Antradienis, 29 liepos, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Nuomonių ratas Lietuvos kelias

V. Bagdonavičius. Keisti kryptį

Vacys Bagdonavičius, www.alkas.lt
2010-11-25 11:00:17
1
dr. Vacys Bagdonavičius | Asmeninė nuotr.

dr. Vacys Bagdonavičius | Asmeninė nuotr.

dr. Vacys Bagdonavičius | Asmeninė nuotr.
dr. Vacys Bagdonavičius | Asmeninė nuotr.

Galime vardinti daugybę negatyvių mūsų gyvenimo reiškinių, galime didžiai sielotis dėl  didžiulių praradimų, neįstengus tų reiškinių įveikti. Beje, ir sielojamės, tačiau ne daug kas nuo to tepasikeičia. Kažin ir ateityje ar bus esmingesnių pokyčių. Vienų blogybių padarytos žaizdos užsitrauks, pasimirš, bet rasis kitos blogybės, versis kitos žaizdos arba metų metais pūliuos tos pačios. Kad pasiektume ryškesnių pasikeitimų, pirmiausia reikėtų pažvelgti į esmines visų negerumų priežastis ir bent pradėti stengtis jas šalinti. Norėčiau atkreipti dėmesį bent į vieną iš tų priežasčių.

Bene skaudžiausia, kas mūsuose atsitiko po nepriklausomybės atstatymo, yra tai, kad beatsikuriančios valstybės vairą į savo rankas paėmusieji iš pat pradžių tą vairą pasuko ne visai ta kryptimi, kurion žvelgė Sąjūdžio pažadinta tauta. O ji , bent šviesiausioji jos dalis, žvelgė į dvasinio atgimimo horizontus, buvo pasiryžusi įveikti visokį okupacijos metais susikaupusį blogį, pirmiausia moralinį, siekti tokios gyvensenos, kurios esmę sudarytų materialinės gerovės ir aukštos dvasinės kultūros dermė. Dvasingumą varguose išsaugojusiai inteligentijai atgimimo metą net abejonių nekilo,  kad politikos ir valdžios vairą paėmę jos pačios atstovai, vos tik atkūrus nepriklausomybę, kaip  prioritetinį valstybės uždavinį išsikels jos kultūros plėtrą, jos tautinio tapatumo stiprinimą, kad intelektinis ir dvasinis potencialas taps pagrindine valstybę visais atžvilgiais atkuriančia jėga.

Deja, naujoji valdžia tų lūkesčių nepateisino. Tąjį intelektinį ir dvasinį potencialą ji be didesnių skrupulų pastūmėjo į šalį, o jo vietą užėmė kitas, agresyvus naująją ekonomiką formuojančių pajėgų potencialas. Pirmiausia jis ėmėsi privataus kapitalo kaupimo. Ir tai jis darė labai nesiskaitydamas nei su, kad ir netobulais, įstatymais, nei juo labiau su morale. Toks nesiskaitymas, galima sakyti, buvo tiesiog proteguojamas, netgi susikūrė to protegavimo ideologija. Legalūs ir normalūs, su morale nesikertantys turtėjimo būdai į tikslą vedė pernelyg lėtai ir ne visada davė milžiniškus pelnus. O tų pelnų norėjosi labai greitų. Beje, kai kas didelius turtus susikrovė greitai, tik jie sukaupti buvo ne iš dorai uždirbamo pelno,  o tiesiog  juos pasisavinant, imituojant valstybinio, taigi mūsų visų, turto privatizavimą… Naujai propaguojamoje ideologijoje kaip pagrindinė egzistencinę prasmę turinti vertybė iškeliamas turtas, o vieninteliu žmogaus vertingumo matu laikomas gebėjimas bet kokiais būdais tą turtą kaupti.

