Spalio 27 dieną, 12 val. Lietuvos Respublikos Seimo Spaudos konferencijų salėje vyks konferencija “Tautinių mažumų švietimo politika Europos Sąjungoje: Latvijos patirtis”.
Prieš konferenciją 11 val. bus atidaryta Lietuvos nacionalinio muziejaus rinkinių pagrindu parengta paroda “Žygis į Vilnių” skirta Suvalkų sutarties 90-mečiui ir Vilniaus krašto grįžimui.
Konferencijoje ketinama aptarti svarbius Lietuvos ir Latvijos bendradarbiavimo švietimo ir mokslo srityse klausimus. Konferencijoje dalyvaus Latvijos Respublikos Seimo (Saeimos) nariai Ina Druvietė ir Imantas Paradniekas (išrinktasis narys).
Lietuvos ir Latvijos politikai su mokslo, švietimo atstovais dalinsis patirtimi ir ieškos būdų kaip gerinti tautinių mažumų švietimą, gludinti švietimo politikos skirtumus, lengvinti kitataučių įtraukimą į abiejų šalių visuomenę.
Lietuva ir Latvija yra vienintelės baltų šalys pasaulyje. Nuo XVIII a. pabaigos jų likimas tapo panašus, o XX a. abi šalys patyrė tuos pačius klestėjimo ir netekčių periodus. Nuo 1990 m. Lietuva ir Latvija vėl grįžo į nepriklausomybės kelią, pasirinkusios tokius pačius užsienio politikos prioritetus ir tarpvalstybines struktūras – ES ir NATO.
Būdamos panašaus dydžio, panašios istorijos baltų šalys dar nepakankamai derina savo vidaus politiką ir įstatymų leidybą, nors kartu su Estija yra suvokiamos kaip vienas Baltijos šalių regionas. Šiose šalyse tautinių mažumų problemos turi daug sąlyčio taškų ir panašių sprendimų būdų.
„Latvių patirtis Lietuvai labai vertinga. Tai vienas iš geriausių pavyzdžių ES, kaip tautinės mažumos, išlaikydamos savo tapatumą, įsilieja į visuomenės gyvenimą, tampa aktyvūs piliečiai. Tautinių mažumų atstovai, baigę savo mokyklas, puikiai konkuruoja su bendraamžiais, baigusiais latviškas mokyklas. Mat Latvijos kitataučių mokyklose bemaž dešimt metų 60 proc. dalykų mokoma latvių kalba. Tai padeda tautinių mažumų atstovams greičiau, tolygiau įsijungti į įvairias Latvijos gyvenimo sritis. Prieš keletą metų ši tvarka Latvijoje buvo sukėlusiginčų, tačiau šiandien turime geros patirties vaisius”, – tvirtino vienas iš konferencijos sumanytojų ir rengėjų Seimo narys, parlamentinės grupės „Už latvių ir lietuvių vienybę“ pirmininkas Gintaras Songaila.
Konferencijoje pranešimą “Latvijos Respublikos valstybinės kalbos ir švietimo politika visuomenės integracijai” skaitys Latvijos Respublikos Seimo narė I. Druvietė. Apie aktualias mūsų šaliai problemas pranešime “Lietuvos Respublikos Švietimo įstatymo projektas ir tautinių bendrijų integracija” kalbės Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas Valentinas Stundys. Tema “Latvijos ir Lietuvos bendradarbiavimo perspektyvos kultūros ir švietimo politikoje” pasisakys išrinktasis Latvijos Seimo narys I. Paradniekas. Vytauto Didžiojo universiteto profesorius dr. Alvydas Butkus skaitys pranešimą “Latvijos ir Lietuvos bendradarbiavimo perspektyvos kultūros ir švietimo politikoje”. Po konferencijos dalyvių diskusijų numatoma priimti ir atitinkamas rezoliucijas.
Konferencijos rengėjai yra: „Lietuvos ir Latvijos forumo“ asociacija, Seimo parlamentinė grupė Už latvių ir lietuvių vienybę, Lietuvių kalbos gynėjų sąjunga ir Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Letonikos centras.
Tik koks velnias mus vis stumdo tai atiduoti rusams, matyt iš patriotizmo pertekliaus, magistralinius dujotiekius, tai pilietybes suteikti nei anei bė lietuviškai nemokantiems, tai svetimus universitetus kurti tai gudų-lenkų rezervatus steigti? Pavydžiu latviams, panašu kad neturintiems apsišaukėlių pranašų.