www.DELFI.lt, www.technologijos.lt
Izraelio archeologai paskelbė aptikę fosilijų, kurios tikriausiai yra ankstyviausios šiuolaikinių žmonių liekanos, kurias tik yra pavykę rasti.
Tel Avivo universiteto mokslininkų grupė, kasinėjusi vieną urvą Izraelio centriniame regione, pranešė radusi apie 400 tūkst. metų senumo dantų.
Tuo tarpu anksčiau rastos ankstyviausiomis laikytos Homo sapiens liekanos yra maždaug 200 tūkst. metų senumo.
Izraelio mokslininkai tvirtina Qesemo urve netoli Rosh Ha`Ayino (Izraelis) atradę aštuonis dantis, panašius į žmogaus. Tel Avivo universiteto archeologų teigimu, šiems radiniams – 400 tūkst. metų, jie priklauso Vidurinio Pleistoceno erai, rašo telegraph.co.uk.
Archeologinė radinių ekspertizė leidžia manyti, kad dantų dydis ir forma labai panaši į šiuolaikinio žmogaus, skelbiamame leidinyje „American Journal of Physical Anthropology“.
Tai gali būti seniausi pasaulyje iki šiol atrasti homo sapiens palaikai. Jei pasirodys, kad tai – tiesa, tai paneigs daugelį metų teisinga laikytą hipotezę, kad Homo sapiens prieš 200 tūkst. metų kilo iš Afrikos.
Kaip tvirtina proafrikietiškoji žmogaus kilmės teorijos versija, Homo sapiens prieš 70–50 tūkst. metų palaipsniui iš Afrikos migravo į šiaurę – per Vidurio Rytus į Europą ir Aziją. Tačiau pastarųjų metų radiniai Ispanijoje ir Kinijoje taip pat vertė suabejoti teorija, kad žmogus kilo iš Afrikos.
Avi Gopheris ir Ranas Barkai iš Tel Avivo universiteto Archeologijos instituto aptiko taip pat ir ugnies naudojimo, medžioklės, žaliavos apdirbimo gaminant titnaginius įrankius įrodymų.
Archeologų teigimu, norint įtvirtinti jų prielaidas, reikia tolimesnių tyrimų, tačiau jei prielaidos pasirodys esančios teisingos, jos „pakeis visą žmogaus evoliucijos paveikslą“.
