Donatas Trasevskis, www.alkas.lt

Dažnai mes kritikuojame, peikiame ir koneveikiame išrinktuosius į Seimą. Viskas atrodo daroma blogai. Nebeliko optimizmo ir noro kažką keisti. Susirenkame prie vaišių stalo ir pagrindinė tema tampa politika. Tačiau susimąstykime, kas tie žmonės valdžioje, iš kur jie atsirado? Keista, jog mes nesuvokiame, kad ką mes išsirinkome tą ir turime, Seimas yra mūsų atspindys. Kokio aukšto intelekto žmogus galėjo balsuoti už aktorių trupę? Bus linksma sakėme! O ar linksma? Taigi staugdamas, ir dabar gal ir kaltindamas Jus, mieli skaitytojai, norėčiau pristatyti idėją kaip galėtume išsirinkti padorius žmones į mūsų parlamentą.
Pusė plius vienas parlamento narys yra išrenkamas pagal partijų sąrašus. Nesvarbu, kas tu esi, ką esi padaręs gero Lietuvai, o gal ką ir blogo, tu pagal sąrašą gauni vietą Seime, priklausomai nuo to kaip gerai pasirodo tavo partija. Todėl aktorių trupė susirenka, parepetuoja ir sukuria partiją. Partijos žvaigždės išeina į vienmandates apygardas kovoti dėl vietų. Ne paslaptis, jog dažniausiai už ką balsavai vienmandatėje, tai ir daugiamandatėje balsuosi už jo partiją. Taip žvaigždės prastumia antraeilius vaidmenis vaidinančius aktoriūkščius. Rinkimai baigiasi. Tuomet visa Lietuva susėdusi prie televizorių laukia artistų pasirodymo. O pasirodymas pasirodo ne komedija ir ne drama, o tragikomedija, nors iš aktorių atrodė, kad bus linksma. Mat antraeiliai aktoriūkščiai sukyla ir nusprendžia, jog jų vaidmuo teatre turi būti svarbesnis. Jie dabar vaidins ąžuolus. Tačiau tai tik viena parlamento dalelė.
Opozicija taip pat nenori prarasti savo vaidmens, naujai atidarytame teatre. Kadangi negavo geriausių vaidmenų ir tapo opozicija, jiems viską reikės pastoviai neigti ir bambėti. Opozicija, nesvarbu kuri ir kurios pusės, yra negatyvumo ir pesimizmo lizdas. Ką paprastam Lietuvos žmogui galvoti, kai jis mato opoziciją ir poziciją besipešančią ir besiginčijančią? Žinoma, opozicija kalba gražiai, reikės ją rinkti per kirtus Seimo rinkimus! Tačiau gerai pagalvokime, ar Lietuvos parlamentarai yra įgalūs ir kompetetingi valdyti? Vienbalsis minios šauksmas aidi mano galvoje – NE. Bet būkim realistai, pusė minios šaukia, nes visi šaukia, kiti net nežino kas jie tokie, ką jie daro. Treti neišsimiegoję kretinai, prisipildę pesimizmo. Na ir ketvirtieji, bet labai maža dalis, kurie supranta ką jie daro. Taip prasideda grimzdimas į liūną. Balsuojam už buvusią opoziciją, tada vėl blogai, vėl už kitus. Ir taip grimztame, negalvodami, neprotaudami ir laikydamiesi pykčio impulso, klausiame: kodėl mes negyvename kaip airiai? Oi parašiau airiai? Ne, tikriausiai kaip jie nebenorime gyventi. O tai kaip kas?
Mes nemąstome, ką renkame. Pasiduodame marketingo spąstams, politinio marketingo spąstams. „Neturiu už ką balsuoti, ai balsuosiu už Valiuką, bus linksma bent“ – ar čia protingo ir protaujančio žmogaus žodžiai? Kviečiu visus protauti! Ir per rinkimus gerai pagalvoti už ką balsuoti, gerai apsvarstyti, kas ko yra pridaręs.
Kaip išvengti, jog į valdžią nepraeitų aktoriūkščiai? Mano nuomone vienas iš paprasčiausių sprendimo būdų – tai daugiamandatės rinkimų apygardos atsisakymas. Ar tai Seime kada nors bus priimta? Nemanau. Nes visgi dauguma sėdi ten atėję per daugiamandatę apygardą.
