dr. Vykintas Vaitkevičius, www.alkas.lt
Pirmadienį, spalio 25 d., 9.30 val. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas imsis Gudulinės šventvietės, vadinamos Kukaveičiu,bylos; kalba eina apie didžiojo kunigaikščio Algirdo, mirusio 1377 m. gegužę, palaikų sudeginimo vietą. Bus nagrinėjama apeliacija ir teisėjai turės atsakyti į klausimą, ar Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. lapkričio 5 d. teisėtai a t m e t ė pareiškėjų skundą dėl teisinės apsaugos Gudulinės šventvietei suteikimo kaip nepagrįstą.
Ši istorija labai sena, prasidėjusi dar XIV amžiuje, gal net anksčiau, nugirsta Jano Dlugošo karaliaus dvare, aprašyta jo daugiatomėje Istorijoje kartu su Lietuvos ir Žemaitijos krikštu, Žalgirio mūšiu ir daugeliu kitų mūsų istorijai tokių svarbių faktų. Į praeitį Kukaveitis – didžiųjų kunigaikščių šventvietė — nugrimzdo tik prasidėjus XIX amžiui.
XVI–XVIII a. istorijos dokumentuose aprašomas Kukaveitis, patekęs į Mėšliukų kaimo užusienius (zascianki), atitinka J. Dlugošo lokalizaciją ir nepalieka abejonių, jog kalbama apie vieną ir tą pačią vietą. Tai didelės, aukštai virš aplinkinių laukų ir pelkėtų žemumų iškylančios plokštikalvės, esančios į pietvakarius nuo Musės, Juodės ir Talos santakos, dalis. Ją kerta senasis kelias iš Vilniaus į Ukmergę, Širvintas; trijų mobiliojo ryšio perdavimo bokštų dėka ši vieta gerai matoma nuo autostrados Vilnius – Panevėžys (už Maišiagalos dešinėje). Nekalbame apie mūsų tyrimus ir sudeginimo vietos nustatymą metrų tikslumu. Svarbiausia, kad ateityje apskritai turėtume ką tyrinėti! O pareiškėjų interesas yra visiškai a i š k u s — jų parengtas detalusis planas apima Gudulinės šventvietės teritorijos dalį (4 sklypų dalys) ir numato ten statybas. Turint omenyje, kad Širvintų rajono bendrasis planas yra lygiai taip pat kupinas statybų planų, nuo individualių iki logistikos centrų, šis teisinis ginčas yra principinis ir labai s v a r b u s. Du kartus teismui užteko valios pasakyti “ne”, pirmadienį laukia apeliacija, po kurios paaiškės, ar byla bus grąžinta į žemesnės instancijos teismą dar kartą nagrinėti iš esmės. Bet kuriuo atveju n e t y l ė k i m, kai teisme — mūsų kunigaikščių atmintis. p.s. KPD Vertinimo tarybos pirmininkas Eugenijus Ivaškevičius pranešė, kad įėjimas į teismo salę yra laisvas; Gintaras Abaravičius mano, kad posėdžio metu pasisakys abi puses, o teismas savo sprendimą skelbs po kelių dienų. Jis turėtų būti g a l u t i n i s ir neskundžiamas.
Žmonės gelbėkime tokias šventas vietas . Ką mes pasakysime savo vaikaičiaims ? Jau taip ne daug tos mūsų žemelės likę , jau taip į kampą užspiesti . Jeigu ne mes patys , tai kas padės atgaivinti mūsų senovę . Tai mūsų istorija ir ją mes privalome žinoti visi . Tik gerai žinanatis savo tautos istoriją , žmogus gali būti ramus dėl savo ateities , nes viskas kartojasi … gali išvengti klaidų , kurios buvo kažkada jau padarytos . Žinodami gerai savo istoriją , nebūsime marionetės kitų rankose … Čia mūsų žemė ir jai amžiais čia būti …
Na ir kuo remiantis ta vieta lokalizuota? Ar tai tikrai yra ta vieta? a?
Gelbėkime ne žodžiais. – Bent nueikite kas nors į tą teismą. – Esu pastebėjęs, kad vien pašalinių buvimas posėdje labai drausmina teisėjus.
Deja, aš – ne iš Vilniaus, ir atvažiuoti iki 9:30 pirmadienį – nespėsiu. Be to, ir neaišku, kur tas teismas randasi. – Prašau autorius bent nurodyti adresą ir patalpą, kur tas teismas vyks, – gal pavks ką iš draugų Vilniuje pakalbinti padalyvauti…
O tai tik kalbam, kalbam, kalbam… Bet tik šiltai ir patogiai sėdėdami prie kompiuterio…
DLK Algirdo kapavietė bus surasta. Ir tai nepriklauso nuo teisėjų, padlaižių, prezidentų ir premjerų nutarčių.