S.Lapienis. Lietuvos kaimas turi keistis

Saulius Lapienis, www.alkas.lt   

Straipsnis parengtas pagal pranešimą skaitytą Trakuose  lapkričio mėnesį vykusioje  konferencijoje “Kaimo plėtros ir aplinkosaugos iššūkiai Lietuvoje: dabartis ir ateities  perspektyvos“.  

Kalbant apie kaimo iššūkius, didelę gyvenimo dalį esu skyręs kaimo gyvenimo stebėjimui. Buvo vienas etapas nuo 1961 iki 1972 metų. Su tėvais aplankėme beveik visą Lietuvą, kaimuose atostogaudavau ir spontaniškai plėtojome (kaip vartotojai) dar anuomet nesamą kaimo turizmą.  

Po Nepriklausomybės atkūrimo nuolat tiek dviračiais, tiek baidarėmis, tiek automobiliu esu antrą kartą išmaišęs dabartinę Lietuvą. Didelę atostogų dalį ir pagrindines investicijas skiriu šeimos kelionėms. Tur būt esu atostogavęs ar lankęsis daugumos Europos valstybių kaimuose, o taip pat Kalifornijos ir rytinio JAV pakraščio – Masačusetso – kaimuose. Tad gal ir galėčiau daryti palyginimus kaip stebėtojas iš šalies.                    

Pabandykime pasižiūrėti kas čia darosi? Gyvename tikrai iššūkių laikmetį. Šiandien norėčiau pagarsinti keletą klausimų, nes aš vis  dar gyvenu vakar dienos įspūdžiais, ir pasakysiu kas ten vyko. Vakar, vykstant diskusijai Lietuvos mokslų akademijos salėje žmonių buvo lygiai tiek pat kiek prieš 22 metus, birželio 3 dieną. Visi žmonės buvo kažko sunerimę. Kritinė nerimasties masė auga ir tą matau pagal tai ką Jūs čia šiandien šnekate. Štai tie klausimai.  

Ne visai aišku kas valdo valstybę? Ir kaip valdo? Tauta ar kelios partijos? Netgi keli žmonės? Ar Tauta yra Lietuvos šeimininkas? O gal dujininkai, vandenininkai, elektrikai?  

Šiandien matau, kad trūksta darnos. Darnos visame kame. Yra dalykų, kurie neaiškūs ir migloti. Tai Jūs šiandien irgi pasakėte. Matomai daug kas atsiremia į kultūrą. Štai vakar Justinas Marcinkevičius kalbėjo pirmas atidarant tą diskusiją (Visuomeninį Diskusijų Forumą “Tauta, piliečiai, valstybė” – alkas.lt pastaba). Poetas į tą Lietuvos kultūros (po žodžiu „kultūra“ slypinčias politinę, teisinę, verslo, aplinkosaugos ir pan. kultūrą) karstą turbūt ne be vinis, bet jau didesnius metalinius daiktus „kalė“.  

Trumpai peržvelgsiu tam tikras gaires apmąstymams. Esame tokia grupė asmenų, kurie bandome matyti bendrą kontekstą, bendrą Lietuvos vaizdą, todėl pasisakymo pabaigoje pakviesiu norinčius prisidėti prie tų apmąstymų išgryninimo. Gal jie šiek tiek derės su tuo ką Jūs čia kalbate ir planuojate daryti. Paminėsiu visą eilę dalykų, į kuriuos Jūs turėsite arba privalėsite atsižvelgti gyvenime, arba gyvendami ateityje, arba palikuonims teks atsižvelgti tęsiant Jūsų pradėtą veiklą ir darbą. Jūs negalėsite neatsižvelgti į dalykus, kuriuos dabar įvardinsiu.  

Jūs negalėsite neatsižvelgti į ateinančią atsinaujinančią energetiką!  

Jūs negalėsite neatsižvelgti į tai, kad artimiausiu metu, o ir perspektyvoje, reikės turėti reikalų su biomasės plėtra ir tikrųjų miškų išsaugojimu!  

Jūs negalėsite neatsižvelgti į biologinės įvairovės išsaugojimą ir ateinančią, grėsmingai artėjančią genetiškai modifikuotų organizmų akistatą!  

