Lietuva grįžo atgal. Atgal į gilų gilų sovietmetį. Neseniai galėjome įsitikinti, kad mūsų šalyje atgimė cenzūra. Tipiška cenzūra, būdinga pačioms griežčiausioms totalitarinėms santvarkoms. Istorikas Petras Stankeras už suabejojimą vienos istorinės tragedijos aukų skaičiumi išmetamas iš darbo, jam pradedama kurpti byla pagal Baudžiamąjį kodeksą, galbūt netgi gresia kalėjimas.
Atkreipkite dėmesį, vyksta susidorojimas su istoriku, moksliniu tyrinėtoju, už jo nuomonę, už suabejojimą vienu skaičiumi. Ar ne metas atsibusti lietuvių tautai? Šiandien jie nuteis tyrinėjantį praeitį istoriką, rytoj jiems neįtikusį politiką, o poryt ateis nuteisti Jūsų, kad esate ne tokie, kaip nori jie, kad mąstote, kad kuriate, kad abejojate… Gali kilti klausimas: „Kas tie „jie“? Atsakyti galėčiau dviem žodžiais – ponai tolerastai, siekiantys įtikti mankurtiškoms kosmopolitinės Europos Sąjungos normoms. Liūdna, kad tai vyksta Lietuvoje, kurioje deklaruojamos žmogaus teisės, nuomonių laisvė ir t.t. Pasirodo teisės galioja ne visiems, o tik išrinktųjų tautų ir mažumų atstovams. Vienas keisčiausių dalykų, kad prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą istorikui „Lietuvos žmogaus teisių centro“ prašymu. Štai kaip išeina mūsų brangioje Tėvynėje, žmogų atleidžia iš darbo už jo nuomonę, o „Žmogaus teisių centras“ ne tik jo negina, bet dar ir nubausti ragina. Tiesa, Petras Stankeras ne čigonas ir nepriklauso seksualinėms mažumoms, tai kodėl už jį turėtų kovoti tokia siauražiūrė institucija, viską matanti daugiausiai per seksualinių mažumų ir kitataučių prizmę.
Neseniai Mėnaičių kaime, Radviliškio rajone, buvo atidengtas Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio Tarybos 1949 m. vasario 16-osios Nepriklausomybės deklaracijos paskelbimui skirtas memorialas. Partizanai savo deklaracijoje skelbė, kad kovoja už demokratinę Lietuvą. Už laisvą, lietuvišką valstybę. Deja, dabar Lietuva negali vadintis laisva ir demokratinė. Esame valstybė be savigarbos. Neseniai miręs LKP pirmasis sekretorius, beveik prieš du dešimtmečius viešėdamas Izraelyje, atsiprašė žydų tautos visos lietuvių tautos vardu. Dabar Vidaus Reikalų ministras tęsia šią tradiciją ir atsiprašinėja suklaidintų užsienio ambasadorių. Nėra ko slėpti, mūsų tauta turėjo išgamų, kurie galėjo susitepti nekaltų vaikų, moterų, ir vyrų krauju. Tačiau reikia drąsiai ir garsiai pasakyti, žydų tauta išgamų taip pat turėjo nemažai ir šios tautos atstovai žudė lietuvius. Tik kažkodėl Izraelio prezidentas neatvažiavo atsiprašyti mūsų tautos. Gal lietuvio kraujas nieko nevertas? Nes žydų tautos tragedija tai „holokaustas“, kai kurių tolerastų net rašomas iš didžiosios raidės. O lietuvių tautos tragedija tai klasių kova, nepalankiomis istorinėmis aplinkybėmis gyvenusi karta, milijonai išžudytų badu numarintų ukrainiečių irgi tiesiog liūdna istorija, o šimtai tūkstančių ištremtųjų ir sušalusių amžino įšalo žemėje, gal savanoriai turistai. Šių aukų skaičiais abejoti galima, netgi madinga. O „holokausto“ skaičiai šventi… Pamėgink suabejoti – išmes iš darbo, pasmerks, gal net pasodins.
Pagalvokime, atsikvošėkime, už ką žmogus nukentėjo? Už abejonę. Man dar pirmame istorijos fakulteto kurse buvo įkalta vieną pagrindinių gero istoriko savybių: istorikas turi abejoti, visą informaciją priimti kritiškai. Nes tik abejonė priverčia pasaulį suktis, mokslą vystytis, judėti į priekį, evoliucionuoti. Bet gal Lietuvos prokuratūra neturi ką veikti, gal mūsų šalyje nebėra nusikaltimų, kad jie pradėjo kurpti bylas istorikams? Lietuvos vyriausybė kalba apie milijardą litų pasislėpusių šešėlyje, o prokuratūra kovoja su istorikais. Būtų juokinga, jei nebūtų graudu…
Kas dieną lietuviai išvyksta iš savo šalies, jie išvyksta ne tik dėl ekonominių priežasčių, bet ir dėl to, kad yra pažeminti, kad beteisiai savo Tėvynėje. Dabar, kaip niekad, vertę įgauna šūkis „Lietuva – lietuviams“. Mes ne prieš kitataučius, bet už tokią Lietuvą, kur lietuvis jaustųsi šeimininkas, kur lietuvis jaustųsi saugus, kur jis nebūtų persekiojamas už savo pažiūras ar abejones.
Aš neneigiu „holokausto“, manau, kad jo neneigė ir Petras Stankeras. Bet pasilieku sau teisę abejoti, kodėl vienos tautos kančia yra tragedija, o kitų tautų kančia – ne. Jei visokie „vyzentalio centrai“ gali išdrįsti lietuvių tautą vadinti „žydšaudžiais“, turbūt, nebūtų nusikaltimas įvardinti vieno žiauriausių partizanų kankintojo Nachmano Dušanskio tautybę? Tik kaip tada juos reiktų pavadinti? Gal „lietskriaudžiais“?
Julius Panka yra Lietuvių tautinio jaunimo sąjungos pirmininkas, LTC tarybos narys.
Gal geriau būtų pakeisti “Lietuva lietuviams” į “Už saugią Lietuvą” ar ką nors tokio? Vienavertus pirmąjį šūkį kai kas supranta gantiesiogiai (tiek kai kurie lietuviai, tiek kitataučiai), pvz. jei gatve eitų lenkai ir šauktų “Lietuva lenkams” ir paskui kažkas aiškintų, jog jie turėjo omeny, kad lenkai čia nuo senų laikų gyveną, todėl šis šūkis reiškia, jog jie gali čia jaustis drąsūs gyvndami tėvų žemėj ir stovėdami už save ir tt…
Tai čia blogiau nei cenzūra. Iš tikrųjų net draudžiama abejoti. Pvz galima rasti daug prieštaringos medžiagos apie holokaustą. Yra net informacijos, kad aušvice nebuvo dujų kamerų. Aušvico dujų kameros yra sovietų išgalvojimas. Mačiau vaizdo įrašą iš aušvico, kuriame žydų tyrėjui nepavyko nustatyti ką sovietinė propoganda buvo primąsčiusi.
Tačiau aš asmeniškai Lietuvoje jaučiu įdomių žmonių badą. Manau potencialiai daug jų yra tarp žydų. Tačiau kai bandau suvokti žydų santykius bei būdą, man kyla daugiau prieštaringų minčių nei žavėjimosi. Todėl pradedu abejoti žydų nuoširdumu.
Tad retorinis klausimas, – KaBala veda į šviesą ar į balą… Nors šviesos gali būti per daug ar balos per mažai…
Tad reikia paklausti, ar Petrą Stankerą norima pamokyti, ar nužudyti šviesa, ar paskandint baloje.
“Lietuva – lietuviams” nepatinka tik Lietuvos priešams ar išdavikiškiems parazitams veikiantiems iš vidaus. tiesos, vertybės ir prioritetai nėra paprastai keičiamas dalykas, nes su lig kiekvienu žodžių pakeitimu prarandama prasmė ir vertė.
Sąjūdžio laiku šis šūkis musų tėvus, senelius ir mus visus vedė į tikslą, tuo įkūnytu tikslu turime gyventi amžinai. kol šioje žemėje bus nors vienas lietuvis tol šūkis “Lietuva – lietuviams” ir “lietuviai – Lietuvai” nepasens ir bus gyvybiškai svarbus.
nekiškite purvinų rankų prie mūsų tautos laisvės ir valstybingumo!!! Lietuva lietuviams ir niekam kitam.
O aš laikausi nuostatos, kad Holokaustas yra absoliučiai nediskutuotinas dalykas, todėl nematau reikalo veltis į naujas diskusijas. Laikau jį besąlyginiu blogiu, ir manau, kad jame dalyvavusieji negali būti pateisinami jokiais motyvais.
Taip pat nemanau esant teisinga bei sąžininga lyginti vieną blogį su kitu – pav., nacių nusikaltimus su komunistų padarytais nusikaltimais. Jie kiekvienas atskirai yra pakankamas blogis, todėl visai nereikia vieną smerkiant dar jį pastiprinti, palyginti su kitų despotų padarytais nusikaltimais žmonėms, žmonijai, valstybėms.
Kai sugebėsime niurbergus surengti Lietuvos niokotojams, tai atvažiuos ir mūsų atsiprašyti ne tik Izraelio, bet ir Rusijos prezidentai. Bet kai mes patys per 20 Nepriklausomybės metų net normalaus Liusustracijos įstatymo nepriėmėme, neįvardijome sau ir pasauliui lietuvių kolaborantų, juos net renkame į šalies Prezidento postą, šiandien dirbačius Rusijai renkame Seimo nariais, miestų merais, tai kodėl piktinamės, kad niekas nepripažįsta lietuvių aukos, Lietuvai padarytos skriaudos, neatsiprašo už lageriuose, šiaurėje užšalusius ir numarintus lietuvius.
Išsimėžkime pirmiausia patys savo mėšlą, tai ir pasaulis kitaip į mus žiūrės, vertins.
Manau, bet koks valstybingumas yra prievartinis, dėl BENDROS tvarkos… O šis- mūsiškis, dar ir apstatytas importiniais supermarketais ir judaistinėm importinėm božnyčiom,- tiesiog šlykštu.
Juliau Panka, teisingai kalbat, bet nieko nedarot. Suorganizuokit gal kokį piketuką…ar kažką kt.
Mano tel. 8-696 50838
t. jau beveik murzininkų stilistiką įvaldęs. Kuo mažiau argumentų ir racionalumo ir kuo daugiau emocijų ir lozungų.
Šaunuolis , Juliau esate . Jeigu daugiau tokių žmonių būtų , tai gal ir tvarka Lietuvoje kitokia būtų . Čia jau ne cenzūra , čia lietuvių tautos genocidas sėkmingai vykdomas toliau . Žmonės pradėjo bijoti taip , kaip sovietmečiu . Taip holokaustas buvo baisus dalykas , bet ar trėmimai , kankinimai , šaudymai Lietuvos piliečių menkniekis ? Šia tema galima būtų kalbėti labai daug , bet protingiems ir taip viskas aišku , o kitiems – jokie argumentai nepadės. Norėčiau tik pasiūlyti pasižiūrėti antrojo pasaulinio karo aukų lentelę procentais
http://lt.netlog.com/go/out/url=-aHR0cDovL3VwbG9hZC53aWtpbWVkaWEub3JnL3dpa2lwZWRpYS9jb21tb25zL2QvZDEvV29ybGRfV2FyX0lJX0Nhc3VhbHRpZXMuc3Zn
Nacionaliniai humanizmo ypatumai
Senų senovėje Lietuvoje apie humanizmą niekas nieko nežinojo. Ir niekam dėl to neskaudėjo galvos ir niekas dėl to nesikankino nemiga. Laisvalaikiu vyrai ramiai sau gėrė midų, o moterys patenkintos nešiojo gintarinius karolius. Be jokio sąžinės graužimo atsimušdavo nuo užpuolikų ir toliau tykiai savo miškuose tūnojo. Ir tai būtų tęsęsi nežinia dar kiek, jei ne visokios šmėklos, kurios pradėjo viena po kitos plūsti į Lietuvą iš kitų kraštų. Jos vadinosi visokiais keistais nesuprantamais vardais ir aiškino, kad su jomis yra geriau gyventi. Be jų lietuviai pražus, niekada netaps tikrais žmonėmis ir liks laukiniais. Lietuviai tuo tarpu nenorėjo būti laukiniais, nes save laikė toli pažengusiais miškiniais. Be to jie pagarbiai žiūrėjo į dvasių pasaulį,o šmėklos irgi turėjo kažką dvasiško, nors ir buvo svetimos. Palaipsniui jie priprato prie tų keistų vardų, tarp kurių buvo ir humanizmas. Ir taip įsileido tas šmėklas į savo namus. Neužilgo pastebėjo, kad ir midus apkarto, ir karoliai nebegražūs. Atsirado ir galvos skausmas su nemiga. Laisvalaikiu gi lietuviai pradėjo tarpusavyje muštis ir ginčytis, nesutardami kuri šmėkla yra teisingesnė. Po kiek laiko jau niekas nebegalėjo suprasti, kodėl jie tapo tokie vangūs, nebenori su niekuo kariauti ir vis stengiasi kaip nors visiem įtikti .Taip lietuviai išvengė laukinių likimo ir neužilgo pagarsėjo savo humanizmu kaip nacionaliniu bruožu. Ir net rodė juo pavyzdį, įvarydami siaubą aplinkiniam.
