Daydsil, pilietis.delfi.lt
Jauni lietuvių dainorėliai kratosi gimtosios kalbos. „Eurovizijos“ ir panašių projektų dėka kasmet pamatome, kad Lietuvoje gausu anglų kalbą dievinančių grupių ir atlikėjų. Kas tai? Plati erdvė saviraiškai? Lietuvių kalbos skurdumas? O gal naivios grupių ir atlikėjų ambicijos savo silpnais balseliais užkariauti pasaulį?
Europos ir pasaulio užkariautojai
Į sceną įsiveržia būsimieji Europos ir pasaulio didžiausių scenų šturmuotojai ir tūkstantinių minių drebintojai – grupė „Young bastards“ („Jauni benkartai“) iš Kelmės raj. (apie tokios grupės egzistavimą nežinau, bet panašių – gausybė). Trys vaikinukai ir išbalusi mergaitė su iš vyr. sesers pasiskolintu kostiumėliu. Pradeda dainuoti. Dainuoja apie mirtį, kruvinas ašaras, kažką prakeikia, gausu suicidinių motyvų. Žinoma, viskas – dievinama anglų kalba.
Komisija ir žiūrovai džiugiai atsidūsta pasibaigus kūriniui. Tada palinki sėkmės. Pataria padirbėti, palavinti balsą, atlikimo techniką. „Jie nesuprato mūsų filosofijos“, – apsipila ašarų liaukų produkcija užkulisiuose grupės vokalistė. „Juk dainavome švaria ir gražia anglų kalba, kalba, kurios mokomės jau penkerius metus…“, – antrina jai vienas grupės vaikinų. „Ir mūsų tekstas gan neblogai apdirbtas, – prideda kitas. – Net dvi valandas prie „Alkono“ sėdėjau, kol parašiau…“
O dalis skaitytojų nuoširdžiai užjaučia būsimuosius Lietuvos vardo garsintojus. „Tik posovietinėje erdvėje gali būti taip diskriminuojama anglų kalba“, – murma jie.
Apie silpnavalius LDK bajorus
Pilkšvi vardai iš Lietuvos istorijos vadovėlių ilgai kovojo už lietuvių kalbos išsaugojimą. Kovota prieš beveik visus kaimynus. Tik latviai negrasė mūsų senajai kalbai. Kovota narsiai, būta kraujo, būta aukų. Ir atėjo pergalė, o kartu su ja pralaimėjimas. Anglų kalbai, net ne kaimyninei.
Kita vertus, anekdotų herojai – lietuviai nuoširdžiai džiaugiasi kaimynų nesėkmėmis. Galbūt čia užkoduotas atsakymas, kodėl tolimą anglų kalbą su keistu entuziazmu priima jaunieji lietuvių dainorėliai.
Kai kurie ims kartoti terminą – globalizacija. Taip, tautiečiai, tai ji. Kadangi mūsų protėviai nebuvę labai vislūs, tad lietuvių kalbai lemta ištirpti.
O dabar pasičiupkite kokį nors Lietuvos istorijos vadovėlį ir paskaitykite apie lietuvių bajorų sulenkėjimą. Esu tikras, kad neigiamai vertinsite tuos LDK bajorus, kurie pamiršo esantys lietuviai.
„Silpni žmonės jie buvo, – murmate. – Mums tas jau nebegresia, mes rusifikaciją atlaikėme.“ Taip, atlaikėte. Bet pamirštate esminį faktą – rusifikacija buvo prievartinė. Prievarta iššaukia pasipriešinimą, kovą. Knygnešystė buvo kova. Nelegali spauda buvo kova, „Kauno pavasaris“, Sąjūdis – kova. O štai polonizacija į Lietuvą atėjo neprievartiniu keliu. Taip, tautiečiai, imsite brukti visokiausius pavyzdžius apie lenkų netoleranciją lietuvių kalbai. Pasitaikydavo. Visgi polonizacija nebuvo prievartinė. Kaip ir anglifikacija.
Apie žmones, kurie nemoka skaityti
Gerbiami skaitytojai, aš teigiu, kad užsienio kalbų mokėjimas yra nuostabus dalykas. Mokykitės kalbų, domėkitės kitų šalių kultūra. Plėskite savo akiratį.
Jaučiu visai pagrįstą pagundą paskutinę pastraipą paryškinti. Gal daugiau žmonių pastebės. Nors turbūt neverta, nes net ir perskaitę kai kurie nepatikės. „Šis autorius eina prieš mūsų valstybę, mūsų kalbą, jis pavojingas“, – tokį ar panašų komentarą tikrai rasiu.
Dar viena pastraipa, kuri turėtų būti paryškinta: noriu pasakyti, kad domėjimasis kitų šalių kalbomis ir papročiais yra gėris. Užtat kitų šalių papročių ir kalbos perėmimas, išmetant gimtąją lietuvių kalbą ir jos papročius į Kariotiškių sąvartyną, yra blogis. Nebruku jums savo nuomonės. Bet nepažadu, kad Lietuvos istorijos vadovėliuose užimsite garbingesnę vietą nei sulenkėję LDK bajorai.
Ir tai ne dėl to, kad jūs raudono kraujo.
Nebeniekinkim anglų kalbos
Vaikinai ir merginos, muzikinių konkursų laimėtojai ir dalyviai, užteks. Savo balseliais, kuriuose atsispindi jūsų tėvų (globėjų) troškimas matyti jus dainuojančius, nebetrypkite anglų kalbos. Ką ji jums blogo padarė? Kam ją taip teršti?
Dainuokite lietuviškai. Nejaugi nemanote, kad dainuodami viena iš seniausių pasaulio kalbų būsite įdomesni klausytojams, nei niūniuodami kažką svetimo? Nemanote? Tada bandote iššokti virš savo bambos.
Savoje mokykloje jūsų nepriima net į mokyklos chorą. Balsas per silpnas. Bet jūs nepasiduodate – reikia šturmuoti pasaulines aukštumas! Tai padės padaryti anglų kalba! Į jus dėmesį atkreips masės. Ir nesvarbu, kad neturite stipraus balso. Kam jis? Juk yra anglų kalba.
Kai šitaip nuvertinate svečios šalies kalbą, nieko keisto, kad ir savos kalbos nebemokate mylėti. Mylite tik save, būsimieji scenų ir daugiatūkstantinių minių drebintojai.
Geras straipsnis
Vytauto Mačernio sentencija apie lietuvių kalbą: „Maža tauta su dideliu žodynu…“
Savaime suprantama, kad Lietuva niekad, ar bent jau negreitai laimės Euroviziją, nes ten vien politika. Ir būtent dėl to kam taip stengtis įlysti kitiems į subinę su anglų kalba, kuri deja nėra valstybinė visose Europos šalyse išskyrus Jungtinę Karalystę ir Airiją. Visos kitos Europos tautos turi savo kalbą ir turėtų ja didžiuotis. Galėtų Eurovizijos organizatoriai neleisti dainuot ne savo kalba. Bet kitavertu jau kaip minėjau visa ta Eurovizija yra tik politika.
Man atrodo lietuviai galėtų save garsinti dainuodami sutartines, arba modernindami folklorines dainas, o ne laužyta anglų kalba, rašytais iš “Alkono” dainų tekstais.
Siek tiek kategoriskas straipsnis, nors tiesos yra. Is esmes pasiziurejus kad ir neseniai ivykusi konkursely “Nauja daina”, buvo tikrai vien lietuviskos dainos ir nieks ten nesistenge kisti anglu kalbos. Eurovizija siek tiek kas kita. Norisi, kad Europos klausytojai suprastu zodzius, dainos esme. Anglu kalba supranta daugiausiai. Del to atlikejai ja ir naudoja. Manau yra trukumas lietuviskos dainos konkursu Lietuvoje. Turi buti daugiau vietu, kur jaunimas galetu pasirodyti ir be Eurovizijos, kur gautu gyva etery, butu sudaromos salygos – tokiu konkursu praktiskai nera, tik visokie butaforiniai projektai, kur ziopciojama. Ir tada tikrai nedominuotu anglu kalba. Puikus pavyzdys, kad ir talentuose pasirodziusi jaunimo atstove Bjelle, kurianti puikias lietuviskas dainas.
Daydsil, pilietis.delfi.lt
O autoriaus vardas lietuviškai parašytas?