Lietuvai privalomai yra reikalingas sveikas gyvenimo būdas! Ir tai žymia dalimi priklausys nuo Jūsų gyvensenos, kuri yra labiau artima lietuviško gyvenimo braižui. Jūs negalėsite neatsižvelgti į tą išlikimo receptą!  

Šiukšlės, dar kartą šiukšlės ir kultūra!  

Dirvonuojančios žemės ir laukai!  

Bendruomenių, kurių nariais Jūs esate, valdymas! Šį sąrašą galima būtų tęsti.  

Dabar vieną kitą sakinį skirsiu kiekvienam iššūkiui.  

Atsinaujinanti energetika   

Nėra įstatymo, labai ilgai skinasi kelią. Noriu konstatuoti pagrindinį faktą ir tą siūlau įsisąmoninti, labai atsakingai spręsti, arba dalyvauti apsprendžiant atsinaujinančios energetikos ateitį. Jei Lietuvoje bus statoma nauja atominė elektrinė, ilgam užmirškime efektyvią atsinaujinančią energetiką ir naujas, visą geografinę Lietuvos erdvę apimančias nuolatines darbo vietas, kurių atsiradimą įgalintų Saulės ir vėjo energijos eksploatavimas. Lietuva papildomai būtų klampinama į būsimų didžiulių finansinių kaštų vergiją, kurios naštą ilgainiui jaustų ne viena karta. Beprasmiškai grėstų šimtmečius truksiantis ir brangiai ne tik pinigais kainuosiantis radioaktyvaus atliekyno saugojimas, netgi šiandien pasaulyje nesant tinkamų sąlygų, būdų ir techninių galimybių tai daryti. Beje, ar ne gaila visiems laikams paaukoti didžiausio Lietuvos ežero ekosistemą?  

Biomasė ir … tikrieji miškai   

Ar žinote ką Lietuvoje labiausiai vertina vokiečiai turistai, pvz. Gražutės regioniniame parke? Galimybę pamatyti tikrą mišką, žmogaus rankų nepaliestą mišką, su apsamanojusiomis išvartomis ir akmenimis, apkerpėjusiais medžiais. Keliavau ten dviračiu, ir ne tik po šį Lietuvos parką, ir galiu patvirtinti tą vokiečių turistų tiesą. Žinant, kad didžiausiąją biomasės dalį sudaro miškų biomasė kyla pavojus „išsivalyti“ miškus taip, kad nebegalima bus parodyti ir to, ką dabar dar galima rodyti europiečiams. Tikrai nesinorėtų ateityje pamatyti Lietuvą, panašią į lengvą šiurpulį keliantį Škotijos ir Airijos bemiškį kraštovaizdį. Pamečiui apvažiavau aplink tas dvi salas automobiliu ir beveik nemačiau … miško, jokio miško. Nesuprantama, kodėl Lietuvoje per tuos 20 metų nevyko miško rotacija, kuria garsėja tiek Švedija, tiek Suomija. Tiesiog pasenus miškui, natūraliai jo galime nebeturėti.  

Biologinė įvairovė ir GMO   

Šiuo metu atsiranda vis daugiau žinių, pastebėjimų, mokslinių straipsnių apie bičių dingimą daugumoje pasaulio kraštų. Tai pavojingas simptomas. Be bičių gali daug ko nelikti, tiesiog galime nebeturėti tokios turtingos biologinės įvairovės. Ar leisite atsirasti GMO? Tai iššūkis ir ateities kaimui. Dilema galėtų tapti ir naujadaras – energetiniai miškai, iš esmės pretenduojantys tapti nauja verslo sritimi. Bet ji sietina su GMO, pavyzdžiui modifikuotų gluosnių auginimas. Ar tai gerai? Gal šiandien turime dar pakankamai laisvos žemės, ir galėtume išsiversti paprastųjų lietuviškų gluosnių auginimu?    