Bandymai kalbėti  apie kokias nors kitokias vertybes esą tik svaičiojimai, kvailystės. Kokia gi galėjo būti kalba apie pareigą pasirūpinti bendraisiais  Tėvynės interesais, bendras pastangas kurti jos gerovę? Rinkos ekonomikos idėja  tapo iš esmės visų valdžių proteguojamu ideologiniu vėzdu, prieš kurį turėjo nutilti intelektualai, dvasinės kultūros puoselėtojai. Tokiu vėzdu mosikuojant, netruko įsigalėti teisinis nihilizmas, kurį lydėjo dorovinis nihilizmas ir katastrofiškas žmogaus dvasingumo menkėjimas. Įsigalėjęs viso gyvenimo liberalizavimas daugelio veikliųjų vien egocentrines materialines orientacijas teturinčių subjektų  buvo suprastas kaip leidimas daryti beveik viską, į nieką neatsižvelgiant, kaip skatinimas į visas užtvaras dorovės ir teisės pažeidimams žiūrėti kaip į netikras, butaforines. Ėmė formuotis ciniškas požiūris į dorovę, o ypač į tuos  senamadiškus žmones, kurie dar bandė apeliuoti į jos normas bei elementarų padorumą. Didelė tokio cinizmo dozė nuodijo ir sveikąją visuomenės dalį, nes stiprino bejėgiškumo, sutrikimo jausmą, kėlė dvasinį nuovargį  ir abejingumą, o  neretai ir visišką netikėjimą prošvaistėmis.

Neteisinga būtų tvirtinti, kad ir dabar tebėra visa ta velniava, kuri  siautėjo keleriais pirmaisiais nepriklausomybės metais. Šiaip ar taip tapome civilizuotesni, daugiau ar mažiau normaliai ėmė funkcionuoti ekonomika, socialinės rūpybos sistema, teisėsaugos institucijos, valstybė įgijo neblogas pozicijas tarptautinėje arenoje. Mažiau bėra drastiško tyčiojimosi iš doro žmogaus, atviro banditizmo, labiau pasitikima valdžios įstaigomis. Šiek tiek esame drausminami Europos sąjungos normų.

Tačiau daugelis negerų dalykų mūsuose tebesidaro ir dabar, tik gal rafiniuočiau, labiau užmaskuotai, su didesne demagogijos doze, pridengiančia atvirą cinizmą. Būtent  apie tuos negerumus ir kalbame šiame forume. Kalbama ir daugelyje kitų susibūrimų. O toną tiems negerumams, deja, tebeduoda anais metais įtvirtinta ideologinė orientacija į  godulį materialinėms vertybėms. Tų vertybių troškimas jau yra tapęs didžiosios visuomenės dalies egzistenciniu gyvenimo prasmės matu. Tapome prekybos centrų manipuliuojama vartotojiška visuomenė, beveik nebeturinčia  aukštesnių idealų ilgesio. Toje visuomenėje silpnai tesigirdi balsai apie dvasinės kultūros krizę bei jos šešėlyje įsivešėjusias blogybes, apie tai, kad dabartinė ekonominė krizė, apie kurią skambinama visais varpais, yra anos, dvasinės kultūros krizės, padarinys. O dvasinės kultūros, visuomenės dorovės pagrindų stiprinimas  nė vienos iš buvusių valdžių nebuvo suvoktas kaip prioritetinis uždavinys. Tad mums, tai suvokiantiems, yra būtina susitelkti ryžtingam žygiui mobilizuoti tautą pakilti  naujam, šį kartą tikram dvasiniam atgimimui.

Tačiau esama rimto pagrindo abejoti, ar tai pavyks. Bene sunkiausias dalykas yra pats susitelkimas. Slibiną, su kuriuo reikia kautis ir kurį reikia įveikti, beveik visi mes, kad ir į daugelį sambūrių susiskirstę, daugmaž apibūdiname panašiai ar netgi vienodai. Bet niekaip nepajėgiame iš visų tų sambūrių sueiti į vieną galingą būrį tą slibiną įveikti, nes didvyriais norime tapti kiekvienas atskirai. Tik kažin ar pavyks jais tapti?

Spausdinti 🖨

Nėra susijusių.

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 1

  1. Jonas says:
    15 metų ago

    Lapkričio 23 d Mokslų Akademijos salėje susirinko gausus būrys senųjų ir naujųjų sąjūdiečių į forumą
    “Tauta, piliečiai, valstybė”. Susirinko labai daug žmonių, tikėdamiesi ,aš taip manau, dvasinio sukrėtimo. Sukrėtimo nebuvo ir V.Bagdonavičius teisingai rašo apie tai, kas visiems rūpi. Deja, neišgirdome nė vieno pasisakymo apie dvasinės kultūros krizę, apie tautos idealus, apie etninės kultūros kritinę būklę. Juk mūsų sąjūdžiams visada pirmiausia rūpėjo Lietuvos likimas, baltų kultūros vaidmuo Europoje, Vydūno skelbti idealai. Forumą galima buvo pavadinti buhalterių susirinkimu.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Trampas vs Putinas
Akiračiai