Aš tai pacituosiu Nidos Vasiliauskaitės straipsnį , kurį citavo ir L. Donskis savo rašinyje, komentuodamas P. Stankerą. Čia būtų apie V. Kudirką…..”O statyti šalies II pasaulinio karo metais sunaikinusiai žydų bendruomenę ir niekaip nesugebančios to suvokti bei pripažinti, sostinės centre paminklą idėjiniam antisemitui – lygiai taip pat bjauru. ” L. Donskiui užkliuvo dar Motiejus Valančius, turbūt, kad žlugdė žydelių kromelnikų prekybą ” kaznačeiska” degtine.
Gal Nida Vasiliauskaitė ir L. Donskis , norėtų matyti Staliną, vietoje V. Kudirkos. Man regis Kaliningrado anklavas, ne kas kita, kaip išbraukta iš žemėlapio Prusija. O etninės lietuvių žemės / sienos /1920m. liepos 12d Lietuvos respublikos ir Sovietų Rusijos /TSRS / taikos sutartimi, turėtų būti kitokios. Aš nekeliu klausimo apie svetimų idealų svarbą, lietuvių tautai, nes tos teritorijos buvo perduotos TSRS ir Lenkijai laikinai administruoti / Podsdamo konferencija / ir kam man tie ” izmai “, ” austai “, jei paklausiau savęs ar šaudžiau žydus ar ne, visdėlto pokario vaikas, negalėjau jų šaudyti o Lietuvos seimas ar šaudė žydus ar ne ? Jų vietoje paduočiau į teismą už garbės ir orumo įžeidimą, Kaip ir Žmogaus teisių centro vadovą. Regis, Tautiška Giesmė, Lietuvos Himnas /kaip ir prezidentūros simbolis ?
Lietuva visada buvo pilna priveligijuotų lenkų, vokiecių, žydų ir net musulmonų tik apie lietuvius iki pat spaudos draudimo nieko nežinoma. Buvo jie visada kaip beteisių darbinių arklių banda Lietuvoje, bet neišnyko kažkaip nors niekas apie ”Lietuvą lietuviams” nieko nebuvo girdejęs tada. Išnyks tik šito šūdo skanduotojai ir vėl bus graži Lietuva. Mano ausim nieko nuostabesnio nėra kaip nacių raudos savo šermenyse…
Ir aš holokausto neneigiu. Bet ir netikiu juo. Visiškai. Nes pas mus tikėjimo laisvė. Ypatingai po Harold Wallace Rosenthal paatviravimų. Galima galvoti, kad interviu su juo- klastotė, vienok paanalizuoji nuodugniau žiaurią realybę ir nebegali sugrįžti į nūdieninės pasaulio istorijos tikinčiųjų gretas.
Pakeliui dar pagalvoji, o kas gi tuos lietuvius marino ir vietoje, ir tremtyse? Kas buvo tie “Stalininių” represijų, holodomorų, caržudybių ideologai ir aršiausi vykdytojai? Visokie Litvinovai (Jankelis), Sverdlovai (Mėjeris), Trockiai (Bronšteinas), Lunačarskiai (Mandelštamas), Berijos (Bermanas), Jagodos, Jurovskiai, Dzeržinskiai (Rufimas) ir t.t. ir pan.,- pilnas sąrašas čia.
Rinkėjai, gal kitą kart nepatingėkit truputį guviau pasanprotauti, prieš renkant visus, prisidėjusius prie Stankero “išrepresinimo”…