Sveikas gyvenimo būdas  

Menu kaip šį rudenį dvi dienas kelios draugų verslininkų šeimos dviračiu važinėjomės Vilniaus krašte, Kamastos žiedu. Tai kaimo bendruomenės projekto rezultatas. Tai sektinas pavyzdys. Malonu aplankyti žmones įsitraukusius į tokį gyvenimo ritmą ir būdą, ir norą parodyti praeitį kepant duoną, kaitinantis dūminėje pirtelėje. Įspūdį padarė Obuolių sala, kurį kažkuo labiau priminė Europos įvaizdį, nei įprastą lietuvišką vaizdą. Ten tiesiog parodyta kaip net saloje įmanoma pakankamai darniai integruoti šiuolaikinį laisvalaikį. Parkai miestuose ir miesteliuose turėtų labiau tarnauti žmogui. Pvz. aš žaidžiu lauko tenisą, matau, kiek daug vaikų treniruojasi. Kai jie užaugs, nebeužteks aikštynų. Didžiuosiuose miestuose regis visiškai pamiršta, arba ignoruojama mažųjų aikštynų (teniso kortų, futbolo aikštelių) plėtra. Kaimuose tai visai nėra tokio atributo, kaip aikštynai. Čia vėl ženkliai skiriamės nuo senosios Europos gyvensenos. Keiksnos mus, jei ne anūkai, tai proanūkiai, sakydami – bepročiai, kaip jie į ateitį žiūrėjo, ar iš viso jie ją matė?  

Šiukšlės ir kultūra   

Regis tai didmiesčių problema… bet kur jas dėti? Reikia „atrasti“ naują kultūrą! Be šiukšlių rūšiavimo kultūros, ir su tokiu beatodairišku vartotojiškumu netrukus galime pradėti gyventi visuotiname šiukšlyne. Tai rimtas ir agresyvus iššūkis kaimiškiesiems regionams išsidėsčiusiems greta didesnių miestų. Tik naujoje kultūroje rasime teisingą sprendimą. Viena aišku, kad šiukšlių deginimas miestuose arba teritorijose tarp miestų ir kaimų nebūtų geriausias sprendimas.  

Dirvonuojančios žemės ir laukai   

Pavažinėjus automobiliu po Europą ar paskraidžius virš jos lėktuvu nesunkiai aptinkame, kad  tai akį rėžiantis reginys, vienas didžiausių dabartinės Lietuvos kontrastų ją lyginant su Vakarų Europa. Lietuvoje Žemė ir Miškas nedirba. Laipsniškai turėtų atsirasti darnus ir racionalus žemės mokestis. Aktyviau ir laisviau reikėtų plėtoti darnią, kraštovaizdžio nedarkančią žemės paskirties transformaciją. Tarkim, bent dešimtmečiui ar ilgiau leidžiant, skatinant auginti atsinaujinančios energetikos žaliavas. Žinia, prie realiais mokesčiais neapmokestintos ar neprižiūrimos žemės įvaizdžio, tuo pačiu ir problemų, prisideda miestiečiai, kurių ne vienas per dvidešimtmetį „stebuklingu“ būdu tapo didžiu žemvaldžiu. Jei nedirbi žemės, būk malonus – mokėk mokesčius. Neišgali – parduok tam, kas finansiškai išgalės. Vis tik gyvename rinkos ekonomikos sąlygomis.  

Bendruomenių valdymas  

Jokia paslaptis, kad ne viename Lietuvos regione yra „karaliukų“ valdymo apraiškų ar požymių. Valdymas turi pasislinkti arčiau bendruomenių. Ne už Jus turi spręsti, o Jūs patys. Reikalinga pagarba bendruomenių minčiai, daugiau pasitikėjimo jomis. Dalis surenkamų mokesčių turėtų tiesiogiai grįžti bendruomenėms, bet nelikti centre (Vilniuje ar regiono administracijoje). Tegul tai bus nors vienas tūkstantis litų, bet jie bus bendruomenės, ir jie nuspręs kur juos padėti. Pasitikėkime daugiau tikrais šeimininkais. Kaime reikia puoselėti darnią plėtrą, ugdyti toleranciją ir pagarbą vietiniam verslui, pvz. kaimo užeigai, kurioje po sunkios darbo dienos ar savaitgalį, vakarieniauja ar pietauja bendruomenės šeimų nariai, lygiai taip, kaip tai yra Vakarų Europos mažesniuose miesteliuose ar kaimuose.  

Taip kad matome, ateities kaimui kyla rimti iššūkiai ir pokyčiai yra reikalingi.  

Keiskimės kartu!