J. Vaiškūnas. Trampo ultimatumas Putinui: artėja sprendimo valanda?

2025 07 28
Viktorija Čmilytė-Nielsen
Lietuvoje

Liberalai ragina prezidentą elgtis nuosekliai

2025 07 28
Šiaulių arena
Lietuvoje

Uždegta žalia šviesa Šiaulių arenos kapitaliniam remontui

2025 07 28
Jurbarko uostas
Lietuvoje

Klaipėdos uostas tapo Jurbarko krantinės šeimininku

2025 07 28
Atliekos
Gamta ir ekologija

Gyventojai kviečiami pasidalinti patirtimi apie atliekų rūšiavimą

2025 07 28
Medikų mokymai
Lietuvoje

GMP darbuotojai žinių sėmėsi iš patyrusio Ukrainos karo mediko

2025 07 28
Greitoji pagalba
Gamta ir žmogus

Diegiama sistema, padėsianti ligoniui suteikti pagalbą laiku

2025 07 28
Traukiniai
Lietuvoje

Ieškoma sprendimų dėl griežtesnės Kaliningrado tranzito kontrolės

2025 07 28

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Pavyzdys apie VVTAT įspėja apie nepatikimas elektronines parduotuves
  • Mike Adams apie Prancūzija pripažins Palestinos valstybę? Izraelis tai vadina „apdovanojimu terorizmui“
  • Liūdna raidos tąsa apie K. Urba. Baltų raida ir virsmai
  • +++ apie K. Urba. Baltų raida ir virsmai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Kelionės į Graikiją su vaikais – kodėl tai puikus pasirinkimas šeimos atostogoms?
  • Kolagenas plaukams – kodėl verta jį rinktis?
  • Kūlgrindos varžybos ir istorinės žaidynės – neatrasta Lietuvos sporto kultūros dalis
  • J. Vaiškūnas. Trampo ultimatumas Putinui: artėja sprendimo valanda?

Kiti Straipsniai

tauta, Zigmas Vaišvila, VRK

Tautos valia prieš biurokratinę cenzūrą: referendumo dėl turto neapmokestinimo iniciatoriai kreipėsi į teismą

2025 07 26
Zigmas Vaišvila

Z. Vaišvila. VRK – robotai ar žmonės?

2025 07 18
Gintautas Paluckas

Liberalai jau 7-ą kartą į frakciją kviečią G. Palucką

2025 07 10
Prigimtinė kultūra

Juodonyse – XXIV prigimtinės kultūros seminaras „Prigimtinė kultūra ir šiuolaikinis dvasingumas“

2025 07 01
Audra, namas

Draudikai ragina pasiruošti vasaros netikėtumams

2025 05 31
Darius Kuolys

D. Kuolys. Kaip sugriauti Respubliką? Kaip nuginkluoti ir pavergti laisvą tautą?

2025 05 21
Audra, namas

Klimato kaitos keliamos audros turtą naikins tik dažniau 

2025 05 11
Prof. Gediminas Navaitis

G. Navaitis. Netiesioginės diskusijos

2025 04 05
Audra, lietus | pixabay.com, Hans nuotr.

Draudikai: Gamtos jėgų sukelta žala nuolat auga

2025 03 29
Prof. Gediminas Navaitis

G. Navaitis. Saugesnė Lietuva. Ką siūlo laimės ekonomiką?

2025 03 22

Skaitytojų nuomonės:

  • Pavyzdys apie VVTAT įspėja apie nepatikimas elektronines parduotuves
  • Mike Adams apie Prancūzija pripažins Palestinos valstybę? Izraelis tai vadina „apdovanojimu terorizmui“
  • Liūdna raidos tąsa apie K. Urba. Baltų raida ir virsmai
  • +++ apie K. Urba. Baltų raida ir virsmai
  • Kas darbuojasi apie L. Kalėdienė. Valotka teisus – laikas perkirsti Lietuvos švietimo Gordijaus mazgą
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis

J.Basanavičiaus premijos laureatė atsisakė priimti „Giesmes valdovui Gediminui“

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

Furnitūra | fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai