.
Karstiniuose ežerėliuose – unikali gyventoja
Nuo seniausių laikų Šiaurės Lietuvos gyventojai patiria gamtos akibrokštus. Jie susigyveno su karstiniais reiškiniais. Smegduobės ardo kelius ir komunikacijas, niokoja pasėlius, griauna pastatus.
Žmonės patiria tiesioginių nuostolių, dėl karstinių reiškinių yra apribota žemdirbystė. Tačiau jie džiaugiasi, kad karstinėmis įgriuvomis nusėtas kraštovaizdis vilioja turistus. Visos atsivėrusios smegduobės yra saugomos, užpilamos tik tos, kurios kelia pavojų gyventojams ir eismui.
Kirkiluose yra vieni įspūdingiausių karstinių reiškinių – karstiniai ežerėliai. Keliasdešimt susiliejusių smegduobių sudaro kone 4 ha įdomios konfigūracijos ežeryną. Manoma, kad Kirkilų karstiniai ežerėliai – jauniausi Europoje.
Ežerynas unikalus ir tuo, kad jame veisiasi purpurinė sieros bakterija. Pasak mokslininkų, ji atsirado dar archajiniu laikotarpiu. Be Kirkilų ežerėlių, ji dar aptikta tik Italijoje. Dėl šio unikalumo ežerėliai įtraukti į Europos Sąjungos saugomų teritorijų tinklą „Natura 2000“.
Biržų regioninio parko darbuotojai sako, kad kartais unikalias bakterijas galima pamatyti plika akimi – jos vandens paviršių nudažo raudonai.
Smegduobių nusėti ir kirkiliečių kiemai. Septynerius metus gyvuojančios Kirkilų bendruomenės pirmininko, tautodailininko Vyto Jarecko sodyboje – net septynios įgriuvos. Septintoji – 4 metrų gylio ir daugiau nei 7 m skersmens – vos už keliolikos metrų nuo namų atsivėrė pernai balandį.
„Žmonės prie tokių reiškinių įpranta. Jie suteikia kraštovaizdžiui unikalumo. Žiemą Kirkilų žemėje esančios vandeningos smegduobės pasidengia ledu, todėl malonu čiuožti pačiūžomis, o vasarą jos atrodo tarsi nedideli tvenkinėliai“, – karstiniais reiškiniais gėrisi V.Jareckas.
Pasak bendruomenės pirmininko, per metus Biržų krašte atsiveria apie 30 naujų karstinių įgriuvų. Jos būna nuo 1 iki 15 metrų skersmens, įvairaus gylio.
Įgriuvos apipintos legendomis
Karstinių reiškinių priviliotiems turistams kirkiliečiai papasakoja kaimo istoriją, legendas apie smegduobes, demonstruoja senuosius amatus, pavaišina tradiciniais patiekalais.
Kirkilai – viena seniausių Lietuvos gyvenviečių. Ji istoriniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėta 1585 metais. Kaimas buvo pavadintas vienų seniausių Upytės pavieto bajorų šeimų Kirkilų vardu.
Naujųjų metų išvakarėse Prezidentės Dalios Grybauskaitės dekretu Kirkilams buvo suteiktas herbas. Bendruomenė turi sukūrusi ir savo himną.
Legendomis apipinti šio krašto karstiniai reiškiniai. Smegduobių vietoje atsiradusiems ežerėliams gyventojai yra suteikę įvairius vardus. Ežerą, kuriame buvo išgręžtas gręžinys ieškant druskos, žmonės vadina Druskine. Kitiems prilipę Ilgojo, Lydžio, Čigono pavadinimai. Pastarojo vardas prigijo po vieno nuotykio.
Pasakojama, kad netikėtai prasivėrusi žemė vos nepasiglemžė ratais važiavusio čigono. Todėl vandens užlieta smegduobė ir buvo pavadinta Čigono vardu.
O Lydžio vardas atsirado, kai toje vietoje prasmegus žemei ištryško vandens fontanas, kuris į viršų išmetė lydeką.
Vilioja blynais ir žuviene
Lietuvoje jau yra žinomi Kirkilų rupių miltų blynai su spirgučiais, kurie vasarą patiekiami ant vynuogių lapų, ir karstiniuose ežerėliuose sužvejotų karšių, lynų ir karosų žuvienė.
„Vyrai prižvejoja, o mes verdame žuvienę. Vasarą kartais net po dvi grupes priimame, kaimynai latviai vis dažniau atvažiuoja. Nors aktyviausias turistų sezonas trunka nuo gegužės iki rugsėjo pabaigos, paskutinė grupė mus aplankė lapkričio pabaigoje“, – pasakojo Kirkilų gyventoja Rita Trečiokaitė.
Rupių blynų kepėjos Diana Šimukėnienė ir Rima Jareckienė patiekalo receptą perėmė iš to krašto senolės. „Rupių miltų blynai primena bulvinius ir yra labai skanūs su spirgučiais, visiems patinka. Smegduobių pasižiūrėti atvykę žemaičiai tvirtino, kad ir jų krašte tokie buvo kepami“, – pasisekimu džiaugėsi R.Jareckienė.
Blynai kepami iš vietos ūkininkų išaugintų grūdų, kuriuos mala Angelė Krasauskienė. Ji taip pat daro įvairius rankdarbius iš vilnos. Ne mažiau populiarūs ir
Astos Kurkauskienės gaminami sūriai, Dianos Griciūnienės kepama duona, Onos Gružauskienės sausainiai ir kiti gardėsiai.
Bendruomenės namuose galima apžiūrėti amatininkų dirbinius, jų įsigyti. Atšilus orui savaitgaliais rengiamos amatų dienos. Amatininkai atsiveža kilnojamuosius įrenginius ir rodo, kaip gimsta dirbiniai.
Tautodailininkas, kalvystės meistras V.Jareckas, kurio metalo dirbiniams neseniai suteiktas tautinio paveldo produkto sertifikatas, kursto žaizdrą, Donatas
Varkalys rodo, kaip kalinėti akmenį, Jonas Misevičius drožinėja medinius įrankius. Dėmesį patraukia Kęstučio Preidžio ant medžio nutapyti paveikslai, vytelių pynėjo Jono Balčiūno kūriniai.
Neretai nuotaikai pagyvinti iš aplinkinių kaimų atvyksta muzikantai Jonas ir Genutė Gasparėnai, Romas Sinica. Jie ne tik palinksmina svečius, bet ir gali pamokyti senovinių aukštaitiškų dainų bei šokių.
„Iš turistų sulaukėme pageidavimų pamatyti senuosius lietuviškus žaidimus, tad stengsimės jiems parodyti ir tai“, – pastebėjo V.Jareckas.
Kirkiliečiai ketina įsirengti amatų centrą. Tuomet, anot bendruomenės pirmininko, amatai bus demonstruojami ištisus metus, veikla bus platesnė. Tam tikimasi gauti finansinę paramą.
„Manau, kad turėsime ir interneto parduotuvę Kirkilų bei kitų Biržų krašto amatininkų produkcijai garsinti ir pardavinėti. Jau dabar amatininkai šiek tiek gauna pajamų, jų gretos gausėja. Džiaugiamės rodydami ne tik unikalų kraštovaizdį, bet ir gaivindami etninį paveldą. Taip skatiname ir šeimos verslą kaime“, – aiškino V.Jareckas.