Tačiau atsisakius tokios rinkimų tvarkos ir tik palikus vienmandates rinkimų apygardas galėtume pasiekti daug dalykų. Vienas iš pagrindinių dalykų, mes nebeturėtume jokios pagrindo kaltinti valdžią, tai būtų grynai mūsų išrinkta valdžia. Antras svarbus dalykas, į Seimą nebeprasprūstų neverti valdžios žmonės. Mes atėję į rinkimus žinotume tiksliai ką visgi mes renkame ir kas mums uždės naujus mokesčius arba kas mums padidins pensijas.
Norite gyventi geriau?
Pradėkime ir patys veikti. Tik mūsų pačių rankose yra visa valdžia ir galia. Atsisakykime pesimizmo, būkime aktyvūs kaip piliečiai, būkime aktyvūs kaip moralūs žmonės, būkime aktyvūs kaip verslūs ir protingi žmonės. Negerkime iki protingo būvio netekimo, nevartokime narkotikų, nerūkykime ir sunaikinsime šešėlį, kuris atima mūsų pinigus ir dar žudo mus pačius savo nuodais.
Neverkšlenkime, jog pabaigę universitetą negauname darbo. Atsikelkite, studentai, vieną rytą apsirenkite kostiumą, nueikime į normalią įmonę ir sakykite: jog esate studentas ir norite tobulėti, kad dirbsite už ačiū, kad galite primokėti, jog jus priimtų. Jus priims. Jus pamatys. Ir galvojate po studijų tokio žmogaus nepriims į tą patį darbą?
Esi paprastas vidutinio amžiaus žmogus? Nueik į biblioteką, švieskis, mąstyk, skaityk ir nuo savišvietos tavo gyvenimas pasidarys kur kas šviesesnis, gražesnis.
Esi pensininkas? Kiek jūsų yra? Milijonas? Paskaitykite konstituciją, ten yra straipsnis, kuris rašo, jog žmonės gali teikti įstatymų projektus (68 straipsnis, įstatymų projektus gali teikti 50tūkst. Rinkimų teisę turintys asmenys). Kodėl pensininkams nesusibūrus ir nepasidalinus savo patirtimi su kitais? Kodėl neteikti įstatymų projektų?
Tad atsisakykime pasipūtimo, nustokime tik reikalauti, parodykime iniciatyvą, kurios taip trūksta, tapkime nuoširdūs ir skleiskime gėrį vieni kitiems! Tiesiog blaiviai mąstykime ir būkime pilietiški.
“Mes nemąstome, ką renkame.”
Kas tie “mes”?
na, daugelis dabar laukia pranaso, tapsnotojai bando gaivinti vyriausiaji Lietuvos tapsniu
Kad išriunktume gerą Seimą, pirmiausia, turime pažinti tuos, ką renkame. Turime gerai žinoti partijų PROGRAMAS, idėjas ir kokiam visuomenės sluoksniui jie atstovauja, kokius ir kokių žmonių interesus jie gina. Bet lig šiol Lietuvos politinės partijos savo programose net neakcentuoja savo programų ideologijos, keliamų idėjų, programinės veiklos. Nepasako, kokios žmonių grupės ir kokiems interesams jų partija atstovauja, ką gina ir kam nepritaria. Didžiausia bėda, kad Lietuvos politinės partijos lig šiol jokiems visuomenės interesams neatstovauja. Todėl jos ir negali, ir nenori galėti aiškiai ir tiksliai nusakyti, kam jie atstovauja, kokie žmonės ir ko iš jų gali tikėtis, kas turėtų juos rinkti. Šaindien jau žinome partijų nuveiktus DARBUS, tai bent jau pagal tai orientuokimės. Pirmiausia, žmogau ir rinkėjau, žiūrėk, kad tau būtų patogu toje valstybėje gyventi, kad joje būtų įmanoma tavo gal neįgaliam, gal ne taip protingam kaimynui, tavo vaikui, tavo seniems tėvams išgyventi ir ieškok, kuri partija turi tokią ideologiją, tokią programą, kad tu, konkrečiai tu, galėtum ja pasitikėti ir ją rinkti. Deja, Lietuvos patirtis rodo, kad jei patenka į Seimą vienas kitas padoresnis pilietis, tai patenka per partijų sąrašą. Didžiausi milijonieriai, deja, buvo išrinkti būtent vienmandatėse apygardose (A.Šedžius, J.Jagminas, B.Bradauskas, Balčytis…). Aš nesakau, kad mililjonieriai – blogis, tačiau mūsiškiai taip vadinami milijonieriai, susikrovę turtus nevisai švariais būdais, o dažnai būna ir pasinaudoję politikais bei pabuvoję politinėse partijose. Kai kurie iš jų tiesiog per savo aroganciją nepritampa kitose partijose. Manyčiau, kad bėda Lietuvoje ne todėl, kad renkami partiniai pagal sąrašus, o todėl, kad pinigai valdo ir reguliuoja rinkimus. Jau seniai politikos verslininkai pastebėjo, kad iš politikos galima gerą bizniuką padaryti. Todėl užtektų pakeisti rinkimų finansavimą reguliuojančius įstatymus. Deja, nei pavieniai piliečiai, nei visuomeniniai judėjimai ar bendruomenės pakeisti partijų negali, nes politikoje būtinos vertybės: ideologijos, idejos, programos, principai, atsakomybė. Mūsų politinė sistema, Seimo rinkimų sistema, kuomet dalis parlamentarų renkami kaip asmenys, dalis kaip partinių komandų nariai – nėra bloga. Blogybė, kaip minėjau, yra galimybė iš politikos daryti biznį.
Pagalvokite,kiek vyriausybė skiria pinigu apsaugai,kad rinkėjo balsas butų teisingai užskaitytas??? 0 litų.Nes jiems nėra aktualu tas ir nereikalinga.Yra konkretus pavyzdys kaip žmogus per rinkimus negavo nei vieno balso..Neva nebalsavo jo žmona,vaikai,artimieji,kaimynai,draugai..Jis po šiai dienai varsto įvairių institucijų duris ir visur nieko “nepeša”.Tad kol nebus skaidrių rinkimų,tol ir bus valdžioje tiems kas suplanavę yra,o nuėjus ir atidavus savo balsą už kažkokį kandidatą ir jaustis,kad jis teisingai buvo užskaitytas,tai yra melavimas pačia sau.Pabandykit paprašyti savo balsavimo lapelių kur anksčiau balsavę esat,kad kas juos parodytų ir plius duotu balsavimo registrų knygą,niekas jums to nesuteiks,nes savo balso nebegali pažiūrėti,neva jie saugomi saugykloj,sudėti į maišus:))).O balsų registrų knygos išvis neleis peržiūrėt.Tad kam balsuoti,jei paskui negali patikrinti nieko,todėl ir vyriausybė balsavimo saugumui neskiria nei lito.
Politika lieka Po-litika;)))
“…Yra konkretus pavyzdys kaip žmogus per rinkimus negavo nei vieno balso..Neva nebalsavo jo žmona,vaikai,artimieji,kaimynai,draugai..Jis po šiai dienai varsto įvairių institucijų duris ir visur nieko “nepeša”…”
Jei tai yra tikra tiesa, tai toks klastingas sukčiavimas turi būt “patvarkytas”. Vėliau, patvarkymas turi būt (skelbiamas ir)žinomas visiems. Lauksiu gerų naujienų čia, Artūrai.
Labai geras ir aktualus straipsnis.
Tik nenoriu sutikti su teiginiu, kad reikėtų atsisakyti daugiamandačių, t.y. rinkimų pagal partijų sąrašus.
Tą klausimą gerai paaiškino Elena.
Dar pridurčiau:
Paklausinėkit savo kaimynus, galų gale patys pabandykit surašyti savo rajono ar miesto politikus, kuriuos pažįstat, kuriems norėtumėte patikėti valdžią. Padarykite tai ir pamatysite, kad tų pažįstamų, patikimų… tiek, kad neprireiks vienos rankos pirštų…
O renkant pagal partinius sąrašus, vertinant atskirų partijų nuopelnus mūsų laisvos, nepriklausomos Tėvynės kūrime, tikrai galima išsirinkti kvalifikuotesnę, doresnę, atsakingesnę valdžią, nei renkant pagal tai, kas daugiau saldainių iš malūnsparnio pabėrė, kas gražesnį tušinuką ar puodelį padovanojo, kas gražiau pamelavo…
Ir jeigu taip rimčiau pradėsime viską vertinti, sverti, domėtis, gana greitai įsitikinsime, kad tas apšmeižtas, apdrabstytas purvais Landsbergis nelabai turi lygių tarp Lietuvos (ir ne tik) politikų, kad ta, šiuo metu keikiama konservatorių partija tikrai nelabai turi konkurentų pagal atsakingumą, kryptingą veiklą.